Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2021 m. gruodžio 1 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Kairytei, Jurgitai Jankauskienei,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor bank AS Lietuvos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, bei pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei M. N. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

9. Ieškovei teikti išlaikymą po santuokos nutraukimo, pagrindo nėra, o atsakovas iš jos išlaikymo taipogi nereikalauja.

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

15. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Gyvenant santuokoje šalims gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai: I. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini).

18. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė prašė, priešingai nei suformuluota ieškinyje, transporto priemenę priteisti atsakovui, o jai priteisti kompensaciją, bei pateikus įrodymus apie dalintino nekilnojamojo turto vertes, iš jos priteisti kompensaciją atsakovui, jos mokėjimą išdėstant bent poros metų laikotarpiui.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

20. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

21. Ginčo šalys bylos nagrinėjimo teisme metu siekė įrodyti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

23. Aplinkybes dėl atsakovo kaltės ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos I. B. parodymais, baudžiamuoju teismo įsakymu.

26. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis 3K-3-24/2010).

27. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

28. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

29. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

30. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

31. Baudžiamajame teismo įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-749/2020 konstatuota, kad V. N. 2019 m. lapkričio 16 d., apie 14.45 val., būdamas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. N., t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė M. N. į kairę veido pusę, padarydamas M. N. poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – M. N. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas atsakovui esant neblaiviam, nustatytas 2,67 promilių girtumas.

32. Smurtas šeimoje, kaip ir atsakovo elgesys, jokiu būdu negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis nei teisės, nei moralės požiūriu. Jokie sutuoktinių konfliktai negali būti pagrindas smurto proveržiui šeimoje.

33. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad fizinio smurto panaudojimas ieškovės atžvilgiu buvo vienkartinis atvejis. Taip pat nėra duomenų, kad po baudžiamojo teismo įsakymo priėmimo atsakovas kreipėsi dėl psichologo konsultacijų, nors tokios aplinkybės buvo nurodytos baudžiamajame teismo įsakyme. Atsakovas nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio ieškovės atžvilgiu bei kaltę dėl santuokos iširimo visiškai neigia.

34. Esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl smurtinio nusikaltimo ieškovės atžvilgiu, teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti ieškovės paaiškinimais dėl smurtinio elgesio ir alkoholio vartojimo, taip pat ir liudytojos I. B. parodymais, nors ji ir yra artimas ieškovei asmuo (sesuo).

35. Pažymėtina, kad ir atsakovo iniciatyva apklausta liudytoja A. N. neneigė sūnaus (atsakovo) problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodydama, kad siūlė kreiptis pagalbos į psichologus. Pagrindo spręsti, kad ir ieškovė nuolat vartojo alkoholį ir buvo nuo jo priklausoma nėra. Tai, kad vieno policijos iškvietimo metu ir ieškovei nustatytas 0,22 promilės alkoholio nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės priklausomybės, o liudytojos A. N. (atsakovo motinos) parodymai, kad pati ieškovė gėrė ir piktnaudžiavo alkoholiu, nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra patikimi dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

36. Bylos duomenys patvirtina, kad po priimto baudžiamojo teismo įsakymo šalys susitaikė ir dar kurį laikė kartu gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, tačiau tai nepaneigia atsakovo netinkamo elgesio sutuoktinės atžvilgiu fakto, kuris nėra priimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, kuri atsakovo teigimu pasireiškė psichologiniu smurtu jo atžvilgiu, įžeidinėjimais, žeminimu, neištikimybe, nenoru spręsti konfliktinių situacijų, vaikų nuteikinėjimu, ne lojalumu ir pan., per visą teisminį procesą buvo grindžiami iš esmės tik paties atsakovo paaiškinimais ir jo atžvilgiu suinteresuotos liudytojos A. N., savo motinos parodymais, sms žinutėmis, tarpusavio susirašinėjimu, tačiau nebuvo pagrįsti jokiais kitais įstatymo leistinais objektyviais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).

