Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovei advokatei Mildai Šmitaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mėnesį E. P. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir liko ten gyventi. Nuo to laiko E. P. santuoka ir šeima nebesirūpino ir tuo iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 3 d., preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės E. P. kaltės.

Šalims išspręsti šios situacijos, atnaujinti santuokinį gyvenimą bei pradėti vėl kartu gyventi nepavyko. Praėjus tiek laiko tai jau yra ir neįmanoma. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Nuo E. P. išvykimo iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) mėnesį, šalims nustojus kartu gyventi, šalys nebeveda bendro ūkio ir visus savo tiek asmeninius, tiek turtinius klausimus sprendžia atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai D. P. prašo teismo nutraukti jo, D. P., ir E. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl E. P. kaltės. Tam yra CK 3.60 str. numatytos sąlygos ir pagrindai.

D. P. prašo neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, kadangi šalims pradėti vėl bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra nebeįmanoma, šalys kartu negyvena jau (duomenys paskelbtini) metų, santuoka liko tik formali.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena jau itin ilgą laiką - (duomenys paskelbtini) metų, taip pat į tai, kad per šį laiką šalys nevedė bendro ūkio, atskirai naudojosi savo uždirbtomis pajamomis, D. P. prašo ir yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) , t .y. nuo dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Nei D. P., nei, ieškovo žiniomis, E. P. įsipareigojimų kreditoriams neturi. Sandorių, kurių pagrindu ieškovas asmeniškai arba kartu su sutuoktine taptų skolininkais ieškovas nėra sudaręs, taip pat nėra davęs sutikimo tokiems sandoriams sudaryti.

Taip pat nei D. P., nei E. P. neturi nekilnojamojo turto.

E. P. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

D. P. yra įsigijęs šias transporto priemonės, kurios šiai dienai yra įregistruotos VĮ Regitra:

- (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 500,00 EUR;

- (duomenys neskelbtini) įsigijimo motociklą Honda HX700V, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 2500,00 Eur;

- (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 50,00 EUR ((duomenys neskelbtini));

- (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 300,00 Eur;

- (duomenys neskelbtini) įsigijo priekabą Wolfangel BF 3.80.3, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 300,00 Eur;

E. P. neturi įmonių akcijų, dalių ar pajų. D. P. (duomenys neskelbtini) įgijo 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100,00 litų (28,96 Eur), visų akcijų bendrai – 2896 Eur. D. P. nuo (duomenys neskelbtini) taip pat tapo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku ir šiuo metu turi 100 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, o visų akcijų bendrai - 2896 Eur.

Jokio kito registruoto ir/ar dalintino turto šalys neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovas pareikštą ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Atsakovė E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsiliepimo pateikė

, į teismo posėdį neatvyko, neprisijungė per Zoom programą. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-20, 25).

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) )

Šalys bendrų vaikų neturi.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių (CK 3.63 str.).

CK 3.63 straipsnis numato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui pateiktame ieškinyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog ji (duomenys neskelbtini) mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini)ir liko ten gyventi. Nuo to laiko atsakovė šeima nebesirūpino ir tuo iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas.

Ieškovo nuomone, santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinės E. P. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovo teigimu, (duomenys paskelbtini) metais atsakovei išvykus gyventi į kitą valstybę ((duomenys neskelbtini)), šalys kartu negyvena, nebeveda bendro ūkio ir visus savo tiek asmeninius, tiek turtinius klausimus sprendžia atskirai.

D. P. prašo neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, kadangi šalims pradėti vėl bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra nebeįmanoma, šalys kartu negyvena jau (duomenys paskelbtini) metų, santuoka liko tik formali.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena jau itin ilgą laiką - (duomenys neskelbtini) metų, taip pat į tai, kad per šį laiką šalys nevedė bendro ūkio, atskirai naudojosi savo uždirbtomis pajamomis, D. P. prašo ir yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), t .y. nuo dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Šalys įsipareigojimų kreditoriams neturi. Taip pat šalys neturi bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Sandorių, kurių pagrindu ieškovas asmeniškai arba kartu su sutuoktine taptų skolininkais ieškovas nėra sudaręs, taip pat nėra davęs sutikimo tokiems sandoriams sudaryti.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Ieškovas šalių gyvenimo skyrium datą nurodo (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai šalių bendravimas ir faktinis gyvenimas kartu visiškai nutrūko. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, užėmė pasyvią poziciją.

