- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-933-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00094-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. J.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. J. (toliau - E. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria nuteistojo E. J. gynėjo advokato padėjėjo K. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 95-386 netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. J. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 pastraipos (5 nusikalstamos veikos), 22 paragrafą, 23 paragrafą, 259 paragrafo 3 pastraipą ir, vadovaujantis Vokietijos Federacijos Respublikos baudžiamojo kodekso 52 paragrafu, 53 paragrafu, nuteistas 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
1.1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu E. J. paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalimi (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalimi, 189 straipsnio 1 dalimi ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. J. nustatyta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis buvo pakeista, tačiau E. J. paskirta galutinė 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nekito.
1.3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, prie Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi (pakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi) E. J. nustatytos (suderinus su Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu E. J. paskirta bausme) galutinės 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu E. J. paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės, paskiriant E. J. galutinę 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. spalio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-386 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. J., kam, išnagrinėjęs nuteistojo E. J. gynėjo advokato K. P. skundą, pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir byloje nagrinėjamas reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino teisingam sprendimui būtinų klausimų, dėl ko skundžiama nutartis laikytina prieštaringa, nepagrįsta ir akivaizdžiai prieštaraujančia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (toliau – BVK) bei baudžiamosios teisės principams, todėl yra naikintina.
4.2. Pasak nuteistojo, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau buvo paskatintas, o nuo 2018 m. gegužės 21 d. jam suteikta teisė be sargybos vykti už pataisos įstaigos ribų. Jis dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su savo artimaisiais, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, apeliantas labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, laikosi pozityvaus požiūrio į visuomenę bei jos normas, darbą, gyvenimą laisvėje, išleistas iš pataisos namų turės gyvenamąją vietą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistasis pažymi ir tai, kad, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas nevertino ir jo charakteristikos iš (duomenys neskelbtini) bausmių atlikimo įstaigos, kur jis taip pat buvo charakterizuojamas teigiamai. Atsisakydamas tenkinti jo skundą, apylinkės teismas, pasak E. J., iš esmės vertino vienintelę aplinkybę, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, tačiau už tokį savo elgesį jokios drausminės nuobaudos jis negavo, kas tik patvirtina, jog jo padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus. Teismas, pasak E. J., neįvertino ir šio pažeidimo priežasčių – iš esmės netinkamo kitų nuteistųjų elgesio, sužinojus, jog jo patėvis dirba toje pačioje pataisos įstaigoje prižiūrėtoju.
4.3. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog bausmę jis atlieka tik nuo 2018 m. gegužės 14 d., neįvertindamas laikotarpio nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., kai laisvės atėmimo bausmę jis atlikinėjo Vokietijoje. Konstatuodamas, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis dar nėra didelė, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad didžiausia bausmė, kuri jam gali būti skiriama už sunkiausią iš jo padarytų nusikaltimų, Lietuvoje yra tik 5 (penkeri) metai, o jo atlikta bausmės dalis sudaro jau 3 metus 1 mėnesį ir 11 dienų. Jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nei viena iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvo smurtinio pobūdžio, jokia žala niekam nebuvo padaryta, jokie civiliniai ieškiniai jam pareikšti nebuvo. Be to, jis prašė lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, kurios metu jis bus stebimas probacijos pareigūnų ir gali būti bet kada grąžinamas į pataisos namus už netinkamą elgesį laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, ką nuteistasis visiškai pagrįstai pažymi ir savo skundu, ir kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 12 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir E. J. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
8. Aptarto teisinio reguliavimo visumoje įvertinus E. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. J. iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo (vieną kartą buvo pažeidęs pataisos namuose nustatytą tvarką, tačiau dėl tokio jo elgesio buvo apsiribota nuteistojo svarstymu drausminėje komisijoje), dirba, bus įdarbintas ir lygtinio paleidimo atveju, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste pažymėtina, kad visi komisijos nariai, sprendę lygtinio paleidimo klausimą, buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
