Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-10-29 · Civilinė byla Nr. 2-26155-600/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
2-26155-600/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19304-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-26155-600/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19304-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.,44; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Barbarai Sienkievič,dalyvaujant ieškovės R. R. atstovui advokatui Raimundui Jurkai,atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Suchažauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl autoįvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo pripažinti 2012-06-07 autoįvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-07 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas pagal 2012-04-18 Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 162097164. 2012-06-27 atsakovas raštu informavo, kad draudimo išmokos nemokės. 2012-09-26 Transporto žalų vertintojas/sąmatininkas informavo, kad automobilio nuostolio dydis – 25397,00 Lt. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-12-13 nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Po bylos nutraukimo pakartotinai buvo kreiptasi į draudiką, bet jis atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Vadovaujantis ATPK nuostatomis, asmuo pripažįstamas vairavęs neblaivus teismo nutarimu (ATPK 286 str.), paskyrus nuobaudą. Atsakovo nurodytas LR TPVCAPD įstatymo 19 str. šioje situacijoje negali būti taikomas, nes santykiai susiklostė sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemonės, draudimo nuo nelamingų atsitikimų pagrindu (savanoriškas draudimas). Dėl suėjusių terminų nenagrinėjus administracinės bylos, liko neatsakyta į tai, ar buvo pažeidimas, ar jo nebuvo. Draudikui tenka įrodyti, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė (b.l.34-38), kad 2012-04-18 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, o jos sudedamoji dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021. Atsisakyta mokėti draudimo išmoką, kadangi eismo įvykis nedraudiminis, remiantis Taisyklių 8.1.4 punktu, kai žala padaroma esant vairuotojui neblaiviam. Pati neblaivumo būsena yra suprantama pagal LR teisės aktus, t.y. kiek promilių alkoholio koncentracijos turi būti nustatyta, kad būtų galima konstatuoti neblaivumą. Teisės aktų reguliavimas rodo, kad asmens, vairuojančio transporto priemonę, neblaivumo (girtumo) faktą nustato policijos pareigūnai, tai užfiksuodami administracinio teisės pažeidimo protokole ir tik vėliau yra priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Ieškovės neblaivumo faktas yra nustatytas 2012-06-07 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 380221. Policijos pareigūnai nustatė ir oficialiuose dokumentuose užfiksavo ieškovės neblaivumo faktą. Neblaivumo faktas nebuvo paneigtas teismo, t.y. nuginčytas. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pasibaigus bylos nagrinėjimo terminams. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas parodė, kad teismas nutraukė administracinę bylą, neatskleidęs, ar buvo teisės pažeidimo požymių. Administracinėje byloje norėjo išsiaiškinti, ar tam tikri vaistai galėjo turėti įtakos jos fizinei, psichinei būklei vairavimo metu. Byla nutraukta dėl procedūrinių dalykų. Neskundė nutarimo, nes praleido terminus. Nėra galutinio akto, kad būtų konstatuotas vairavimo neblaiviam faktas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų, keliamų oficialiems rašytiniams įrodymams. Neblaivumas turi būti konstatuotas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė parodė, kad bylos nutraukimas nepaneigia asmens neblaivumo fakto. Neblaivumo faktas užfiksuotas, tik bauda nebuvo skirta. Visas sąlygas dėl oficialių dokumentų, policijos pareigūnų surašytas protokolas atitinka. Protokole yra nurodytas žodis, jog sutinka, kad buvo gertas vynas. Prieštaraujančio įrodymo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-04-18 tarp šalių buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kuria apdraustas ieškovei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) (b.l.14-16). 2012-06-07 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis bei padaryta žala stulpui (b.l.17,22,42). 2012-06-07 surašytame Vilniaus apskr. VPK KPV KPR pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F380221 užfiksuota, kad vairuotoja R. R. vairavo neblaivi, nustatytas 1,65 promilės girtumas (b.l.17). Ieškovė kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, bet buvo atsisakyta dėl to, jog įvykis pripažintinas nedraudiminiu, remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2011-09-28, galioja nuo 2011-11-01) 8.1.4 punktu (b.l.18,26). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas yra priėmęs 2012-12-13 nutarimą byloje Nr. A2.6-5492-851/2012 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b.l.23). Byla nutraukta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams (b.l.23).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.) (LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civ.b. Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civ.b.Nr. 3K-3-215/2013). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (Draudimo įst. 82 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013). Šalių sudarytos Draudimo sutarties sudedamoji dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-11-01), kurių 8.1.4 punktas numato, jog įvykiai, kai žala padaroma vairuotojui esant neblaiviam yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais, vadinasi, draudikas nemoka draudimo išmokos.

Draudikas atsisakydamas mokėti draudimo išmoką privalo įrodyti, kad buvo sąlyga nemokėti išmokos, t.y. nedraudiminį įvykį. Atsakovas, įrodinėdamas, kad eismo įvykis buvo nedraudiminis, remiasi policijos pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F380221 bei jame užfiksuota informacija, kad ieškovė vairavo neblaivi, jai nustatytas 1,65 promilių girtumas (b.l.17). Ieškovė teikdama atsikirtimus nurodo, kad jei asmuo nėra pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą teismo nutarimu, nėra pagrindo teigti, kad įvykis yra nedraudiminis. Taisyklių 8.1.4 p. numato, jog neblaivumas ar apsvaigimas suprantamas pagal tos šalies, kurioje įvyko įvykis, norminius teisės aktus.

Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos teikti savo nekaltumo įrodymų. Civiliniame procese galioja kita įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 str.) Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ieškovės nekaltumo/kaltumo nustatymas administracinėje byloje nėra prejudicinis faktas. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti. Administracinėje byloje atsakovas nedalyvavo, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje gali įrodinėti visus faktus. Faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi; šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai laikomi rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles (LAT 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-07 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011 pažymėjo, kad draudikui, kuris kaip savo atsikirtimų pagrindu nurodo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, nes įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo neblaivumo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias neblaivumą. Vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei sąlygos administracinei atsakomybei už jį taikyti ir vairuotojo neblaivumas, lemiantis tai, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, negali būti tapatinami (2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-691-656/2012, Vilniaus apygardos teismas).

Teismas vertindamas administracinio teisės pažeidimo protokolą kaip rašytinį įrodymą (teismas nelaiko nurodyto dokumento prima facie įrodymu; LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ.b.Nr. 3K-3-165/2010) konstatuoja, kad nustatant neblaivumo faktą buvo panaudotas alkotesteris ir vairuotojos neblaivumas užfiksuotas – 1,65 promilių. Tiek minėtasis protokolas, tiek 2012-12-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl procedūrinių terminų nesilaikymo nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Ieškovė nesutikdama su protokole užfiksuota informacija, tiek su priimtu nutarimu, kuris nepaneigė jos neblaivumo fakto, o tik nutraukė bylą dėl procedūrinių terminų pažeidimo, turėjo teisę juos ginčyti, bet tokių duomenų byloje nenustatyta. Pati ieškovė sutiko su užfiksuotu neblaivumo faktu ir pasirašė protokolą. Be to, ieškovės atstovas parodė, kad ieškovė sutinka kad gėrė vyno, bet nebuvo neblaivi, jos girtumą galėjo įtakoti vartojami vaistai. Įrodymų, patvirtinančių vartojamus vaistus bei jų galimą įtaką nustatytam 1,65 promilių girtumui, ieškovė nepateikė. Šios aplinkybės įrodinėjimas reikalauja specialių žinių. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų apie vaistų poveikį asmens sugebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Be to, nustatytas 1,65 promilių girtumas nėra tik vos viršijantis leistiną normą, remiantis LR Vyriausybės priimtomis transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (2006 m. gegužės 12, Nr. 452 –0,04 promilės), kas leistų abejoti neblaivumą sukėlusiomis priežastimis. Vien tai, kad nebuvo priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas ir paskirta bauda už vairavimą išgėrus, kadangi praleisti procedūriniai terminai, savaime nepaneigia neblaivumo fakto. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad vertinant prieštaringus duomenis, teismai turi vadovautis patikimesniais, tikresniais, geriau patvirtinančiais tam tikras aplinkybes laikomi duomenys, kurių buvimu neabejojama ar abejojama kuo mažiau (LAT 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-255/2007). Ieškovės neblaivumo faktas, užfiksuotas protokole, pasirašytas ieškovės, sutinkant su jame užfiksuota informacija, nebuvo paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais.

Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas susiformuoja įsitikinimą, kad eismo įvyko metu automobilį vairavo neblaivi ieškovė. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.4 punktu, nedraudžiamuoju įvykiu laikoma žala draudimo objektui, kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus valdytojo, todėl ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

Teisėja, remiantis LR CPK 260 str., 270 str., 279 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Renata Kasimovienė