Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-730/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amžinos vertybės“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vensva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, SIA „Baltijos realizacijos centras“ ir UnitCredit Leasing S.p.A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.Byloje esantys 2012 m. birželio 15 d. važtaraštis Nr. GRR 113295 (t. II, b. l. 10,11), 2012 m. birželio 15 d. Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktas Nr. 15.06/2012 (t. II, b. l. 9,10) bei 2012 m. birželio 18 d. tarptautinis kredito įstaigos mokėjimo nurodymas Nr. 20039 (t. II, b. l. 12, 13) įrodo, kad trečiasis asmuo SIA „Baltijos realizacijos centras“ 2012 m. birželio 15 d. įsigijo iš RAB „Group RR“ transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2011 metais, už 54 450 Eur. 2012 m. birželio 19 d. šis automobilis trečiojo asmens buvo parduotas atsakovei UAB „Vensva“ už 47 000 Eur. Šias aplinkybes įrodo 2012 m. birželio 18 d. sąskaita Nr. 121133 (t. I, b. l. 57, 58), 2012 m. birželio 19 d. perdavimo – priėmimo aktas (t. I, b. l. 59, 60) ir 2012 m. birželio 18 d. atliko tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 437 (t. I, b. l. 61). 2012 m. liepos 9 d. atsakovė UAB „Vensva“ automobilį Mercedes Benz Actros 1848 pardavė ieškovei UAB „Amžinos vertybės“ už 66 550 Eur (229 783,84 Lt) sumą. Nurodytą aplinkybę pagrindžia byloje esantys dokumentai – 2012 m. liepos 12 d. PVM sąskaita faktūra serija PDB Nr. 734 (t. I, b. l. 19) ir 2012 m. liepos 10 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 666 (t. I, b. l. 20). Ieškovė 2012 m. liepos 11 d. automobilį taip pat pardavė – Rusijos Federacijos piliečiui E. K. už 55 300 Eur. Šią aplinkybę įrodo byloje esanti pirkimo –pardavimo sutartis Nr. PPS-120711-00649 (t. I, b. l. 21), transporto priemonės priėmimo perdavimo aktas Nr. PPA-120711-00638 prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS-120711-00649 (t. I, b. l. 22), eksporto lydimasis dokumentas (t. I, b. l. 23) ir 2012 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra serija AV-AUTO Nr. 00726 (t. I, b. l. 24). Iš 2012 m. liepos 25 d. E. K. pretenzijos ieškovei (t. I, b. l. 28, 29) aišku, kad muitinės procedūrų metu paaiškėjo, kad vilkikas Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), yra vogtas. Tokiu būdu buvo pažeistos esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, t.y. ieškovė pardavė jai nepriklausantį vilkiką. Dėl nurodytų priežasčių E. K. pareikalavo iš ieškovės grąžinti pirkėjo jai sumokėtus 55 300 Eur už transporto priemonę bei 203 Eur transporto išlaidų. Ieškovė pateikė teismui įrodymus – 2012 m. rugpjūčio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija AV-AUTO Nr. 00726-K, 2012 m. rugpjūčio 9 d. du kasos išlaidų orderius (t. I, b. l. 36, 37, 38) – patvirtinančius, kad ji grąžino pirkėjui už transporto priemonę sumokėtus pinigus bei padengė jo patirtus nuostolius. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl nurodytų aplinkybių byloje nėra.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl automobilio Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011 m., vagystės fakto. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai konstatavęs faktinę aplinkybę dėl automobilio, kurį atsakovė 2012 m. liepos 9 d. pardavė ieškovei, vagystės. Teismo išvada, apeliantės įsitikinimu, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo automobilio Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra neteisinga.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo automobilio vagystės fakto. Byloje esantys Italijos teisėsaugos institucijos – Italijos Respublikos Avelino teismo prie Respublikinės prokuratūros, pateiktas Karabinierių legiono „Campania“ Palma Kampanijos Karabinierių poskyrio protokolas (t. III, b. l. 44) įrodo, kad 2012 m. birželio 12 d. į Karabinierių legiono „Campania“ Palma Kampanijos Karabinierių poskyrį kreipėsi Italijos Respublikos pilietis M. A., pranešęs, kad 2012 m. birželio 12 d. Domičeloje nuo 19:20 iki 20:40 val. viešoje gatvėje buvo pavogta jo vairuojama sunkioji transporto priemonė – vilkikas, Mercedes markės, juodos spalvos, vilkiko valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „Viberti“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas „Transporti Esposito s.r.l.“. Šio pranešimo pagrindu Italijos Respublikoje buvo pradėtas baudžiamasis procesas Nr. 2263/12, tačiau nenustačius nusikaltimą įvykdžiusių asmenų, tyrimas buvo nutrauktas, o byla perduota į archyvą (t. II, b. l. 45).Iš Italijos Respublikos Transporto ir infrastruktūros ministerijos Transporto, laivybos statistikos ir informacijos departamento Transporto priemonių registracijos dokumentų (t. IV, b. l. 78-79, 84-85) matyti, kad transporto priemonė Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą užregistruota 2011 m. vasario 23 d. Italijos Respublikoje. Transporto priemonės savininku nurodytas „Fineco Leasing SPA“ (C2.1), o fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę naudotis transporto priemone, bet ne nuosavybės pagrindu, yra „Transporti Esposito s.r.l.“ (C3.1). Šią aplinkybę taip pat įrodo byloje esantis nuosavybės teisės liudijimas Nr. 12/A180485J (t. V, b. l. 49), kuriame savininkė nurodyta „Fineco Leasing SPA“, o transporto priemonės nuomininke „Transporti Esposito s.r.l.“ Be to, nuosavybės teisės liudijime skiltyje C „Apribojimai, hipotekos, pastabos“ pažymėtas faktas apie nuosavybės objekto praradimą, įvykusį 2012 m. birželio 12 d., kurio priežastis – vagystė. Byloje esanti automobilių finansinės nuomos sutartis Nr. 294327 (t. IV, b. l. 190-191) įrodo, kad „Fineco Leasing SPA“, kurio teisių perėmėjas yra trečiasis asmuo „UniCredit Leasing S.p.A.“ finansinės nuomos pagrindu perdavė teisę naudotis transporto priemone Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011 m. „Transporti Esposito s.r.l.“.Apeliantė (atsakovė) teigia, kad paminėtas nuosavybės teisės liudijimas Nr. 12/A180485J (t. V, b. l. 49) negali būti pripažintas leistinu įrodymu byloje, nes ieškovė nepateikė šio dokumento originalo, o tik jo kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyta aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas atmesti šį įrodymą kaip netinkamą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovei nekėlė abejonių šio dokumento kopijos tikrumas; įrodymų, kurie paneigtų paminėtame dokumente nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė. Priešingai, byloje esantys kiti rašytiniai dokumentai tik patvirtina šiame nuosavybės teisės liudijime Nr. 12/A180485J išdėstytus faktus dėl transporto priemonės nuosavybės bei vagystės. Aplinkybę, kad šią nuosavybės teisės liudijimo kopiją pateikė trečiąjį asmenį „UniCredit Leasing S.p.A.“, neva neturintis teisės atstovauti advokatas Giamberto D‘Amato, taip pat paneigia byloje esantis bendrasis įgaliojimas, pateiktas į bylą 2015 m. liepos 3 d. (t. V, b. l. 46). Iš 2015 m. gegužės 28 d. trečiojo asmens „UniCredit Leasing S.p.A.“ laiško (t. V, b. l. 7-8) bei 2011 m. vasario 15 d. sąskaitos faktūros Nr. 27 (t. V, b. l. 9-10) matyti, kad „Fineco Leasing SPA.“, kurio teisių perėmėjas yra trečiasis asmuo „UniCredit Leasing S.p.A.“, 2011 m. vasario 1 d. pardavimo sutarties CN01 Nr. 15 pagrindu įsigijo aptariamą transporto priemonę iš oficialios Mercedes-Benz prekybos ir aptarnavimo atstovybės, kurios registruota buveinė yra Neapolyje, Italijos Respublikoje. Paminėta, kad 2011 m. vasario 14 d. finansinės nuomos pagrindu „Fineco Leasing SPA“ perdavė teisę naudotis transporto priemone Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), „Transporti Esposito s.r.l.