CK 3.60 straipsnio 2-3 dalyse numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju nei vienai iš šalių neišreiškus noro susitaikyti, atsakovei neprieštaraujant dėl jos kaltės dėl santuokos iširimo ir šios kaltės neginčijant, vadovaujantis CK 3.60 str. 3 d., šalių santuoka nutraukina, pripažįstant, jog ji iširo dėl atsakovės E. P. kaltės, kuri paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių (CK 3.63 str. ), nes ieškinys pateiktas ieškovo, atsakovės pozicija neatskleista, tuo tarpu CK 3.63 str. numato abiejų sutuoktinių bendrą prašymą nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių. Be to, ieškovas ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė sprendime pažymėti, kad santuoka nutruko dėl atsakovės kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovas teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „P.“, atsakovei – „P.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, tarp šalių nesant ginčo, nutraukus santuoką, šalims paliekamos santuokinės pavardės: ieškovui – „P.“, o atsakovei – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

Teikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo metu dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovas ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog šalys turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, neįgijo. Šalys taip pat neturi kreditorių.

Ieškovas nurodė, kad visas jo turtas jo lėšomis įgytas po (duomenys neskelbtini) mėnesio, t. y. šalims faktiškai pradėjus gyventi skyrium, atsakovei išvykus į (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, nuo nurodyto laiko šalys neveda ir netvarko bendro ūkio.

Ieškovas savo lėšomis įsigijo šias transporto priemonės, kurios yra įregistruotos VĮ Regitra:

- (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kurio vertė ieškovo vertinimu yra 500,00 Eur;

- (duomenys neskelbtini) įsigijimo motociklą Honda HX700V, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 2500,00 Eur;

- (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kurio vertė ieškovo vertinimu yra 50,00 Eur ((duomenys neskelbtini));

- (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kurio vertė ieškovo vertinimu yra 300,00 Eur;

- (duomenys neskelbtini)įsigijo priekabą Wolfangel BF 3.80.3, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo vertinimu yra 300,00 Eur;

Be to, ieškovas (duomenys neskelbtini)įgijo 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100,00 litų (28,96 Eur), visų akcijų bendrai – 2896 Eur. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini)taip pat tapo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku ir šiuo metu turi 100 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, o visų akcijų bendrai - 2896 Eur.

Nurodytą turtą ieškovas prašo priteisti jo nuosavybėn, nes jis įgytas iš jo asmeninių lėšų, šalims gyvenant skyrium.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė, nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo ir savo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo ieškovo siūlomu būdu padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą neišreiškė, ieškovo nurodytų turto verčių bei turto padalijimo būdo neginčijo, teismas ieškovo reikalavimą dėl turto padalijimo tenkina visiškai ir po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisia nurodytą turtą.

Tokiu būdu, teismas ieškinio reikalavimus tenkina visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti visiškai, tačiau ieškovas teisminio nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio bei advokatės išlaidų) priteisti iš atsakovės neprašė.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 10,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) dėl E. P. kaltės.

Ieškovo D. P. prašymo teismo sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių (CK 3.63 str.) netenkinti.

Po santuokos nutraukimo D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę P., o E. P., gim. (duomenys neskelbtini), P.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) , t .y. nuo dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Pripažinti, kad turtas: automobilis Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); motociklas Honda HX700V, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); automobilis Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); automobilis Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); priekaba Wolfangel BF 3.80.3, v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų; 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini) , akcijų, yra D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė;

Priteisti iš atsakovės E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 10,25 Eur (dešimt eurų 25 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, skundą paduodant per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą.