- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- e2-37-1093/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00037-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- J. Š., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rima Žiautienė, Egidijus Galatiltis
- Kategorijos
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Molėtų skyriaus) atstovei Linai Kanopaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams R. Š. ir J. Š. dėl kelio servituto nustatymo, dėl negalėjimo naudotis viešu keliu, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovų R. Š. ir J. Š. nuosavybės teise valdomame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyti neatlygintiną kelio servitutą pagal 2019 m. lapkričio 9 d. servituto nustatymo planą (toliau ir Planas) – teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, servituto nustatymo plane pažymėtais taškais 17,18, 19, 20, 22, 21 teismo sprendimu.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovas, ieškovo seneliai ir proseneliai į savo žemės sklype esantį namą patekdavo, pasukę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, einančią per atsakovų sklypą (Plane taškais pažymėtu keliu 15–16, 3–4), jos viduryje pasukdami į dešinėje esantį kelią, Plane pažymėtą taškais 17–18, toliau važiuodami keliu per atsakovų sklypą (taškai 17, 18, 19, 21, 20, 22), vėliau per I. T. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), keliu Plane pažymėtais taškais 2, 12, 11, 8, 7, 14, 13, 3 (s-5), valstybės žemės sklype esančiu keliu, leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje M 1:10000 pažymėtu keliu taškais 2, 3, 4, 5 (s-5), ir patekdavo į savo namus. (duomenys neskelbtini) ieškovas šventė asmeninę šventę su svečiais, kur buvo dainuojama, šokama ir šaudė fejerverkus, o po kelių dienų, norėdami išvykti iš namų į darbą, privažiavę kaimyno sklypo ribą, rado grandine užtvertą kelią. Paklausus J. Š. dėl užtverto kelio, jis atsakė, kad jam nepatiko triukšmas ir fejerverkai, todėl kelias bus uždarytas. Ieškovas bandė susitarti taikiai, kreipėsi į seniūną, tačiau jokio rezultato pasiekti nepavyko. Ieškovas nurodė, kad 1996 m. gruodžio 12 d. Utenos apskrities valdytojo administracijos įsakymu atsakovės vyrui bei atsakovo tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Įsakyme nurodyta „Žemės ir miško naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1640, 1995 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 825 ir žemės servitutai“ ir 0,20 ha kelių. Lygiai taip pat žemės sklypo plane M1:10000, žemės naudmenų eksplikacija (ha) 0,20 keliai. Ieškovo manymu, galimai įvyko techninė klaida, kadangi atsakovų žemės sklype nustatytas ir įregistruotas kelių plotas, tačiau nėra nustatytas servitutas naudotis viešu keliu. Atsakovai, užtverdami kelią, taip pat apribojo valstybės sklypo savininko ir I. T. teisę patekti keliu į žemės sklypus. Kitų kelių grįžti į namus nėra. Kad galimai padaryta klaida, patvirtina ir tai, kad valstybei priklausančiame žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, kuris jungia ieškovo žemės sklypą su I. T. sklypu. Pastarojo žemės sklype taip pat yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius. Kelio kryptis ir padėtis rodo, kad servitutų nustatymo tikslai yra keliu pasiekti ieškovo sklypą, t. y. nuo ieškovo sklypo iki pagrindinio kelio yra trys sklypai ir per du iš jų yra nustatytas servitutas (valstybės ir I. T.), o per atsakovams priklausantį sklypą yra nurodytas kelių plotas, galioja kelių apsauginės zonos, tačiau kelio servitutas neįregistruotas arba neišskirti keliai galimai dėl techninės klaidos. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt esančių žemėlapių matyti, kad nuo 1995 m. iki šios dienos per atsakovų žemės sklypą buvo kelias. Atsakovo tėvui ir atsakovės vyrui tik pagal 1996 m. gruodžio 3 d. priimtą Utenos apskrities valdytojo administracijos įsakymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, o iki tol iki šios dienos ieškovas naudojosi atsakovų žemės sklype esančiu keliu. Atsakovai niekada jokia forma netrukdė ir nedraudė naudotis keliu. Kelias nuolat buvo prižiūrimas ir tvarkomas. Ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. į savo namus patenka per kitų kaimynų laukus ir miškus. Sušlubavus sveikatai, greitoji medicinos pagalba neturėtų jokių galimybių pasiekti namų dėl užtverto kelio, negalėtų atvažiuoti gaisrinė. Atsakovams priklausančio 2008 m. spalio 29 d. žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklype taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Sklype yra nustatyta kelio sanitarinė apsaugos zona, kuri riboja bet kokias statybas, tame tarpe užtvaras, nurodyta „keliai 0,20“, tačiau keliai užimantys 0,20 ha – nepažymėti. Nenustačius servituto, ieškovui nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis savo žemės sklypu.
3. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius (toliau – Molėtų skyrius) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovo laikiname žemės sklypo plane, suderintame 2000 m. lapkričio 31 d. su tuometine VĮ Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro įmone, per žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), vidurį yra įbraižytas kelias. Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 10-06-308 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Molėtų rajone“ buvusiam savininkui buvo suteiktas naudotis šiuo metu ieškovui priklausantis 0,80 ha žemės sklypas, kuriam buvo nustatytos žemės naudmenos: 0,59 ha žemės ūkio naudmenų; 0,10 ha po pastatais; 0,01 ha kelių; 0,10 ha pelkių. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovui priklausančiame žemės sklype nėra įregistruoto servituto. Atsakovų žemės sklypo parodymo ir paženklinimo 1993 m. balandžio 20 d. akte yra pažymėta, kad 5 metrų pločio kelias yra nuo nuvažiavimo (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovams priklausančiame žemės sklype yra nustatytos kelių apsaugos zonos ir išskirta 0.20 ha kelių, tačiau daiktinės teisės – servituto nėra įregistruota. Remiantis pirminiais atsakovo žemės sklypo dokumentais matyti, kad servitutas nebuvo įregistruotas. Iš į bylą pateiktų ieškovo dokumentų ir faktinių aplinkybių matyti, kad šiuo metu ieškovas neturi kitos alternatyvos patekti į savo žemės sklypą ir yra tikslinga nustatyti servitutą patekti ieškovui prie savo nuosavybės teisėmis valdomų pastatų ir žemės sklypo. Teigė, kad ginčas yra išimtinai privataus pobūdžio, todėl Molėtų skyrius, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra privatūs žemės sklypai, o Molėtų skyriui ieškovas nereiškia jokių reikalavimų, todėl Molėtų skyrius nepasisako dėl servituto reikalingumo ir pagrįstumo. Dėl sprendimo priėmimo paliko spręsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Liudytoja J. G. parodė, kad yra ieškovo mama, kuri nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena (duomenys neskelbtini). Iki tol gyveno (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad patekti į šį žemės sklypą buvo galima tik per atsakovų žemės sklypą ir jokių kitų privažiavimų į sodybą nepamena, kad būtų. Tuo metu, kai ji gyveno kaime, atsakovų sodyboje gyveno atsakovo tėvas ir brolis, kurie niekada nereiškė prieštaravimų dėl kelio pro jų sklypą, be to, kelią ieškovas remontavo. Prisimena, kad visuomet tuo keliu ėjo žmonės, važiavo su arkliais, vėliau su automobiliais.
6. Liudytoja E. P. parodė, kad ieškovas yra jos sūnėnas. Nuo gimimo – (duomenys neskelbtini) metų apie 20 metų gyveno su tėvais sodyboje, o vėliau dirbo (duomenys neskelbtini), todėl kažkiek laiko vėl gyveno. Teigė, kiek atsimenanti tai buvo tik vienintelis kelias per atsakovų sklypą ir dėl to niekada jokių problemų nebuvo. Jokio kito kelio ankščiau nebuvo. Visi juo naudojosi ir kaimynai J. Š., M. P..
7. Liudytoja D. G. parodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Jau ketverius metus jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą šioje sodyboje ir kasdien važinėja į darbą (duomenys neskelbtini). O ankščiau, apie 10 metų, vykdavo į sodybą kiekvieną savaitgalį. Kelias buvo tik per atsakovų sklypą, ji nuo 1990 metų važiuodavo į sodybą tik šiuo keliu ir jokių problemų nebuvo, su atsakovais sutarė taikiai. Be to, kelias buvo prastas, todėl jį remontavo, vežė skaldą, atsakovas neprisidėjo, tačiau prieštaravimų nereiškė niekada. Jis neturi automobilio. Kai užtvėrė kelią, jie pradėjo važinėti laukais, pievomis, kur pravažumas yra itin apsunkintas, automobilis klimpdavo, turėdavo vos ne kaskart važiuoti į plovyklą, turėjo įsigyti „pravažesnį“ automobilį. O į darbus važiuoti reikia. Teigė, kad žiemos metu iš vis negalima laukais privažiuoti į sodybą. Ieškovui buvo net du kartus koma, todėl ji bijanti, kad jei kas atsitiktų, greitoji medicinos pagalba niekaip neprivažiuotų prie sodybos. Užtvertas kelias praėjimą ir privažiavimą užkirto ir prie kitų kaimynų. Teigė, kad T. su kurio sklypu ribojasi ieškovo sklypas, savo žeme nesinaudoja. Nurodė, kad bandė visais būdais susitarti taikiai, tačiau nepavyko.
8. Liudytojas J. Š. parodė, kad yra ieškovo brolis. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) Gimęs ir augęs ten pat, kur šiuo metu gyvena atsakovai. Brolį aplanko per mėnesį du kartus. Dėl kelio per pievas paaiškino, kad seniau ten buvo kelias, šalia sodybos, važinėjo automobiliai. P. dukros taip pat važiuoja tuo keliu. Tiek šis kelias, tiek ginčo kelias buvo naudojami, nes per atsakovų kiemą kombainas nepravažiuotų. Atsakovo namas nuo (duomenys neskelbtini) g. nutolęs apie 50 m.
9. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovui rekonstruojant savo sodybos namą ir keliuką per jo kiemą, visi didesni darbai iš anksto buvo derinami su atsakovu ir jis niekada nereiškė prieštaravimų. Nusukimas nuo (duomenys neskelbtini) g. į kelią per atsakovo kiemą taip pat buvo pagerintas su atsakovo žinia ir jis šia kelio dalimi gali pats naudotis. Kelias buvo rekonstruojamas apie 2015 m. – buvo nuimtas kelio viršutinis sluoksnis, supilta skalda, žvyras. Ieškovas buvo priverstas pagerinti šį kelią, nes kelias jiems reikalingas, kad galėtų privažiuoti į savo namus, kad galėtų atvažiuoti greitoji pagalba, kartą į metus biologinių nuotekų išsiurbimo transportas. Ieškovas šioje sodyboje su žmona registruotas 4 metai, prieš tai irgi dažnai lankydavosi, nes turi ūkį, reikėdavo pašerti gyvūnus. Visą laiką patekdavo į savo sodybą per atsakovo žemę ir jis jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Už ieškovo gyvenantis M. P. šiuo metu savo automobilio neturi, o jo dukros automobiliais atvažiuodavo keliuku per atsakovų žemę, o dabar, kai atsakovas užtvėręs kelią, savo automobilius palieka (duomenys neskelbtini) gatvėje ir eina pėsti. Kai pats M. P. turėjo automobilį, važinėdavo servitutiniu keliu per (duomenys neskelbtini) kaimą, bet važinėdavo tol, kol oro sąlygos leisdavo ir keliukas buvo pravažiuojamas. Servitutinis kelias per pievas yra apie 1,5 km, matuojant nuo ieškovo namo iki kelio (duomenys neskelbtini), o kelias per atsakovo kiemą – 300 m. Prieš 1,5 metų kaimyninio sklypo savininko I. T. atstovė pasiūlė pirkti jo sklypą, ieškovas sutiko, pasirašė preliminarią sutartį, tačiau pagrindinės sutarties kol kas negali sudaryti dėl I. T. teisminių ginčų, bet jiems pasibaigus ieškovas ketina pirkti tą sklypą. I. T. sklype ir valstybiniame sklype, kurį ieškovas nuomojasi, yra servitutai, tad ieškovui bus labai paranku ir patogu pirkti minėtą sklypą. Ieškovas į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi pagalbos tik žodžiu, kur jam buvo paaiškinta, kad ieškovui reikia kreiptis į teismą, nes jie niekuo negali jam padėti. Keliu per atsakovo kiemą per dieną pravažiuoja tik ieškovo automobilis – ryte į darbą ir vakare iš darbo, dar savaitgaliais atvažiuoja į svečius sūnus, taip pat kartą į metus atvažiuos sunkiasvoris transportas biologinėms nuotekoms išsiurbti. Kol rekonstravo namą ir kelią pro šį keliuką pravažiavo daugiausiai 5 sunkiasvorės mašinos. Šiuo metu sunkiasvoris transportas biologinėms nuotekoms išsiurbti atvažiuoja per servitutinį kelią per (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau ieškovas, kviesdamas šį transportą, yra priverstas derintis prie oro sąlygų, kad tas automobilis neužklimptų pievose. Atsakovas niekada nepriekaištaudavo ieškovui, kad kelias per jo kiemą eina pernelyg arti jo namo. Ieškovas nesutinka su tuo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole gruntuotas kelias per atsakovo kiemą vadinamas „keliuku“, o ieškovo išvažinėtos provėžos pievose – „keliu“. Dronu darytose fotografijose servitutinis kelias per (duomenys neskelbtini) kaimą gerai matosi dėl to, kad šios fotografijos darytos geru oru, kai ieškovas 1 000 kartu važiavęs tuo keliuku išvažinėjo provėžas. Servitutinis kelias nėra prižiūrimas nei vasarą, nei žiemą, nes seniūnas nurodė, kad seniūnija neturi lėšų pagerinti šį keliuką. (duomenys neskelbtini) gatvė prižiūrima ištisus metus, kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki savo namų per atsakovo kiemą ieškovas nusivalydavo pats, yra įsigijęs tam reikalui keturratį. Tuo pačiu nuvaldydavo ir atsakovui. Kilus ginčui dėl kelio, atsakovas išstūmė ieškovo ir kaimyno P. bendrą šiukšlių konteinerį iš savo sklypo, kuris stovėdavo (duomenys neskelbtini) gatvės pakraštyje. Dabar šiukšlių konteineris stovi prie kelio (duomenys neskelbtini), t. y. už 1,6 km nuo namų. Ieškovas nesiūlė pinigų už servitutą, nors nėra nusiteikęs prieš mokėti protingą sumą atsakovams. Miškelį nuo savo namo iki P. sklypo ieškovas išsivalė pats nelegaliai. Atsakovo namas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nutolęs apie 50 m. Ieškovas prašo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, nes laiko, kad šiuo ieškiniu taiso Nacionalinės žemės tarnybos klaidą, šiai neįbraižius atsakovo žemėje servituto.