38. Byloje pateiktas atsakovo susirašinėjimas su ieškove vyko po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir savo turiniu nėra įžeidžiantis ar žeminantis atsakovą. Neištikimybės fakto atsakovas neįrodė. A. N. nurodytos aplinkybės, kad matė prie prekybos centro, kaip M. N. atvežė kitas vyriškis bei sms žinutės apie galimą ieškovės neištikimybę, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė su kitu vyru (dabartiniu savo vadovu) važinėjasi viena mašina, važiuoja į darbą kartu, į darbą išvažiuoja valanda anksčiau ir grįžta vėliau, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės neištikimybę (CPK 185 straipsnis).

39. Aplinkybės, kad buvo nutrauktas atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir administracinė teisena, taip pat neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų melagingu pranešimu kreipusis į teisėsaugos institucijas. Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu ir tinkamu įrodymu nagrinėjamu atveju pagrįsti ieškovės kaltei. Bylos duomenimis iš bendrų namų atsakovas išsikėlė kai šalių santuokiniai santykiai jau buvo faktiškai nutrūkę.

40. Byloje pakanka įrodymų sudarančių pagrindą spręsti, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, geros moralės principams prieštaraujančio atsakovo elgesio (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

41. Teismo vertinimu atsakovas įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcijos (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo V. N. kaltės.

Dėl neturtinės žalos

42. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

43. Aplinkybė, kad ieškovė nereiškė civilinio ieškinio baudžiamajame procese nepaneigia jos teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo sprendžiant ginčą dėl santuokos nutraukimo.

44. Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 15 metų, augina du nepilnamečius vaikus. Pripažinimas, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti, moraliai remti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, reiškia, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Neabejotinai toks atsakovo elgesys, ypač fizinis smurtavimas, sukėlė ieškovei fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus stresą, pažeminimą, kurį ji patyrė dėl atsakovo elgesio. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad dėl to ji kreipėsi pagalbos į psichologą ir lankė konsultacijas. Tarp šių išgyvenimų ir atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir pavardžių po santuokos nutraukimo

45. Šalys išlaikymo iš kito sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

46. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „N.“, o atsakovui paliekama jo pavardė „N.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

47. Byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė norą likti gyventi su motina. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaikų teisėms ar interesams, nenustatyta. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms I. N. ir V. N. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

48. Bendravimo tvarka yra nustatoma tik su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne su tuo iš tėvų su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta (CK 3.175 straipsnis). Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu.

50. Nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su motina. Bylos duomenys patvirtina, kad tėvo ir vaikų ryšys yra susilpnėjęs, bendravimas nutrūkęs. Neabejotina, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama ir tai gali turėti įtakos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimui.

51. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai konstatuoti, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą ar trukdo jiems bendrauti su tėvu, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo ir vaikų ryšys yra susilpnėjęs išimtinai dėl ieškovės netinkamų veiksmų, kaip teigė atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu.

52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo šiuo metu gyvena ir su juo yra nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis (nagrinėjamu atveju atsakovas), turi dėti visas pastangas, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu labai tikėtina yra nulemtas šalių skyrybų ir iš dalies paties atsakovo buvusio netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu (CK 3.175 straipsnis, 3.156 straipsnis). Tačiau teismo nuomone atsakovas turėtų dėti didesnes pastangas stengdamasis atkurti ir palaikyti ryšį su vaikais.

53. Aplinkybių dėl kurių turėtų būti ribojamas vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė taip pat pažymėjo, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. nėra fiksuota jokių vaikų teisių pažeidimų ir socialinės paslaugos nei ieškovei, nei atsakovui nėra teikiamos.

