Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-691-656/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-01-19
Bylos Nr.: 2A-691-656/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-05923-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Atsakovas: UADB „ERGO Lietuva“
Ieškovas: Asociacijos Lietuvos moterų dviračių sporto klubas „A. G.“
Trečiasis asmuo: A. R., V. R.

Kategorijos

73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-691-656/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-05923-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5;121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Asociacijos Lietuvos moterų dviračių sporto klubas „A. G.“ ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys A. R. ir V. R..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką - 35 072 Lt, 6 proc. dydžio metinių palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-10-02 Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr.851 – 0292802 pagrindu ieškovas apdraudė transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriškuoju transporto priemonių (kasko) draudimu (rinkos verte) UADB „ERGO Lietuva“. 2009-01-09 apie 18.00 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. vairuojamas automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkus saugaus greičio, atsitrenkė į „Neste“ degalinės stendą, ko pasėkoje buvo apgadintas automobilis. Apie įvykusį draudiminį įvykį buvo pranešta atsakovui. Įvertinus automobilio apgadinimus UAB ARX Autoservisas 2009-01-29 pateikė remonto sąmatą – 64409,80 (su PVM) sumai. Atsakovo darbuotojams atlikus žalos administravimo procedūrą buvo apskaičiuota ieškovo nuostolių dėl automobilio apgadinimo suma – 35072,00 Lt. 2009-06-01 pranešimu ieškovas buvo informuotas, jog atsakovas eismo įvykį laiko nedraudiminiu, todėl atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsisakymą motyvavo tuo, jog 2009-01-09 eismo įvykio metu automobilį vairavęs ieškovo prezidentas V. R. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Ieškovas su atsakovo sprendimu nesutiko nurodydamas, jog aplinkybė, kad eismo įvykį sukėlė A. R. nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.6-1038-296/2009.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes įvykis buvo nedraudiminis. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl esminės aplinkybės, kas vairavo eismo įvykio metu automobilį - neblaivus V. R. ar jo sūnus A. R.. Atsakovas nurodė, jog jo surinkti duomenys leidžia teigti, kad automobilį vairavo neblaivus V. R.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2000-06-16 nutarime Nr.27 išaiškino, kad faktai, nustatyti pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje dėl eismo įvykio tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Analogiškai išaiškinta civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2006. Aplinkybė, jog V. R. vairavo automobilį „Skoda“ eismo įvykio metu neblaivus ir pats tai pripažino, užfiksuota oficialiuose policijos surašytuose dokumentuose. Nepriklausomai nuo to, kas vairavo automobilį, draudimo išmoka negali būti išmokėta ir dėl tos aplinkybės, jog ieškovas pažeidė draudimo taisyklių 12.1.1 p. įtvirtintą prievolę, apie kiekvieną draudiminį įvykį per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir A. R. atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui asociacijai Lietuvos moterų dviračių sporto klubas „A. G.“ iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ draudimo išmoką - 35 072 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 35 072 Lt sumą nuo 2010-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3552,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 6,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog 2008 m. spalio 2 d. UADB „ERGO Lietuva“ ir Lietuvos moterų dviračių sporto klubas „A. G.“ pasirašė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr.851 – 0292802 su priedu Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030, pagal kurį transporto priemonių kasko draudimu (rinkos verte) buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-01-09 V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E858925 dėl to, kad jis 2009-01-09, 18.32 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus (14,16 p.), vairavo automobilį Škoda O. C. 1.9 TDI PD Eleg., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,51 promilių alkoholio), nepasirinkęs saugaus greičio atsitrenkė į „Neste“ degalinės kainų stendą. Apgadintas automobilis ir stendas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.6-1038-296/2009 V. R. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir 124¹ str. 6 d. sudėties. Teismo nutarime konstatuota, jog eismo įvykį sukėlė ne V. R., o A. R.. 2009-03-03 dėl minėto eismo įvykio A. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.E864279. Iš 2009-03-03 Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyr. inspektoriaus V. M. nutarimo matyti, kad A. R. dėl 2009-01-09 eismo įvykio nubaustas 100 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2009 m. sausio 30 d. A. R. kreipėsi į UADB „ERGO Lietuva“ pranešdamas apie 2009 m. sausio 9 d. apie 18 val. jo sukeltą eismo įvykį. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, todėleismo įvykis pripažintinas nedraudiminiu. Taip pat nurodė, jog nors Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-02-19 nutarime konstatuota, kad automobilį vairavo ne V. R., o A. R., tačiau atsakovas nesivadovauja minėtu nutarimu, kaip neturinčiu prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad 2009-01-09 eismo įvykio metu automobilį vairavo ne V. R. yra nustatyta ne pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje, o teismo nutarimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-19 nutarimas yra įsiteisėjęs. Remiantis Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tai reiškia, kad aplinkybė, kad teisei priešingus veiksmus atliko ne tretysis asmuo V. R., o tretysis asmuo A. R., dėl kurio kaltės ir įvyko avarija, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-935/2003). Atsakovo atstovo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2006 nurodoma, jog pagal LR ATPK 37 straipsnio 2 dalį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nurodytoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo aplinkybių (LR ATPK 37 str. 2 d.), o ne dėl teisei priešingus veiksmus atlikusio subjekto nustatymo, todėl teismas ja nesirėmė. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.3-204 nėra duomenų, jog 2009-01-09 eismo įvykio metu automobilį vairavęs trečiasis asmuo A. R. buvo neblaivus, todėl pripažino, jog atsakovas nepagrįstai pripažino įvykį nedraudiminiu (4.1.12. p.) ir šiuo pagrindu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Teismas nustatė, kad rašytinis A. R. paaiškinimas apie 2009-01-09 eismo įvykį buvo gautas 2009-01-30, todėl pripažino, kad ieškovas pažeidė šalių sudarytos draudimo sutarties Draudimo taisyklių 12.1.1 punkte nustatytą pareigą apie draudiminį įvykį raštu informuoti draudiką per septynias kalendorines dienas. Teismas nurodė, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 17.2 punkte nustatyta, kad draudėjui nevykdant 12.1.1 p. nustatytos pareigos draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia, ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai: draudėjo kaltė, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumas, jo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo dydis. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t.y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, jog pavėluotai gavus pranešimą apie įvykį, negalėjo gauti informacijos apie administracinės bylos eigą, neteko galimybės laiku užklausti UAB „Neste Lietuva“ dėl vaizdo įrašo pateikimo, kol jis dar nebuvo sunaikintas. Teismas nustatė, jog apie eismo įvykį atsakovas buvo informuotas 2009-01-30, 2009-02-02 atsakovo Žalų administravimo specialistas, UAB „ARX“ Škodos servise, atliko 2009-01-09 įvykio metu apgadinto automobilio defektų apžiūrą, nustatė likutinę automobilio vertę – 35072,00 Lt. Todėl teismas padarė išvadą, jog žinodamas įvykio vietą ir laiką, automobilio defektų pobūdį atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis į UAB „Neste Lietuva“ dėl vaizdo įrašo gavimo bei gauti informacijos apie administracinės bylos eigą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas atsakovui apie draudiminį įvykį laiku nepranešė tyčia – siekdamas sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes. Ieškovo atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. paaiškino, jog informacijos apie įvykį nepateikė A. R. išvykus į užsienį. Teisme liudijusi atsakovo darbuotoja R. N. patvirtino, nurodžiusi V. R., jog įvykį turi registruoti automobilį vairavęs asmuo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad draudimo sutarties pažeidimas, pavėluotai pranešus apie eismo įvykį, nenulėmė paties draudžiamojo įvykio kilimo. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas neįrodinėja aplinkybės apie komandiruotę (nepateikė jokių čekių, sąskaitų faktūrų, kurie patvirtintų jo išvyką į užsienio valstybę), tačiau, teismo vertinimu, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.). Tuo tarpu UADB „ERGO Lietuva“ neįrodė, jog turėjo pagrindo 2009-01-09 įvykį pripažinti nedraudiminiu, taip pat byloje nėra pagrindo konstatuoti draudimo sutarties pažeidimo, teikiančio atsakovui pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti (t. 2, b.l. 1-3).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