9. Sprendžiant E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tuo pačiu pritariant tiek Komisijos nutarimo, tiek ir skundžiamos nutarties motyvams, pažymėtina, kad vertinamu atveju E. J. buvo pripažintas kaltu už kelių nusikalstamų veikų padarymą užsienio valstybėje, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenėje. Juo labiau, jog nuteistasis yra teistas ir Lietuvoje - Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesiui tai neturėjo, taisytis ir koreguoti tiek savo gyvenimą, tiek ir asmenybę išimtinai teigiama linkme, E. J. nesistengė, kas jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors skundu apygardos teismui itin akcentuojamas E. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, teigiant, jog jo padaryti nusikaltimai priskiriami tik nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, už kurių padarymą Lietuvoje jam galėjo būti paskirta vos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, jo neteisėtas elgesys nebuvo smurtinio pobūdžio, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminės reikšmės neturi. Jos jau buvo įvertintos skiriant E. J. atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas švelninant jo teisinę padėtį taikant lygtinio paleidimo institutą, nėra galimas. Šios aplinkybės svarbios tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteisto asmens elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, kurios pakankamumas ir yra pagrindinė sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
10. Atmetant nuteistojo skundą akcentuotina, kad šioje E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas vienas jo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – jo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintis paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jo įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
11. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atvykęs į pataisos namus E. J. buvo įpareigotas pataisos namuose dirbti arba mokytis, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauti teisinio švietimo programoje bei pagal poreikį kreiptis į Psichologinę tarnybą, tačiau, nepaisydamas jam nustatytų įpareigojimų, 2018 m. birželio 28 d. jis pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką – nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų. Nors už šio pažeidimo padarymą drausminė nuobauda E. J. nebuvo paskirta, ką skundu apygardos teismui ypatingai akcentuoja nuteistasis, tačiau vien jau tai, kad jis nesugebėjo prisitaikyti prie pataisos namuose vyraujančių taisyklių, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesys, šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebuvo pavyzdingas. Tuo tarpu E. J. skunde išdėstytos tokio neteisėto elgesio priežastys, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminės reikšmės neturi. Žinodamas kitų nuteistųjų nepasitenkinimą jo patėvio užimamomis pareigomis, pagalbos E. J. galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją, nesiimant saviveiklos.
12. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad drausminėje komisijoje už netinkamą savo elgesį E. J. buvo svarstytas vos prieš 6 (šešis) mėnesius, nuo to laiko jokie kiti nuteistojo drausmės pažeidimai pataisos namuose nefiksuoti, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pažanga išimtinai teigiama linkme yra stebima vos pusę metų, o tai, įvertinus E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, neleidžia spręsti, jog jo elgesio pažanga šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui. Juo labiau, jog komentuojamas E. J. pažeidimas buvo įvykdytas netrukus po to, kai 2018 m. birželio 26 d. jo atžvilgiu buvo parodytas ypatingas pasitikėjimas, leidžiant jam be sargybos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Esant šioms aplinkybėms, vadovautis vien tik nuteistajam suteikta teise be sargybos vykti už pataisos įstaigos ribų, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad komisijai priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, nuteistasis skatintas nebuvo – padėka jam paskirta tik 2018 m. lapkričio 9 d., todėl ši aplinkybė neabejotinai bus įvertina ateityje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
13. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas E. J. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis studijavo universitete, tačiau jo nebaigė, teigia laisvėje dirbęs darbų saugos instruktoriumi (0,25 etato), tačiau, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, neabejotina, jog praeityje gaunamų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį – nuteistojo teigimu, jam trūko pinigų studijoms bei pragyvenimui, dėl ko, jis sugalvojo vykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kompleksinis vertinimas leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog ir šiuo metu, nuteistajam dirbant ir už savo darbą gaunant legalias pajamas, maistu, paties nuteistojo teigimu, jį aprūpina artimieji, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo noras gyventi geriau nei tai leidžia galimybės, vis dar nėra pakitęs. Šios išvados aplinkybė, jog lygtinio paleidimo atveju E. J. bus įdarbintas, nepaneigia, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl, įvertinus ir menką nuteistojo darbo patirtį laisvėje, abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju.
14. Pakankamo pagrindo nuteistojo lygtiniam paleidimui nesudaro ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors šiuo metu ji atitinka 12 (dvylika) balų ir nuo 2018 m. gegužės 17 d. sumažėjo 19 (devyniolika) balų, tačiau iš jų 5 (penki) – yra dinaminiai, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog E. J. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą (neabejotinai neignoruojant ir jo elgesio charakteristikos laisvės atėmimo bausmę atliekant Vokietijoje), kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad E. J. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Abejoti pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu skundą nagrinėjančiam teismui nekelia ir nuteistojo teiginiai, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2018 m. gegužės 14 d. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį akivaizdu, kad, teigdamas, jog asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. gegužės 14 d., apylinkės teismas tik pažymėjo laiką, kurį E. J. praleido Lietuvos pataisos namuose, tačiau teigti, jog tokiu būdu buvo neįvertintas jo elgesys, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nurodytą bausmės pradžios laiką – nuo 2015 m. spalio 20 d., nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.