54. Nepilnamečiai vaikai jau yra tokio amžiaus ((duomenys neskelbtini)) kai gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šalių sūnus išreiškė aiškų norą, kad nebūtų nustatyta konkreti ir griežta bendravimo tvarka, kadangi jis nori laisvai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

55. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad vaikų norai negali įtakoti teismo sprendimu įtvirtintos besąlyginės atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais. Tačiau šiuo atveju, įvertinus vaikų amžių, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, tai, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais be apribojimų ir dėl to ginčo nėra, netikslinga tenkinti atsakovo reikalavimą dalyje dėl griežtai reglamentuotos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais bei valandos tikslumu didžiųjų metų švenčių dienomis. Be to, nustačius griežtai apibrėžtą ir konkrečią bendravimo tvarką – tėvo ir vaikų bendravimą konkrečią vieną valandą būtent porinėmis mėnesio savaičių dienomis antradienį ir ketvirtadienį, bei neporinių mėnesio savaičių savaitgaliais, numatant ir tokio bendravimo perkėlimą bei kompensavimą, ji labai tikėtina negalėtų būti realiai įgyvendinama, kadangi abu vaikai yra moksleiviai, sportuojantys (lanko triatloną), nėra aiškus jų treniruočių, užsiėmimų, varžybų grafikas, todėl patvirtinus atsakovo prašomą bendravimo tvarką, tai galėtų sąlygoti naujus tėvų tarpavusio ir vaikų konfliktus ir neatitiktų geriausių vaikų interesų. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš tėvų negali siekti tik jam palankios bendravimo su vaikais tvarkos. Todėl nustatytina, kad tėvas su vaikais bendrauja darbo dienomis kartą per savaitę ir savaitgaliais du kartus per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų užimtumą iš anksto suderinus su vaikų motina.

56. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad vaikų ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje. Šios sąlygos tvirtinti nėra tikslinga, kadangi už vaikų sveikatą pirmiausia yra atsakingi abu tėvai. Kaip jau minėta, teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė draustų ar neleistų vaikams bendrauti su tėvu. Be to, būtina įvertinti ir sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ypatumus šiuo metu, kai dalis paslaugų yra teikiama ir nuotoliniu būdu bei eiles pas gydytojus.

57. Taip pat tikslintina atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlyga, kad susirgus vaikams ar jų tėvams, ar dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais, apie tai informuojamas telefonu kitas tėvas iš anksto, kadangi objektyviai neįmanoma iš anksto pranešti apie ligą, ir nustatytina, kad pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais kitas tėvas informuojamas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant.

58. Teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečių vaikų tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.

59. Dėl kitos bendravimo tvarkos dalies, kurią prašo nustatyti atsakovas ginčo nėra, teismo vertinimu ji atitinka nepilnamečių vaikų ir atsakovo interesus, todėl yra tvirtintina (CPK 185 straipsnis, CK 3.175 straipsnis).

60. Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

63. Bylos duomenimis ieškovė dirba, per mėnesį, atskaičius mokesčius, gauna vidutiniškai apie 750 – 800 Eur atlyginimą. Taip pat ieškovė gauna iš valstybės po 70 Eur už kiekvieną vaiką.

64. Atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius šiuo metu yra apie 1000 Eur.

65. Teismas, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šalys (tėvai) turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą vaikams. Aplinkybės, kad atsakovas turės mokėti kreditą (pažymėtina, kad tokią pat dalį kredito (apie 80 Eur) bendram kreditoriui moka ir ieškovė), mokesčius, taip pat skirti lėšų ir savo pragyvenimui bei poreikiams, būsto įsirengimui nesuteikia pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais, priežiūros, auklėjimo našta, kadangi su ja gyvena nepilnamečiai vaikai.

66. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

67. Taigi, kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, o jeigu atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

68. Šiuo atveju nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigą vienai ieškovei ir taip suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną (CPK 185 straipsnis).

70. Nors tarp vaikų yra septynerių metų skirtumas, tačiau įvertinant tai, kad abu vaikai yra paaugliai, moksleiviai, ne tik sūnus, bet ir dukra pradėjo lankyti triatlono treniruotes, vien tik atsakovo nurodomos aplinkybės dėl amžiaus skirtumo, nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama svarbia priežastimi nukrypti nuo lygybės principo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiai yra iš esmės skirtingi (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).

71. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Atsižvelgus į ieškovės nurodytą vaikų būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti po 250 Eur sumą, į vaikų amžių, tėvų turtinę padėtį ir tai, kad abi šalys turi po du išlaikytinius, darytina išvada, kad kai kurios nurodomos išlaidos vaikų poreikiams patenkinti yra per didelės, kurias protingai ir racionaliai planuojant bei atsisakant to, kas nėra būtina, galima sumažinti.

72. Teismo nuomone pilnaverčiui maitinimui namuose yra pagrįsta ieškovės nurodyta vienam vaikui 150 Eur suma (apie 5 Eur dienai) per mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos, įvertinant vaikų amžių, sveikatai, higienos reikmenims (šampūnui, muilui, skalbimo priemonėms, dantų pastai, kirpyklos paslaugoms, papildams, vitaminams, vaistams ir pan.) – 50 Eur, išlaidų dalis tenkanti komunalinių paslaugų, interneto bei telefoniniam ryšiui – 50 Eur, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Bet ieškovė neįrodė, jog atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, per mėnesį būtina skirti poilsiui, laisvalaikiui 75 Eur. Protinga ir pagrįsta suma laisvalaikiui, poilsiui būtų 55 Eur. Taip pat mažintinos ieškovės nurodytos išlaido drabužiams ir avalynei iki 65 Eur per mėnesį, kadangi dalį išlaidų sportinei aprangai ir avalynei, ieškovė priskyrė prieš išlaidų mokslui ir sportui. Šalių abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) triatloną, per mėnesį treniruočių kaina – 10 – 20 Eur. Ieškovė nurodė, kad vaikai treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, todėl reikia skirti papildomai lėšų treniruotėms reikalingai sportinei aprangai, avalynei, kelionėms, sporto inventoriui. Įvertinant šias aplinkybes ieškovės nurodoma mokslams, ugdymui, sportui (įskaitant mokestį už treniruotes, dienpinigius, transporto išlaidas bei kitas nenumatytas išlaidas) 100 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga (CPK 185 straipsnis).

74. Apibendrinant teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių sūnaus ir dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 470 Eur. Iš šios sumos išskaičius valstybės mokamą išmoką kiekvienam vaikui po 70 Eur, iš atsakovo priteistina 200 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Toks iš atsakovo priteistas išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

75. Atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (dviračio, naujo telefono pirkimas ir kt.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo, o šalims nesusitarus toks ginčas spręstinas teisme.

76. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Laikinas išlaikymas priteistas 2020 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi, kuris buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą turi būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

77. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

78. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove), todėl ji paskirtina išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto apimties, sudėties (turto balanso)

79. Šalių reikalavimai dėl dalintino turto apimties sutampa, tai yra: 1) butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0599 ha ploto su jame esančiu sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

80. Ginčo dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo nėra, tačiau šalys nesutaria dėl santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino nekilnojamojo turto vertės bei atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

Dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės ir jo padalinimo būdo

81. Byloje ieškovės prašymu UAB Ober Haus nekilnojamas turtas atliko buto ir sodo sklypo su pastatais rinkos vertės nustatymą ir pateikė išvadas, kad buto vertė 2021 m. gegužės 18 d. yra 48000 Eur o, o sodo sklypo su pastatais bendra vertė 2021 m. gegužės 18 d. yra 40 000 Eur. Turto vertinimą atliko vertintojas R. P. ir vertintojo asistentas D. P.. Nustatytas rinkos vertės terminas devyni mėnesiai.

86. Nagrinėjamu atveju turto vertinimas ir turto vertės nustatymo ekspertizė, buvo atliktas fizinių ar juridinių asmenų, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus bei asmens įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, atliktas individualiai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo vietą, faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, vadovaujantis lyginamuoju metodu.

90. Vertinant buto rinkos vertę taip pat buvo taikytas lyginimasis metodas. Ekspertizės akte ir vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad vertinamas turtas yra (duomenys neskelbtini) miesto 32.8 verčių zonoje, patrauklioje gyvenamuoju požiūriu vietoje. Pažymėta, kad sudėtingesnės automobilio parkavimo galimybės kieme. Buto būklė vertinta kaip gera (ekspertizės akte) ir vidutinė (vertinimo ataskaitoje).

91. Nekilnojamojo turto UAB Ober haus ir UAB „Vertinimo partneriai“ pateiktos išvados apie dalintino turto vertę pagrįstos tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, todėl teismo nuomone nagrinėjamu atveju siekiant nepažeisti šalių turtinių interesų, turto vertė nustatytina remiantis nustatytų verčių nekilnojamojo turto vertės vidurkiu (CK 1.5 straipsnis, 3.119 straipsnis).

92. Tai yra, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur ((52 000 Eur + 48 000 Eur)/2), o sodo sklypo su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) – 35 000 Eur ((40 000 Eur + 30 000 Eur)/2).

93. Nurodytais motyvais, atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas natūra ieškovei, o sodo sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini) – atsakovui (CK 3.127 straipsnis).

94. Atsakovui iš ieškovės priteistina 7 500 Eur piniginė kompensacija, už tenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą.

95. Toks turto padalijimas ir priteistinos kompensacijos dydis nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį byloje, pripažintinas nepažeidžiančiu buvusių sutuoktinų lygiateisiškumo principo bei atitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis, 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnis).

Dėl transporto priemonės vertės ir padalijimo

96. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abi ginčo šalys nurodo, kad šios transporto priemonės vertė yra 800 Eur. Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu prašė priteisti šią transporto priemonę jai (ieškovei), o atsakovui 400 Eur piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad prašo automobilį priteisti atsakovui, kadangi jis yra įdiegęs jame sekimo priemones (GPS). Atsakovas šių aplinkybių neneigia nurodydamas, kad tai padarė ne norėdamas sekti ieškovę, o dėl apsaugos nuo vagysčių.

97. Teismui nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad automobilyje GPS yra įdiegtas neteisėtai ar tikslu persekioti ieškovę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šia transporto priemone visada naudojosi ieškovė ir šiuo metu naudojasi, ją draudžia privalomuoju draudimu, kadangi atsakovas nebuvo įgijęs teisės vairuoti, todėl transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 800 Eur, yra priteistina ieškovei, o atsakovui priteistina 400 Eur piniginė kompensacija (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 3.119 straipsnis).

Dėl prievolių padalijimo

98. Šalys gyvendamos santuokoje šeimos poreikių tenkinimui 2020 m. birželio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi. Ginčo dėl šių aplinkybių ir šios prievolės solidaraus pobūdžio nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms prievolė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pripažintina solidaria šalių prievole (CK 3.109 straipsnis).

Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo

99. Atsakovui iš ieškovės iš viso yra priteistina 7900 Eur (7500 Eur + 400 Eur) piniginė kompensacija.

101. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

102. Įvertintini abiejų šalių interesai, gaunamos pajamos, taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas neturi kito būsto, atsakovas, kaip ir ieškovė turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti kreditą, o abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda.

103. Nurodytais motyvais priteistinos kompensacijos mokėjimas išdėstytinas 18 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone tokiu būdu bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis bei bus užtikrinti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principai (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

104. Byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai.

105. Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o kiti šalių reikalavimai tenkinti iš dalies) teismas daro išvadą, ieškinys tenkintas atitinkamai apie 80 proc., o priešieškinis apie 30 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

106. Ieškovei buvo teikta 100 proc. apmokama valstybės antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje duomenų apie ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ieškovė patyrė 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

107. Ieškinį tenkinus 80 proc., proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš atsakovo V. N. į valstybės pajamas priteistinas 420 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, o ieškovei M. N. priteistinos 80 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

108. Už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 579 Eur. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, o 379 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistinas 205 Eur (579 Eur x 70 proc. – 200 Eur) žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).

109. Atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur atstovavimo išlaidas (2021 m. balandžio 30 d. 200 Eur pinigų priėmimo kvitas, 2021 m. rugsėjo 3 d. 100 Eur pinigų priėmimo kvitas, 2021 m. lapkričio 11 d. 100 Eur pinigų priėmimo kvitas), kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų ir vykusių teismo posėdžių skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas taip pat patyrė 1000 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Byloje pateikta 2020 m. spalio 22 d. UAB „Vertinimo partneriai“ sąskaita už turto vertinimo konsultaciją 150 Eur sumai, tačiau nėra duomenų apie jos apmokėjimą. Nustatytina, kad atsakovas byloje patyrė 400 Eur atstovavimo ir 1000 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas. Priešieškinį tenkinus 30 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 340 Eur (420 Eur – 80 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

110. Iš atsakovo proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (susumavus ieškinio ir priešieškinio patenkintus ir atmestus reikalavimus) priteistinos 11,50 Eur pašto išlaidos valstybei ir 625 Eur (420 Eur + 205 Eur) žyminis mokestis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 – 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei M. N. palikti santuokinę pavardę – N., atsakovui V. N. – N..

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatyti nepilnamečių vaikų I. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina M. N..

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams I. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 4 d.) iki vaikų pilnametystės kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę M. N. paskirti vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Laikiną išlaikymą, kuris buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaityti į priteisto išlaikymo dydį, bei priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo V. N. nepilnamečiams vaikams I. N. ir V. N. nutraukti.

1) Tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis (kartą per savaitę) laisvu nuo mokymosi ir lavinimosi užsėmimų metu pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos motinai į vaikų gyvenamąją vietą, ir savaitgaliais (du kartus per mėnesį), pasiimdamas juos pas save penktadienį iš jų gyvenamosios vietos, ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų motina dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

2) Tėvas praleidžia su vaikais pusę vaikų atostogų, suderinęs iš anksto laiką su motina. Jei tėvai dėl bendravimo laiko atostogų metu nesusitaria, tai tėvas praleidžia antrą vaikų atostogų pusę su vaikais.

3) Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikai praleidžia motinos namuose. Poriniais metais, t. y. 2022, 2024, 2026 ir t. t., tėvo namuose, iš anksto suderinus ir susitarus su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

4) Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t., vaikai praleidžia Naujųjų metų šventę, Šv. Velykas motinos namuose. Poriniais metais tėvo namuose, iš anksto suderinus ir susitarus su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

5) Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos - diena yra švenčiama.

6) Vaikai kas antrus metus švenčia savo gimtadienius tėvo gyvenamojoje vietoje. Kitas iš tėvų gali atvykti pasveikinti vaikus per gimimo dieną.

7) Motina privalo informuoti tėvą apie vaikų ligas ar kitas aplinkybes, susijusias su vaikų sveikata.

8) Tėvas gali nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja vaikų interesams.

9) Tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jų lankomose ugdymo įstaigose.

10) Susirgus vaikams ar jų tėvams, ar dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais, kitas tėvas apie tai informuojamas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant.

11) Tėvas yra atsakingas už vaikų saugumą bendravimo su jais metu.

12) Bendru tėvų sutarimu, vaikų bendravimo su tėvu laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis.

Ieškovei M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

- butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

- transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0599 ha ploto su jame esančiu sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7900 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovei M. N. priteistą didesnės vertės turtą natūra ir jos mokėjimą išdėstyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis ne mažiau kaip po 438 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus), paskutinės įmokos dydis – 454 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt keturi eurai).

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutartį yra solidari M. N. ir V. N. prievolė.

Priteisti iš ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 625 Eur (šešių šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 11,50 Eur (vienuolika eurų ir 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.