10. Rašytiniame paaiškinime, teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas į savo sklypą gali pakliūti kitu keliu. Nuo greitkelio (duomenys neskelbtini) posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) kaimą eina servitutinis kelias, prasidedantis per sklypą kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį J. J. ir A. Ž., toliau einantis per laisvą valstybinę žemę iki sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuriam nustatytas servitutas, priklausančio K. ir Č. Š., ir sklypo kadastrinis numeris 103, kuriam taip pat nustatytas servitutas, priklausantis M. P. (toliau ir – Servitutinis kelias). Nuo M. P. sklypo kelias veda per laisvos valstybinės žemės plotą mišku iki ieškovo sklypo. Į ieškovo sklypą yra galimybė patekti minėtu keliu, tai patvirtinančius įrodymus pateikė pats ieškovas, todėl jo prašymas nustatyti kelio servitutą per atsakovų kiemą yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas važinėjo per jo sklypą su sunkiasvorėmis mašinomis, važinėjo naktimis draugai, kas trikdė jo ramybę. Kelią išdaužė, išvažinėjo atsakovo kiemą, o po to nenorėjo suremontuoti, todėl atsakovas turėjo pats remontuoti savo kieme esantį kelią, vežė akmenis, cementą. Ieškovas savo minimus kelio pagerinimus daugiausiai darė T. ir valstybinėje žemėje, kur yra žema vieta, o atsakovo žemėje keliuko pagerinimų, nors ir žadėjo, bet beveik nepadarė, nes atvežė labai mažai žvyro, apie vieną toną, ir apie 30 m nuo įsukimo nuo (duomenys neskelbtini) g. pabarstė, kuris (žvyras) palijus visas dingo. Atsakovas leido remontuoti tai, ką ieškovas buvo sugadinęs, o pagerinimo darbams leidimo nedavė, nors tų kelio pagerinimų jo žemėje beveik ir nebuvo atlikta. Ankščiau keliu pravažiuodavo ir paštininkas, jis vykdavo į M. P. sodybą, tačiau paštininkas važiuodavo dviračiu, o dabar paštininkas važiuoja automobiliu ir Servitutiniu keliu, nes ten veda navigacija. Pėstiesiems per savo kiemą jis nedraudžia vaikščioti ar važiuoti dviračiu. Jo namas nuo (duomenys neskelbtini) g. nutolęs apie 50 m. Mašinos jam netrukdo, nes jas girdi tik tada, kai vėjas pučia nuo (duomenys neskelbtini) g. Keliukas pro jo kiemą praeina ties virtuve, miegamojo langai išeina į ieškovo pusę. Atsakovas nežino, kaip servitutas nustatytas T. žemėje. Servituto nustatymas labai trukdytų jam, pažeistų privatumą, nes kitoje keliuko pusėje yra tvartas, virtuvė, reikia jam tvarkyti keliuką, o tai yra labai dideli nepatogumai. Atsakovų atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškovas nutyli, jog keliuku per atsakovo kiemą buvo naudojamasi tik kai buvo važinėjama arkliais ir nebuvo važinėjama sunkiasvorėmis mašinomis. Keliukas yra labai siauras, ieškovui važiuojant sunkiasvorėmis mašinomis, buvo sugadintas atsakovo gyvenamojo namo kampas. Ieškovas nėra kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo per valstybinę žemę į jo sklypą, kad patektų į Servitutinį kelią per (duomenys neskelbtini) kaimą. Keliukas, kuriam prašoma nustatyti servitutą, eina itin arti atsakovų gyvenamojo namo - provėžos nuo gyvenamojo namo kampo yra 1,2 metro atstumu. Kitoje keliuko pusėje yra didelis medis, ūkiniai pastatai, nuo namo kampo iki medžio yra 5,20 metrai. Todėl šio kelio naudojimas visomis transporto priemonėmis, ypač sunkiasvorėmis, yra neįmanomas, nesukeliant pavojaus gyvenamajam namui ir kitoje keliuko pusėje esantiems pastatams. Įstatymo reikalavimus atitinkančio kelio įrengimas prašomoje nustatyti servituto vietoje yra neįmanomas, nes pagal įstatymą toks kelias turėtų būti apie 10 metrų pločio (4 m važiuojamoji dalis, po 3 m šalikelės) . Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų dėjęs pastangas nustatyti kelio servitutą patekimui į savo sklypą, nepažeidžiant atsakovų teisių, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad dokumentuose yra nurodyta, kad dar iki atsakovams atkūrus nuosavybę į žemės sklypą, buvo nurodytas keliukas įvažiuojant nuo plento (duomenys neskelbtini), 5 metrų, tačiau teisiškai tai nėra įregistruota. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieško faktinio kelio privažiavimui iki sklypo, o ne patogesnio kelio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
13. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli; joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika).
14. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,8151 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šis sklypas nesiriboja su jokiu viešu keliu. Jis ribojasi su trimis sklypais – I. T. priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), D. bei G. O. priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu, kurio dalimi, besiribojančia su ieškovo sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 18 d. įsakymu buvo leista laikinai naudotis ieškovui iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovė R. Š. nuosavybės teise valdo ¼ žemės sklypo, o atsakovas J. Š. nuosavybės teise valdo ¾ žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Atsakovų sklypas). Atsakovų sklypą kerta (duomenys neskelbtini) gatvė. Atsakovų sklypas nesiriboja su ieškovo sklypu, ieškovo ir atsakovų sklypus skiria jau minėti I. T. ir valstybinis žemės sklypai. Ieškovas prašo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą Atsakovų sklype, savo reikalavimą motyvuodamas iš esmės dviem pagrindais: (i) kad įvažiavimas į jo žemės sklypą nuo senų laikų buvo keliu, vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per Atsakovų sklypą, kito tinkamo kelio patekti į ieškovo nuosavybę nėra, (ii) kad kelio servitutas Atsakovų sklype nenustatytas per klaidą. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, savo nesutikimą motyvuodami iš esmės trimis pagrindais: (i) kad ieškovas į savo sodybą gali patekti ir kitu keliu, ne tik per Atsakovų sklypą, t. y. Servitutiniu keliu, (ii) kad kelias per Atsakovų sklypą pažeidžia atsakovų privatumą ir važinėjimas juo atsakovams padaro daug žalos, (iii) kad esantis keliukas Atsakovų sklype yra per siauras, kad jame būtų galima įrengti kelią, atitinkantį teisės aktuose nustatytus tokiam keliui su šalikelėmis keliamus ploto reikalavimus.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010). Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas užtvėrė kelią, einantį per jo sklypą, neleisdamas ieškovui juo važiuoti, manydamas, kad ieškovas turi kitą būdą patekti į savo nuosavybę; ieškovas neigia esant kitų tinkamų kelių patekti į jo žemės sklypą, su atsakovu dėl kelio atlaisvinimo nesusitarė, todėl reiškia ieškinį teisme dėl servituto nustatymo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad yra esminis šalių požiūrių skirtumas į susidariusią situaciją ir jos sprendimo būdą, ir konstatuoja esant savininkų (bylos šalių) nesutarimą, t. y. vienai iš CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų servitutui teismo sprendimu nustatyti.
16. Taigi bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, ar patekimas į ieškovo žemės sklypą keliu per Atsakovų sklypą yra vienintelis būdas ieškovui patekti į savo nuosavybę. Į bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad į ieškovo žemės sklypą yra įmanoma patekti ne tik keliu per Atsakovų sklypą, kur ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, bet ir Servitutiniu keliu - kuris prasideda netoli posūkio nuo kelio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę ir eina žemės sklypu (kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), priklausančiu J. J. ir A. Ž., toliau eina per laisvą valstybinę žemę, tęsiasi žemės sklype (kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame K. ir Č. Š., taip pat tęsiasi žemės sklype (kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame M. P., o nuo M. P. iki ieškovo žemės sklypo šis kelias eina per mišką valstybinės žemės sklypu. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimai, kad nuo kelio Atsakovų sklype užtvėrimo 2019 m. rugpjūčio mėnesį iki šiol jis į savo sklypą patenka Servitutiniu keliu, tai taip pat patvirtina ir ieškovo pateikta filmuota medžiaga. Tačiau ši faktinė aplinkybė (kad į ieškovo žemės sklypą įmanoma patekti ir Servitutiniu keliu) negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje reikšmingų aplinkybių ir pati savaime nepaneigia objektyvios būtinybės nustatyti kelio servitutą, kad ieškovas galėtų patekti į savo žemės sklypą, ir šį servitutą nustatyti būtent Atsakovų sklype, t. y. toje vietoje, kurioje ir prašo ieškovas.
17. Jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikia įvertinti, ar servituto prašantis savininkas be prašomo nustatyti servituto gali normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovas, nenustačius jo prašomo kelio servituto per Atsakovų sklypą, normaliomis sąlygomis savo nuosavybe naudotis negali dėl toliau nurodomų priežasčių.
18. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodyboje, esančioje sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jis pastoviai gyvena jau 4 metus, ten su sutuoktine yra ir registruotas, iki tol sodyboje lankydavosi kelis kartus per savaitę, jis iš šios sodybos kartu su sutuoktine kiekvieną rytą važiuoja į darbą į (duomenys neskelbtini) ir vakare grįžta į sodybą, ieškovas rekonstravo sodybos namą, pritaikė jį pastoviam gyvenimui, įrengė nuotekų valymo įrenginius, sodyboje turi nedidelį ūkį, augina gyvūnus, kuriuos reikia šerti. Šių aplinkybių atsakovai neginčijo. Taigi ieškovui tiek patekti į savo žemės sklypą, tiek iš jo išvažiuoti reikia pastoviai - darbo dienomis mažiausiai du kartus per dieną ir ištisus metus visais metų laikais, o patekimas į sodybą turi būti garantuotas. Ieškovo teigimu, patekimas į jo sodybą per Servitutinį kelią yra apsunkintas, nes tas kelias eina per pievas, kai kur žemomis vietomis, todėl patekimas į jo sodybą pusėtinai įmanomas tik geru oru, o palijus ar šaltaisiais metų laikais kelias yra sunkiai pravažiuojamas. Nors šioms aplinkybėms patvirtinti tiesioginių įrodymų ieškovas nepateikė, tačiau aplinkybių, kad Servitutinis kelias, esant blogoms oro sąlygoms, tampa sunkiai pravažiuojamu, atsakovai iš esmės ir neginčijo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad K. ir Č. Š. žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuriuo eina Servitutinis kelias, dalis priskiriama pelkėms ir šaltinynams, iš byloje esančių nuotraukų (darytų iš oro) matyti, kad Servitutinis kelias praeina šalimais pro pelkes, iš vaizdo medžiagos matyti, kad ir geru oru rugpjūčio mėnesį ant Servitutinio kelio vietomis telkšo balos, o kai kuriose vietose sustingusios provėžos rodo, kad kelio būta šlapio, įmirkusio ir į jo paviršinę dangą buvo įsirėžę automobilio ratai. Taigi ne tik ieškovo teiginiai, bet ir kiti įrodymai patvirtina, kad Servitutinis kelias vietomis eina žemomis vietomis, dėl ko prastomis oro sąlygomis, palijus ir pan., jis gali tapti sunkiai pravažiuojamu. Bylos duomenys taip pat rodo, kad Servitutinis kelias nėra viešasis kelias, nes jis nėra įtrauktas į Molėtų rajono savivaldybės vietinių kelių schemą. Vadinasi, šis kelias savivaldybės nėra prižiūrimas, t. y. žiemą nuo jo nevalomas sniegas, o pavasarį negreideriuojamas. Kaip nurodė ieškovas, Servitutinio kelio ilgis, skaičiuojant nuo jo namų ir kelio (duomenys neskelbtini), yra apie 1,5 km. Šalia šio kelio nuolat gyvena tik M. P., tačiau jis automobilio neturi. Taigi Servitutinio kelio priežiūra, sniego valymas žiemą, jo gerinimas pavasarį tektų vienam ieškovui, o tai reiškia ne tik didelius fizinius, bet ir finansinius išteklius. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad patekimas į ieškovo sklypą Servitutiniu keliu yra pernelyg apsunkintas, naudodamasis šiuo keliu, jis negali normaliomis sąlygomis tinkamai patekti į savo nuosavybę visais metų laikais ir visomis orų sąlygomis. Atsakovas ir atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo Servitutiniu keliu į savo žemės sklypą patenka D. O., kol turėjo automobilį, važinėdavo M. P., dabar važinėja M. P. dukros. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad D. O., kaip nurodė šalys teismo posėdžio metu, Servitutiniu keliu iki savo žemės sklypo, kuriame pasodino miško, atvažiuoja tik esant poreikiui, kelis kartus per metus; M. P. neturi automobilio (pats patvirtino teismui 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsiųstame rašte), o kai turėjo - į sodybą Servitutiniu keliu važinėdavo tol, kol leisdavo sąlygos (J. Š. parodymai), jo dukros atvažiuoja tik į svečius. Taigi nei D. O., nei M. P. Servitutiniu keliu kiekvieną dieną nevažinėja.
19. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Servitutinį kelią ir ieškovo sodybą skiria jau minėtas iki galo nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kuriame aktualioje ginčui vietoje (link Servitutinio kelio) nėra nustatyto kelio servituto, jungiančio Servitutinį kelią su ieškovo žemės sklypu. Viešo kelio toje vietoje taip pat nėra. Taigi ieškovas iš esmės ir neturi teisėtos galimybės patekti į Servitutinį kelią. Tuo tarpu iš Leidžiamos ieškovui laikinai naudotis valstybinės žemės schemos bei I. T. žemės sklypo plano matyti, kad kitoje šio valstybinės žemės sklypo vietoje - link Atsakovų žemės sklypo (kuria taip pat ieškovui buvo laikinai leista naudotis), yra nustatytas kelio servitutas, kuris jungiasi prie I. T. žemės sklype nustatyto kelio servituto, o Atsakovų sklype, už kurio yra (duomenys neskelbtini) gatvė, nutrūksta. Taigi nors su ieškovo sklypu besiribojančiame valstybiniame žemės sklype, taip pat ir už jo esančiame I. T. žemės sklype, yra nustatyti kelio servitutai, tačiau jie iš esmės „veda į niekur“ ir ieškovui nėra galimybės jais patekti į viešą kelią. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą, kadangi nei ieškovo žemės sklypas, nei su ieškovo žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose nustatyti paminėti kelio servitutai nesijungia su jokiu viešu keliu ir ieškovo sklypas juridiškai neturi privažiavimo.
20. Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje bei Nekilnojamojo turto registro išraše apie I. T. žemės sklypą pažymėta, kad tiek valstybinis sklypas, tiek I. T. sklypas yra tarnaujantys daiktai. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad jis nežino, kam I. T. sklype nustatytas servitutas, ir tai leidžia teismui spręsti, kad Atsakovų sklypas nėra viešpataujantis daiktas I. T. sklypo atžvilgiu. Atsakovai šiame kaimyniniame sklype kelio servituto nustatymui poreikio ir neturi, nes jų sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra vietinės reikšmės kelias, įtrauktas į Molėtų rajono savivaldybės kelių schemą, todėl gali nekliudomai patekti į savo nuosavybę. Taigi labiau tikėtina, kad viešpataujantis daiktas minėtų žemės sklypų, kuriuose nustatyti servitutai, atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant ir į servitutų vietą žemės sklypuose, yra ieškovo žemės sklypas. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta svarbi aplinkybė, kad ieškovas ketina pirkti I. T. žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina ieškovo paaiškinimai teisme bei jo pateikta 2020 m. spalio 24 d. preliminarioji sutartis). Taigi sprendimo 19 punkte nurodytos aplinkybės, kad egzistuoja objektyvus pagrindas nustatyti kelio servitutą, nes ieškovo sklypas neturi privažiavimo, jas vertinant kartu su sprendimo 18 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kad patekimas į ieškovo sklypą Servitutiniu keliu yra pernelyg apsunkintas ir naudodamasis šiuo keliu, jis negali normaliomis sąlygomis tinkamai patekti į savo nuosavybę visais metų laikais ir visomis orų sąlygomis, leidžia teismui konstatuoti, kad kelio servitutas turi būti nustatytas Atsakovų sklype. Kitų alternatyvių tinkamų vietų kelio servitutui nustatyti, kad ieškovas galėtų normaliomis sąlygomis tinkamai patekti į savo nuosavybę, atsakovai nenurodė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.
21. Vertindamas ieškovo pateiktą 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Topokada“ servituto nustatymo planą, teismas sprendžia, kad jis yra tinkamas ieškovo prašomo servituto nustatymui, atsakovai neįrodinėjo, kad jis eina ne faktiškai susiformavusio kelio vietoje. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, kam šis kelias bus naudojamas, teismas neturi pagrindo išvadai, kad prašomas nustatyti servitutas yra per didelis. Iš 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Topokada“ plano, Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Atsakovų sklype suprojektuotas servitutas susijungs su I. T. sklype nustatytu kelio servitutu, taip pat su valstybiniame sklype nustatytu servitutu ir sudarys vientisą kelio ruožą, išeinantį į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip ieškovo sklypas turės tinkamą privažiavimą. Pagal į bylą pateiktus duomenis ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas dabar egzistuojančio kelio Atsakovų sklype vietoje yra būtinas tam, kad ieškovas galėtų normaliomis sąlygomis naudotis savo žemės sklypu ir pastatais, kuriuose nuolat gyvena, į ją garantuotai pakliūti visais metų laikais, ką jis ir darė iki atsakovas užtvėrė šį kelią. Dėl šių priežasčių teismas tenkina ieškovo prašymą nustatyti kelio servitutą pagal 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Topokada“ servituto nustatymo planą, šiek tiek rezoliucinėje sprendimo dalyje papildydamas, kad servitutas nustatomas servituto nustatymo plane pažymėtais taškais 17,18, 19, 20, 22, 21, 17.
22. Teismas sutinka su atsakovais, kad kelio servituto nustatymas per Atsakovų sklypą pažeidžia atsakovų privatumą. Visgi atsakovų privatumo pažeidimo teismas neturi pagrindo vertinti, kaip paneigiančio ieškovo prašymo nustatyti kelio servitutą per Atsakovų sklypą pagrįstumą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad ieškiniu prašomoje nustatyti servitutą vietoje nuo senų laikų buvo kelias (patvirtina ortofoto nuotraukos, liudytojų parodymai, neneigia ir atsakovas), kuriuo pro atsakovų kiemą ieškovo protėviai važiuodavo vežimais, tempiamais arklių, dviračiais, žmonės ėjo pėsti. Ir dabar atsakovas neprieštarauja pėsčiųjų bei dviratininkų važiavimui jo kiemu, kurie lygiai taip pat turi galimybę stebėti atsakovo privatų gyvenimą, kaip ir automobilio vairuotojas, ką akcentavo atsakovų atstovė teismo posėdžio metu. Be to, keliu pro atsakovų kiemą iš esmės važiuotų tik ieškovas su sutuoktine, jų vaikai atvažiavę į svečius, kartą per metus sunkiasvoris automobilis nuotekoms ieškovo sklype išvalyti. Taigi eismas pagal byloje nustatytas aplinkybes nebūtų intensyvus, nekeltų tokio triukšmo, kurio atsakovas, gyvenantis 50 m nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nutolusiame name, negalėtų toleruoti. Servituto nustatymas visada yra savininko teisių, tarp jų ir teisės į privatumą, suvaržymas, kuris, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebus neproporcingai žalingas atsakovui, ypač vertinant istorines šio kelio aplinkybes, kad jis egzistuoja jau daugelį metų. Jei ieškovas, naudodamasis per Atsakovų sklypą nustatytu kelio servitutu, padarytų žalos atsakovų turtui, atsakovai visais atvejais turi teisę reikalauti pašalinti padarytą žalą arba atlyginti nuostolius, taip pat ir teismine tvarka.
23. Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad Atsakovų sklype esantis keliukas yra per siauras, kad būtų galima nustatyti kelio servitutą jo vietoje ir leisti per jį važiuoti ieškovui automobiliu, taip pat ir sunkiasvoriams automobiliams. Pagal CK 4.119 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu; tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Ieškovas pareikštu reikalavimu siekia nustatyti servitutą jau susiformavusiam ir naudojamam keliui, kuriuo jis naudojosi patekti į savo žemės sklypą, taip pat ir namo rekonstrukcijos metu buvo vežamos statybinės medžiagos. Taigi kelias faktiškai yra pravažiuojamas, taip pat ir sunkiasvoriams automobiliams. Pagal 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Topokada“ planą suprojektuoto servitutinio kelio Atsakovų sklype vidutinis plotis 502 cm. Iš į bylą pateikto 2020 m. lapkričio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nuo Atsakovų sklype esančio atsakovų gyvenamojo namo pamato iki šalia kelio augančio medžio yra 520 cm. Taigi įstatyminį minimalų kelio servituto plotą faktiškai esantis kelias Atsakovų sklype atitinka. Prašomoje nustatyti servitutą vietoje jau yra susiformavęs kelias, kuriuo naudojamasi eilę metų ir kuris, kaip jau minėta, faktiškai yra pravažiuojamas tiek lengvuoju, tiek ir sunkiasvoriu automobiliu, o naujas kelias – kaip inžinerinis statinys, su sankasa, kelio juosta ir šalikelėmis, nebus įrenginėjamas, dėl to teismas atmeta atsakovų argumentus, kad Atsakovų sklype esantis keliukas yra per siauras, kad būtų galima nustatyti kelio servitutą. Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis((duomenys neskelbtini)) viešo vietinio kelio - (duomenys neskelbtini) gatvės (vietinio kelio (duomenys neskelbtini)), plotis yra 5 metrai, šia gatve, kaip viešu keliu, pravažiuoja tiek lengvieji, tiek didesnių gabaritų automobiliai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Atsakovų sklype turėtų būti įrengiamas platesnis kelias, kas, be kita ko, reikštų ir nepateisinamas išlaidas bei dar didesnį atsakovų nuosavybės teisių suvaržymą.
24. Teismas iš dalies sutinka su atsakovais, kad pagal bylos duomenys ieškovas ne visiškai tinkamai siekė apginti savo pažeistą interesą iki ieškinio pareiškimo, nes iš tiesų ieškovas raštu nesikreipė nei į Nacionalinę žemės tarnybą, nei į seniūniją, siekdamas išspręsti privažiavimo į savo žemės sklypą problemos. Kaip ieškovas paaiškino teisme, šiuos veiksmus jis atliko tik žodžiu ir visur gavo neigiamus atsakymus. Vis tik jis nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad ieškovas žodžiu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrių, trečiojo asmens atstovė patvirtino teisme. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, į ieškovo žemės sklypą patekimas Servitutiniu keliu yra pernelyg apsunkintas, kad galėtų būti laikomas normaliu, o kitų būdų patekti į ieškovo sklypą atsakovai neįrodinėjo, todėl pagrindo teigti, kad ieškovas, nesikreipęs raštu į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu nustatyti kelio servitutą, kad jis galėtų pakliūti į Servitutinį kelią (kuris, ieškovo įsitikinimu, jam nėra tinkamas važinėti), neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas atsakovų nuosavybės teisių ir interesų, šiuo atveju nėra.
Dėl servituto atlygintinumo
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą). Teismas tokią teismų praktiką ir reikalingą išspręsti klausimą šalims pagarsino teismo posėdyje, atkreipė į ją dėmesį, suteikė ieškovui papildomai laiko suformuluoti reikalavimą dėl prašomo servituto atlygintinumo. Tačiau ieškovas ir toliau laikėsi pozicijos dėl to, kad prašo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad „ieškiniu siekia ištaisyti Nacionalinės žemės tarnybos klaidą“. Tačiau ieškovas taip konkrečiai ir neįvardijo, kokią Nacionalinės žemės tarnybos klaidą taiso, byloje nėra duomenų, kad jis dėl klaidų ištaisymo būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, o ši būtų atsisakius tai daryti ir pan., todėl teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos ieškovo teiginius. Atsakovų sklypą kerta viešas kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl sutiktina su atsakovais, kad 0,20 ha kelių plotas, nurodytas tiek Nekilnojamojo turto registro išraše, tiek Utenos apskrities administracijos 1996 m. gruodžio 3 d. įsakymo priede, reiškia būtent šios gatvės užimamą plotą. Įrodymų, kurie leistų padaryti kitokią išvadą, byloje nėra.
26. Ieškovas pasirinko kreiptis ieškiniu į teismą dėl servituto nustatymo, o ne skųsti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, todėl šiam klausimui spręsti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, kurias aiškindamas, kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali būti tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Aplinkybių, kurios galėtų sudaryti išimtinį pagrindą nustatyti neatlygintinį servitutą, ieškovas neįrodinėjo, tokio pagrindo nenustatė ir teismas, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti nustatomas atlygintinis servitutas.
27. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Be to, remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko.
28. Jau minėta, kad ieškovas prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, todėl jokio savo pasiūlymo dėl atsakovams mokėtinos kompensacijos dydžio nesuformulavo, jo neįrodinėjo. Atsakovai prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, taip pat neįrodinėdami patiriamų nuostolių dydžio, nenurodydami priimtino kompensacijos dydžio ir formos. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 36 punktas).
29. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nustatydamas atsakovams mokėtinos kompensacijos dydį ir formą, atsižvelgia į viešai skelbiamą ((duomenys neskelbtini)) atsakovų žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (atsakovų sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta neaktuali, tik 2008 metais nustatyta šio sklypo vidutinė rinkos vertė, dėl to teismas vadovavosi pirmiau minėta vieša informacija), kuri yra 4 970 Eur, į nustatytino kelio servituto dydį - 488 kv. m, į jo vietą (kad kelio servitutas eina šalia atsakovų gyvenamojo namo), į tai, kad ieškovas kelio servitutu naudosis kiekvieną dieną, visais metų laikais, neterminuotai, kad šiuo kelio servitutu iš esmės naudosis tik ieškovas ir jo šeimos nariai, o atsakovai įprastai nesinaudos (nes neturi automobilio), nors naudotis keliu, esant poreikiui, taip pat turės galimybę, kad atsakovai savo žemės sklype einantį kelią turės prižiūrėti, kaip savo nuosavybės dalį, ir sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisinga kompensacija už naudojimąsi ieškiniu prašomu nustatyti servitutu būtų 70 Eur dydžio periodinė kompensacija, mokėtina atsakovams (tarnaujančio daikto savininkams) kartą per metus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovo esminis reikalavimas yra patenkintas, tad jis laikytinas laimėjusiu bylą. Dėl to atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 75 Eur išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį už ieškinį. Daugiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (po 37,50 Eur) priteistinas žyminis mokestis.
31. Valstybė šioje byloje patyrė 51 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias lygiomis dalimis valstybei turėtų atlyginti abu atsakovai. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 25 d. sprendimo matyti, kad J. Š. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, pusė pašto išlaidų (25,50 Eur) valstybei priteisiama tik iš atsakovės R. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).) nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 488 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Topokada“ parengtą servituto nustatymo planą, servituto nustatymo plane pažymėtais taškais 17,18, 19, 20, 22, 21, 17, suteikiant teisę važiuoti antžeminėms transporto priemonėmis skirtu keliu, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
Servitutas nustatomas 0,8151 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas).
Priteisti iš viešpataujančio daikto savininko V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tarnaujančio daikto savininkams R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).) už naudojimąsi jų žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu periodinę 70 Eur kompensaciją, mokamą vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti ieškovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).) iš kiekvieno po 37,50 Eur (trisdešimt septyni eurai ir 50 eurocentų) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. 3) 25,50 Eur (dvidešimt penki eurai ir penkiasdešimt eurocentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.