“, tačiau 2012 m. birželio 12 d. vilkikas tapo vagystės objektu.Transporto priemonės vagystės faktą taip pat patvirtina Rusijos vidaus reikalų ministerijos Tarpvalstybinio skyriaus „Bagrationovskij“ pateikti dokumentai (t. VI, b. l. 18, 23), kuriuose nurodoma, kad Rusijos Federacijos piliečiui E. K. pateikus pareiškimą dėl transporto priemonės Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini),registravimo, patikrinus automobilį informacinėje VKESI Rusijos VRMS Kaliningrado srities duomenų bazėje buvo rasta, kad „Mercedes“ markės automobilis su analogišku identifikaciniu numeriu ir variklio numeriu yra ieškomas „Italijos Interpolo“ SC nuo 2012 m. birželio 12 d. Registruoti automobilio Rusijos Federacijos piliečiui nebuvo leista. Pranešus, kad automobilis surastas, atlikus patikrinimą, priimtas sprendimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. 2013 m. spalio 14 automobilis perduotas E. K. atsakingai saugoti.2012 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas Nr. 38-S-1497 (t. I, b. l. 39) ir 2014 m. birželio 23d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. TR/5270/32/Lt/12 (t. II, b. l30) įrodo, kad automobilis, „Mersedes“ markės, juodos spalvos, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pagal duomenis, esančius Interpolo Generalinio sekretoriato vogtų transporto priemonių duomenų bazėje, automobilis pavogtas ir ieškomas nuo 2012 m. birželio 12d., paieška Šengeno informacinėje sistemoje buvo paskelbta 2012 m. rugpjūčio 30d.Nustatytų aplinkybių apeliantė (atsakovė)nepaneigė; jos teiginys apie galimą transporto priemonės vagystės fiktyvumą taip pat neįrodytas (CPK 178 str.). Nors apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad vilkiko pirkimo – pardavimo sandoris buvo įregistruotas Latvijos Respublikoje dar 2012 m. gegužės 29 d., t. y. iki 2012 m. birželio 12 d. įvykdytos vagystės Italijos Respublikoje, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2012 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu „Fineco Leasing SPA“ pardavė transporto priemonę Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini) (t. IV, b. l. 79, 86), V. B., nepaneigia byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad aptariama transporto priemonė buvo pavogta ir vagystės momentu nuosavybės teise priklausė „Fineco Leasing SPA“. 2012 m. vasario 19 d. sutartyje neteisingai nurodytas tariamo pardavėjo pavadinimas „Finico Leasini SPA“, pardavėjo buveinės adresas, nėra nurodyta sutarties kaina, sutartis be antspaudo. Nors viena iš sutarties šalių yra juridinis asmuo, tačiau sutarties forma yra skirta pildyti tarp privačių asmenų sudaromiems sandoriams. Be to, sutarties forma priklauso Austrijos automobilių, motociklų ir turizmo klubui, tačiau jokių duomenų, kad ginčo automobilis būtų susijęs su nurodyta organizacija, byloje nėra. Iš byloje esančio Prašymo transporto priemonės registracijai Kelių eismo saugos direkcijoje Latvijos Respublikoje (t. IV b. l. 77, 80) matyti, kad tariama automobilio įsigijimo vieta nurodoma Vokietija, o ne Austrija. Dėl šių faktinių aplinkybių 2012 m. vasario 19 d. sutarties nėra pagrindo pripažinti patikima ir ja remtis. Tuo labiau, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai objektyviai paneigia šios sutarties tikrumą ir teisėtumą (CPK 177, 185 str.). Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad nė vienos šalies teisėsaugos institucija nevykdo baudžiamojo persekiojimo dėl ginčo automobilio vagystės bei tai, kad trečiasis asmuo „UniCredit Leasing S.p.A.“ nepateikė jokių pretenzijų į ginčo automobilį, kas reiškia, kad automobilis nebuvo pavogtas, nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad tiek Italijos Respublikos, tiek Rusijos Respublikos teisėsaugos institucijos vykdė tyrimus dėl ginčo automobilio vagystės, paskelbta tarptautinė transporto priemonės paieška. Tai, kad šiuo metu nevykdomas joks baudžiamasis persekiojimas dėl ginčo automobilio bei trečiasis asmuo nereikalauja šio automobilio grąžinti, nereiškia, kad jis nebuvo pavogtas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad UAB „Amžinos vertybės“ ir UAB „Vensva“ 2012 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo parduodamo ginčo automobilio Mercedes Benz Actros 1848 savininkė. Ši transporto priemonė 2012 m. birželio 12 d. buvo pavogta iš „Fineco Leasing SPA“, kurio teisių perėmėjas yra trečiasis asmuo „UniCredit Leasing S.p.A.“. Apeliantė nurodytų aplinkybių nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė ieškovei pardavė jai nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, tokiais savo veiksmais pažeisdama CK 4.37 ir 6.317 straipsnių imperatyviąsias nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo pareigą garantuoti dėl parduodamo daikto nuosavybės. CK6.307 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Atsakovui, kaip daikto pardavėjui, neįrodžius savo nuosavybės teisės daikto pardavimo momentu, o byloje esant ją paneigiantiems įrodymams, teismai turi pagrindą remdamiesi CK 6.307 straipsnio 1 dalimi sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011). Taigi CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu šalių 2012 m. liepos 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sandoris yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1. 80 str.1 d.).Pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Esamoje situacijoje sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vienašalę restituciją, priteisdamas iš ieškovei sumokėtą kainą už ginčo automobilį – 66 500 Eur (229 783,84 Lt). Pagal bylos duomenis 2012 m. liepos 9 d. sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, pagrindu ieškovės įsigytas vilkikas Mercedes Benz Actros 1848, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011 m., sulaikytas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos valdybos ir perduotas atsakingai saugoti (be teisės naudotis) piliečiui E. K., kol bus išaiškintos tarptautinės paieškos aplinkybės (t. IV, b. l. 107). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad paaiškėjus, jog pirkėja nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ginčo automobilis yra Rusijos Federacijoje, atsakovė UAB „Vensva“ nėra šio automobilio teisėta savininkė, jo tikrasis savininkas yra trečiasis asmuo „UniCredit Leasing S.p.A.“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė byloje vienašalę restituciją. Atsakovė nėra teisėta transporto priemonės savininkė, jai negali būti grąžintas ne jai priklausantis automobilis. Tokiu atveju atsakovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš vogtą transporto priemonę jai pardavusios bendrovės. Vienašalės restitucijos taikymas apeliantės teisių nepažeidžia. Apeliantės teiginys apie tariamą automobilio realizavimą ir iš realizavimo ieškovės gautą naudą, grindžiama prielaidomis (CPK 177, 178 str.).Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų dėl priteistų palūkanų dydžio, atskirai dėl jų nepasisakoma.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė UAB „Vensva“ nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovei, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaita, atliktų darbų išklotinė, mokėjimo nurodymai (t. VI, b. l. 191-93)) įrodo, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 171,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad atsakovės prašoma 1 171,70 Eur suma už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (822,80 Eur (mėnesinis bruto darbo užmokestis už 2016 m. IV ketv.) x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.) = 1 069,64 Eur), todėl galutinė priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir atsakovei iš apeliantės priteisina1 069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Amžinos vertybės“ (j. a. k. 300851897) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ (j. a. k. 171694581) 1 069,64 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.