1. Teismas neteisingai nustatė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. R., o ne V. R..

2. Trečiųjų asmenų parodymai, kad eismo įvykio metu jie neturėjo mobiliųjų telefonų, dėl to A. R. buvo išėjęs ieškoti kur paskambinti link „Škoda” atstovybės, paremti nelogiškais argumentais, be to, prieštarauja policijos pareigūno tvirtinimui, kad už vairo sėdėjęs asmuo bendravo mobiliuoju telefonu.

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad už vairo sėdėjusio V. R. ranka kraujavo, o automobilio apžiūros metu atsakovo darbuotojas ant saugos oro pagalvės užfiksavo kraujo dėmes. Be to, policijai telefonu pranešęs neprisistatęs asmuo patvirtino, jog, jo vertinimu, eismo įvykį padaręs asmuo yra neblaivus.

4. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad V. R. grynais pinigais atlygino UAB „Neste Lietuva” padarytą žalą dėl stendų sugadinimo, nors buvo apdraudęs automobilį civilinės atsakomybės draudimu ir žinojo, kad neturėtų atlyginti svetimo asmens padarytos žalos.

5. Teismas neteisingai vertino draudimo taisyklių 12.1.1 p. pažeidimą. Nors ieškovas apie įvykį tvirtino nepranešęs dėl komandiruotės į užsienį, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo.

6. Ieškovas patyrė mažiau remonto išlaidų, negu nurodė ieškinyje.

Atsiliepimas

Ieškovas ir tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 320 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina išspręsti du klausimus: ar įrodytas faktas, kad automobilį vairavo neblaivus V. R., ar pavėluotas pranešimas apie draudiminį įvykį sudaro pagrindą atsakovui (draudikui) nemokėti draudimo išmokos.

Dėl automobilį vairavusio asmens

Ieškovo paruoštų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.030 4.1.12. punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma žala draudimo objektui, kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus valdytojo; taip pat nurodoma, jog šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką.

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad prejudicinę galią civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas pažeidimo padarymo (ar jo nepadarymo) faktas. Šios aplinkybės yra įrodytos, todėl ieškovui nekyla pareiga jas iš naujo įrodinėti, nagrinėjant civilinę bylą. Aplinkybė, kad teisei priešingus veiksmus atliko ne trečiasis asmuo V. R., kuris buvo neblaivus, o trečiasis asmuo A. R. dėl kurio kaltės ir įvyko avarija yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įriodymus. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Trečiojo asmens V. R. administracinėje byloje pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 3 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą padarytas neblaivaus asmens) būtent institucija, surašiusi administracinių teisės pažeidimų protokolą, turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad automobilį vairavo neblaivus V. R. ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Pats atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos teikti savo nekaltumo įrodymų. Civiliniame procese galioja kita įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 str.) Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. V. R. nekaltumo nustatymas administracinėje byloje nėra prejudicinis faktas. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti. Ji neturi būti taikoma administracinių institucijų nutarimams. Administracinėje byloje atsakovas nedalyvavo, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje gali įrodinėti visus faktus. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-07 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011 pažymėjo, kad draudikui, kuris kaip savo atsikirtimų pagrindu nurodo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, nes įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias didelį neatsargumą. Vežėjo (vairuotojo) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei sąlygos administracinei atsakomybei už jį taikyti ir vežėjo veiksmų kvalifikavimas dideliu neatsargumu, lemiančiu tai, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, negali būti tapatinami.

Teisėjų kolegija chronologine tvarka vertina byloje esančius įrodymus apie V. R. elgesį iš karto po įvykio. Susipažinus su kelių eismo taisyklių pažeidimo administracine byla Nr.2-20 (3-204) nustatyta, kad eismo įvykio dieną (2009-01-09) V. R. davė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus. V. R. penkiuose dokumentuose (protokole, eismo įvykio vietos schemoje, paaiškinime, alkotesterio kvite ir transporto priemonės paėmimo protokole) pripažino, kad vairavo neblaivus ir pasirašė. Ieškovas teigia, kad V. R. parodymai užfiksuoti neteisingai, nes šis asmuo įvykio įforminimo metu buvo sunkios būklės dėl diabeto. Šios aplinkybės įrodinėjimas reikalauja specialių žinių. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų apie diabeto poveikį asmens sugebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai M. K. ir M. U. nurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietoą V. R. sedėjo vairuotojo vietoje, jiems pasirodė keistas, lėtas, tačiau nenurodė, kad jis nesiorientuotų erdvėje, nesuprastų užduodamų klausimų, kliedėtų. Nurodė, kad V. R. pripažino kaltę, ir tik baigus įvykio medžiagos įforminimą, išgėręs budėtojų dalyje kavos ir atsigavęs, pradėjo neigti vairavęs automobilį. Pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje (jiems jau forminant eismo įvykį) prie jų priėjo neprisistatęs asmuo ir pareiškė vairavęs automobilį. Pareigūnai nurodė, kad už vairo sėdėjusio V. R. ranka kraujavo. Automobilį apžiūrėjęs UADB „ERGO Lietuva“ darbuotojas užfiksavo, kad ant automobilio vairuotojo saugos oro pagalvės buvo kraujo dėmės. Policijai pranešęs neprisistatęs asmuo (BPC kortelė) nurodė, kad eismo įvykį padaręs asmuo, pranešėjo vertinimu, yra neblaivus. V. R. pats savo noru grynais pinigais atlygino UAB „Neste Lietuva“ padarytą žalą dėl kainų stendų sugadinimo, nors buvo apdraudęs automobilį civilinės atsakomybės draudimu. UAB „Neste Lietuva“ raštu patvirtino, kad pretenzijų V. R. dėl įvykio neturi. Trečiųjų asmenų parodymai, kad eismo įvykio metu jie neturėjo mobiliųjų telefonų, dėl to A. R. buvo išėjęs link „Škoda” atstovybės paskambinti, paremti nelogiškais argumentais, be to, prieštarauja policijos pareigūno tvirtinimui, kad už vairo sėdėjęs asmuo (V. R.) bendravo mobiliuoju telefonu.

Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija susiformuoja įsitikinimą, kad eismo įvyko metu automobilį vairavo neblaivus V. R.. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.030 4.1.12. punktu, nedraudžiamuoju įvykiu laikoma žala draudimo objektui, kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus valdytojo, todėl ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

Dėl pranešimo apie įvykį

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 12.1. punkte nustatyta, kad atsitikus draudimiam įvykiui draudėjas privalo per 7 kalendorines dienas raštu pranešti draudikui.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. R. 2009 m. sausio 30 d. raštu informavo atsakovą apie 2002-01-09 draudiminį įvykį. Bylos nagrinėjimo metu liudijusi UADB „ERGO Lietuva“ vadybininkė R. N. patvirtino, jog po įvykio jai skambino Lietuvos dviračių sporto klubo „A. G.“ prezidentas tretysis asmuo V. R. ir pasakė, jog įvyko eismo įvykis, pasiteiravo kas turi įvykį registruoti, jis, ar tas asmuo, kuris vairavo. Liudytoja jam paaiškinusi, kad įvykį turi užregistruoti vairavęs asmuo, nes būtina išdėstyti visas įvykio aplinkybes. R. N. eismo įvykio neregistravo, todėl pripažintina, jog šis ieškovo atstovo pokalbis su atsakovo darbuotoja nelaikytinas įvykio registravimu Draudimo taisyklių 12.1.1 p. nurodyta tvarka ir atsakovą neturėjo galimybės pradėti įvykio tyrimo. Byloje nustatyta, kad rašytinis A. R. paaiškinimas apie 2009-01-09 eismo įvykį atsakovui buvo pateiktas 2009-01-30, todėl pripažintina, kad ieškovas pažeidė šalių sudarytos draudimo sutarties Draudimo taisyklių 12.1.1 punkte nustatytą pareigą apie draudiminį įvykį per septynias kalendorines dienas raštu informuoti draudiką. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad po įvykio buvo išvykęs į komandiruotę į Latviją ir negalėjo pranešti apie įvykį, tačiau jokių įrodymų apie kliūtis, sutrukdžiusias laiku pranešti apie įvykį, nepateikė. Objektyviai vertinant, šiuolaikinės komunikacijų priemonės net iš išvykus į kaimyninę valstybę leistų susisiekti su draudiku ir išsiųsti rašytinės formos pranešimą. Ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl jo valdymo organui – prezidentui V. R. – taikomi aukštesni rūpestingumo standartai negu paprastam draudėjui – fiziniam asmeniui.

Pasisakydamas dėl draudėjo pareigos laiku pranešti apie draudžiamąjį įvykį draudikui nevykdymo pasekmių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog šios draudėjo pareigos nevykdymas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui išmokėti draudimo išmoką draudėjui. Šio draudimo sutarties pažeidimo padarinių rūšį lemia nurodytose teisės normose ir šalių sudarytoje draudimo sutartyje nustatyti faktai. Dėl to nustačius tokį draudimo sutarties pažeidimą, t. y. draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti aplinkybes: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.). Būtent draudiko pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką, įtvirtinta Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010).

Pirmos instancijos teismo išvada, jog žinodamas įvykio vietą ir laiką, automobilio defektų pobūdį atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis į UAB „Neste Lietuva“ dėl vaizdo įrašo gavimo bei gauti informacijos apie administracinės bylos eigą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atsakovas pagrįstai nurodo, jog pavėluotai gavus pranešimą apie įvykį, negalėjo gauti informacijos apie administracinės bylos eigą, neteko galimybės laiku užklausti UAB „Neste Lietuva“ dėl vaizdo įrašo pateikimo, kol jis dar nebuvo sunaikintas. Nagrinėjant administracinę bylą buvo gautas UAB „Neste Lietuva“ atsakymas teismui į 2009-02-05 raštą. Atsakyme nurodyta, kad 2009-01-09 dienos vaizdo įrašas neišlikęs. Ši aplinkybė turėjo esminę įtaką nutraukiant administracinę bylą trečiojo asmens V. R. atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pavėluotas pranešimas draudikui apie įvykį galėjo nulemti aplinkybę, kad buvo prarasta galimybė gauti esminį įrodymą – įvykio vietos 2009-01-09 dienos vaizdo įrašą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti (CPK 330 str.).

Atsakovas patyrė 1800 Lt išlaidų apmokėjimui už advokato pagalbą, kurios neviršija rekomenduojamų dydžių (t. 1 b.l.95-96). Atsakovas sumokėjo 1052 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t.2 b.l.8). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 str. 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Asociacijos Lietuvos moterų dviračių sporto klubas „A. G.“ ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ iš ieškovo asociacijos Lietuvos moterų dviračių sporto klubas „A. G.“ 2852 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė