Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1115-524/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. S., A. J., N. P. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir ieškovės bei atsakovo apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-18 ieškovė pateikė teismui prašymą skirti atsakovui baudą už Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą ir priimti pateikiamus įrodymus. Nurodo, jog 2014-07-17 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant atsakovui savavališkai vykdyti bet kokius statybos darbus, tačiau atsakovas šio draudimo nepaiso, todėl prašo skirti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas ieškovei (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

CPK 145 str. 9 d. nustatyta, kad už šio straipsnio 1 d. 6, 7, 8 9, 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, tačiau CPK 147 str. 1 d. nustato, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti nagrinėti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl baudos taikymo. CPK 151 str. nustatyta, kad visos priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti skundžiamos atskiruoju skundo aukštesnės instancijos teismui, ir 107 str. nustatyta, kad nutartis, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, yra skundžiama atskiruoju skundu, todėl sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas darytina išvada, jog toks ieškovės prašymas negali būti nagrinėjamas byloje apeliacine tvarka, nes būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją, kadangi apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos nėra skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su jos prašymu skirti baudą, CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, šio prašymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą, nes šis prašymas pateiktas 2015-08-18, o byla nagrinėti apeliacine tvarka paskirta 2015-08-20, todėl atsakovas iki teismo posėdžio neturės galimybės išreikšti savo nuomonės dėl pateiktų naujų įrodymų.

Dėl atsakovo statybos, užfiksuotos savavališkos statybos akte (t. 1, b. l. 52)

Ginčo namas nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams: L. M. priklauso 38/100 dalys, E. B. – 48/100 dalys, M. L. – 14/100 dalių, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: L. M. – 3/4 dalys, M. L. – 1/4 dalis (b. l. 7–8). Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sklypo 477/1268 dalys nuosavybės teise priklauso L. M., 425/1268 dalys priklauso E. B., 189/1268 dalys – T. K. ir 177/1268 dalys – Lietuvos Respublikai (b. l. 7–8). 1995-12-01 Statinio dalių perskaičiavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5175) gyvenamojo namo bendraturčiai pasidalijo patalpas bei pagal projektą suformavo atskirus daiktus – butus, 1996-05-10 bendraturčiai sudarė žemės sklypo naudojimosi planą (notarinio registro Nr. 9-2137). Viena iš bendraturčių M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10). Byloje notarės 2014-04-11 išduotas liudijimas įrodo, jog atsakovas priėmė palikimą po V. Š. mirties, kuri buvo priėmusi palikimą po ginčo namo bendraturtės M. L. mirties (t. 1, b. l. 36).

2014-04-29 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovui A. Š. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140429-00015, kuriuo užfiksuota, kad A. Š. neturėdamas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo bei neturėdamas statybą leidžiančio dokumento rekonstruoja gyvenamojo namo dalį – priestatą 1a1ž, t. y. rekonstravo gyvenamąjį namą, padidindamas esamo priestato 1a1ž gabaritus: ilgį iki 8,61 m, plotį nuo 2,25 m iki 2,42 m, aukštį nuo 2,60 m iki 3,15 m, pagal esamą priestato aukštį (b. l. 52–55). 2014-05-06 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovui A. Š. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, jame nurodyta išardyti savavališkai rekonstruoto esamo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato 1a1ž padidintą dalį – išmūrytas sienas (ilgis 8,61 m, plotis nuo 2,55 m iki 2,42 m, aukštis nuo 2,60 m iki 3,15 m), esamoje valdoje (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 56–57). Ieškovė šia apeliacinio skundo dalimi skundžia pirmosios instancijos teismo nustatytą 9 mėnesių terminą savavališkos statybos įteisinimui, tačiau tokia ieškovės pozicija yra neparemta įstatymu. Pažymėtina, kad neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai taikomi laikantis šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Teisiniu reglamentavimu pripažįstama statytojo, siekiančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisė teismo tvarka įgyvendinti įstatyme nustatytą teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Statybos įstatymo 28 straipsnis (2010 m. liepos 2 d. redakcija), kuriame nustatytas ne tik įpareigojimas statytojui nugriauti ar reikiamai pertvarkyti savavališkai pastatytą, rekonstruotą statinį, bet ir teisė, parengus projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata nurodyta ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Neteisėta statinio rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuoti esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, ir joje nurodyta praktika), tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo atsakovas turi teisę inicijuoti teisminį ginčą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas 9 mėnesių terminas yra protingas ir sutikti su šia apeliacinio skundo dalimi nėra teisinio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsakovo apeliacinis skundas dėl šios teismo sprendimo dalies yra nepagrįstas, nes byloje nustatyta, jog jis nepareiškė ieškinio dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti šių aktų neteisėtumą.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde tik suformulavo reikalavimą dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai sumokėti panaikinimo, tačiau kolegija atsižvelgia į skundo aprašomojoje dalyje dėstomus motyvus, kurių esmė yra ta, jog atsakovas prašo pripažinti, jog bendraturčiai davė žodinį sutikimą sutvarkyti priestatą, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar savavališkos statybos įteisinimu, t. y. bendraturčių, sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4, 5 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą dėl statinio statybos arba savavališkos statybos įteisinimo suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl šio statinio ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus bei LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyriaus 33.1 punktą norint statyti naują ar rekonstruoti nesudėtingą statinį pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, bet kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): statinio bei žemės sklypo bendraturčių, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, todėl tenkinti jo apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų 350 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Atsakovas nurodo, jog ieškovės advokatas yra jos žentas, todėl jai neturėtų būti priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Lietuvos Respublik?s advokatūros įstatymo 25 straipsnio redakcija, reglamentuojanti advokato veiklos ribojimus, nustato, jog advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams, todėl atsakovo nurodytas motyvas dėl ieškovės netinkamo atstovavimo yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Be to, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Ieškovė pateikė kvitą (t. 1, b. l. 139), kuriame nurodyta, jog advokatas D. U. iš ieškovės 350 EUR gavo, todėl darytina išvada, jog advokatas atstovavo ieškovei atlygintinai ir nėra teisinio pagrindo atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu pagrindo šios sumos nepriteisti iš atsakovo.

Dėl statybos, kuri nėra užfiksuota savavališkos statybos akte

Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė pareiškė du reikalavimus, kildinamus iš neteisėtos statybos teisinių santykių, t. y. dėl gyvenamojo namo priestato savavališkos rekonstrukcijos, kuri buvo užfiksuota savavališkos statybos akte, ir dėl ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos bei betoninės aikštelės ieškovės įrodinėjamos neteisėtos rekonstrukcijos ir statybos, kuri nebuvo užfiksuota savavališkos statybos akte. CK 4.103 straipsnyje nustatyta, kad civilinius teisinius padarinius – draudimą statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti – sukelia savavališka ar nesavavališka, bet kitaip neteisėta statinio statyba, šioje byloje įrodinėjama neteisėta ūkinio pastato rekonstrukcija ir aikštelės statyba. Ieškinio pagrindas ir dalykas įrodo, kad reikalavimas šioje byloje reiškiamas vadovaujantis CK 4.103 str. 1 ir 2 dalimis. 2010-07-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. bendraturtis (šios bylos ieškovė) turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), t. y. yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje, tačiau šią normą detalizuoja statybos techniniai reglamentai, kurie priklausomai nuo statinio rūšies nurodo reikiamų dokumentų statinio rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui apimtį. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas (t. 1, b. l. 11) įrodo, kad pagal STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 17.1 p. aikštelė iki 10 kv. m nėra priskirta statiniams, todėl jai netaikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis šia pažyma šią ieškinio dalį atmetė, nesiaiškindamas konkrečių faktinių aplinkybių dėl sandėliuko rekonstrukcijos, jos apimties, šio statinio rūšies, nurodomos aikštelės ploto. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, privalėjo per ieškinio trūkumų šalinimo institutą įpareigoti ieškovę patikslinti, iki kokios konkrečios ribos ji prašo išardyti perstatytas ar pertvarkytas sandėliuko ūkinio pastato dalis bei grąžinti į buvusią padėtį. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Akivaizdu, kad teismas privalėjo aiškintis ieškovės teisių pažeidimų konkrečią apimtį, nes šis ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netiksliai, be to, pirmosios instancijos teisme šie ieškovės reikalavimai buvo visiškai netirti, t. y. atmetus šią ieškinio dalį dėl jos plačiau nebuvo pasisakyta, nesiaiškinta šio statinio rūšis, rekonstrukcijos vykdymo laikas, konkreti rekonstrukcijos apimtis, neanalizuoti statybos techniniai reglamentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą išardyti rekonstruotą ūkinį pastatą ir išbetonuotą aikštelę. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodydama argumentus dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad dėl šių ieškovės reikalavimų iš esmės nesprendė, ieškinio argumentų dėl šių statinių nenagrinėjo, jokių išvadų dėl šių statinių teisėtumo nepadarė, jas pagrindžiančių įrodymų ar teisinių argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas, CPK 331 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, nustatyti, ar jie svarbūs priimant sprendimą; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. R. T. v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30).

Remiantis tuo, kas aptarta, bylos dalis dėl ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išbetonuotos aikštelės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo būtina nustatyti, kokius konkrečius darbus ūkiniame pastate atliko atsakovas, nustatyti, ar jiems yra būtinas bendraturčio sutikimas pagal statybos techninio reglamento reikalavimus, t. y. nustatyti tiksliai, ar atsakovas įstatė stoglangį šiame pastate, ar papildomus langus, ar pakeitė naują stogo dangą, duris, kokią stogo dangą prašo atkurti ieškovė, t. y. nurodyti, į kokią konkrečią būklę prašo grąžinti ūkinį pastatą ieškovė, jei šio pastato rekonstrukcija bus pripažinta neteisėta. Taip pat tirti visas aplinkybes, susijusias su įrodinėjamu neteisėtu aikštelės betonavimu.

Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo atmestas ieškinys dėl įpareigojimo išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas sandėliuko ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, bei grąžinti į buvusią padėtį ir išardyti išbetonuotą aikštelę žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę Gintaro g. 4, Palangoje, naikintinos ir ši ieškinio dalis perduotina nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtas procesinės teisės normas ir neatskleidė šios bylos dalies esmės (CPK 326 str. 1 d., 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.). Naikintinos sprendimo dalys, kuriomis iš atsakovo ieškovei priteista 391 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 35,66 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, nes šios išlaidos ir visos kitos išlaidos turės būti paskirstytos, kai bus išnagrinėta visa civilinė byla. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieškinys dėl įpareigojimo išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas sandėliuko ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis bei grąžinti į buvusią padėtį ir išardyti išbetonuotą aikštelę žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šias ieškinio dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš A. Š. L. M. priteista 391 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 35,66 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsisakyti priimti L. M. prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir baudos A. Š. skyrimo ir šį prašymą su priedais grąžinti L. M..