Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, V. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas iki 2012-12-31 atlyginti nusikalstama veika padarytą 648,16 Lt (šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų 16 ct) turtinę žalą nukentėjusiajam L. G. ir įpareigojimas be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista nukentėjusiajam L. G. iš V. G. 648,16 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni litai 16 ct) turtinės žalos ir 5000,00 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl likusios dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiajam palikta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš V. G. priteista L. G. 1331,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt vienas litas) bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 8 d., apie 16 val. 30 min., kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), prie sankryžos „eismas ratu“, ties (duomenys neskelbtini) kilometražo stulpeliu, tyčia iš chuliganiškų paskatų per atvirą vairuotojo pusės durų langą sudavė automobilyje „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusiam L. G. kumščiu į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam L. G. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas ir 4 punktas).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl V. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog nuteistojo V. G. atlikti veiksmai sudaro ne aptariamo straipsnio sudėtį, o BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).

Nagrinėjamoje byloje, nuteistasis V. G. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad konfliktas kilo, ir jis nukentėjusiajam sudavė vieną kartą ranka į veidą dėl to, kad jį įžeidė ir taip sunervino įžūlus nukentėjusiojo L. G. elgesys – „fako“ (ištiesto didžiojo rankos piršto, kai kiti pirštai sulenkti) parodymas (1 t., 125–126, 130 b. l., 2 t., 37–39 b. l.). Netikėti tokiais nuteistojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina liudytojų – M. G. (2 t., 43–44 b. l.), V. M. (2 t., 50–51 b. l.) parodymai, kur jie patvirtino, kad po įvykio būnant prie policijos komisariato, V. G. sakė, kad kam reikėjo „fakus“ rodyti, o nukentėjusysis atsakė, nejaugi už „fakus“ duodama į snukį, tai iš dalies patvirtina ir liudytojų – A. ir K. M. parodymai (2 t., 44–45 b. l.), kai jie patvirtino, kad K. M. paklausus kaltinamojo, už ką pastarasis sumušė jos brolį, šis atsakė, kad už nepadorų gestą. Taigi, nors nukentėjusysis ir neigia rodęs nuteistajam nepagarbų gestą, tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. G. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo L. G. parodyto nepadoraus gesto, ir kad toks nukentėjusiojo elgesys nuteistojo buvo vertinamas kaip įžeidžiantis. Todėl akivaizdu, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl asmeninių priežasčių. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų nuteistojo veikoje konstatuoti chuliganiškus motyvus, todėl negalima teigti, jog L. G. buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju V. G. veika dėl L. G. sužalojimo turi būti vertinama kaip pagrindinė nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, be veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų. Todėl esant konstatuotoms aplinkybėms, ši nuteistojo veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Kadangi nuteistojo V. G. veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl keistina ir skundžiamu nuosprendžiu jam skirta bausmė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tokiu atveju atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. G. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai 3021, 11 Lt (tris tūkstančius dvidešimt vieną litą 11 ct) už L. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 57 b. l.) bei nukentėjusiajam pervedė dalį turtinės žalos atlyginimo – 160 Lt (2 t., 31 b. l.). Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, sudaro pagrįstą prielaidą tikėtis neuždelsto ir likusios žalos dalies atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir visą žalą Valstybinei ligonių kasai.

Be to, kaip minėta, konfliktas, kurio metu V. G. sudavė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmusį smūgį, kilo po to, kai nukentėjusysis L. G. parodė nuteistajam nepadorų gestą, kuris nuteistojo buvo įvertintas kaip įžeidžiantis. Taigi, nukentėjusysis L. G. tokiais savo veiksmais iš esmės veikė provokuojančiai ir tokiu savo elgesiu paskatino V. G. nusikalsti prieš jį. Todėl kolegija sprendžia, kad šie nukentėjusiojo L. G. veiksmai laikytini provokuojančiais BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, konstatuoja, kad šioje byloje nustatyti nukentėjusiojo L. G. veiksmai, laikytini provokuojančiais, todėl ši aplinkybė pripažįstama nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs – laikomas teisiamu pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba, padarė nesunkų nusikaltimą, į nustatytas tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 6 p.) į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam, atsižvelgiant ir į BK 55 straipsnio nuostatas, skirtina su laisvės atėmimu nenusijusi įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos terminą nustatant artimą įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. G. 2011-07-27 nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 20 b. l.), 2012-02-29 nutarimu – civiliniu ieškovu (1 t., 87 b. l.), po to pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 68–71 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo L. G. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš V. G. 648,16 Lt turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas 648, 16 Lt turtinės žalos atlyginimas pagrįstais byloje esančiais duomenimis pagrindžiančiais jo patirtas išlaidas – gydymo išlaidų dokumentais, medikamentų pirkimo kvitais, mokėjimo nurodymu, maisto ir higienos priemonių pirkimo kvitais, benzino pirkimo kvitais (2 t., 72, 74–78 b. l.), todėl apylinkės teismo priteistas 648, 16 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam įrodytas ir priteistas pagrįstai, atėmus nuteistojo nukentėjusiajam pervestus 160 Lt. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turtinė žala gali būti priteisiama ir nesant konkrečių žalos dydį pagrindžiant įrodymų, žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus, nustačius jos atsiradimo faktą ir vadovaujantis protingumo principu. Todėl apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jam buvo būtini papildomi medikamentai, kurių neturi gydymo įstaiga, jog nepateikė įrodymų, kad gydymo įstaigoje jam nepakako maisto arba teikiamas maistas neatitiko jo poreikių gydymo eigoje bei kiti, kuriais ginčijamas nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis, nukentėjusiajam pareikštame civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu aiškiai išdėsčius, išskirsčius pinigų sumas, argumentavus, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos, atmestini.

Dėl to, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį, t. y. iš sunkesnio nusikaltimo į lengvesnį, bei apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, keistina ir pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. G. dėl nuteistojo V. G. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajam nuteistojo V. G. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl to jis neteko vieno danties, 5 dienas buvo hospitalizuotas ligoninėje, vartojo vaistus, neabejotinai jautė tiek įtampą, nerimą, tiek psichologinį diskomfortą. Taigi nukentėjusysis dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, bei tai, kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (5000 Lt) pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, yra per didelis, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo kriterijais, yra mažintinas iki 3000 Lt.

Be to, apeliantas skundu nesutinka ir su priteistomis atstovavimo išlaidomis, ir teigia, jog teisinės pagalbos kaštai, atsižvelgiant į jų kokybę, yra per dideli. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis gynėjo paslaugoms apmokėti, kurias sudarė atstovimas baudžiamojoje byloje, civilinio ieškinio rengimas, patyrė 1331, 00 Lt išlaidų (2 t., 27–28, 29–30 b. l.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei tuo, kad nukentėjusiajam priteistos atstovavimo išlaidos pagrįstos byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

V. G. nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį.

V. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

V. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu (per vienerius metus) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 2 p., 5 p.).

Priteistą iš nuteistojo V. G. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. G. sumažinti iki 3000, 00 Lt (trijų tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.