Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. E. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl palikimo priėmimo

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo tėvas A. E. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iki mirties jis gyveno santuokoje su pareiškėjo mama D. E. (b. l. 3). Mirus A. E., likusį jo santuokoje ir kitą įgytą turtą pradėjo valdyti faktinio valdymo būdu pareiškėjo mama D. E..

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Įvertinant byloje esamus įrodymus darytina išvada, kad D. E., po savo sutuoktinio A. E. mirties palikimą faktiškai priėmė 3 mėnesių laikotarpyje, tai patvirtino ir pareiškėjas bei liudytoja A. M.. Dėl to nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl termino atnaujinimo

Iš pareiškimo, prie jo pridėtos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. E. mama D. E. (b. l. 5). Jos mirties metu pareiškėjas buvo nepilnametis. Mirus pareiškėjo mamai, liko palikimas – nekilnojamasis turtas, 73/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad niekam nesikreipus dėl palikimo priėmimo, likusį palikimą 2018-11-26 priėmė Lietuvos Respublika, kurią atstovauja suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas įstatymo numatytą palikimo priėmimo terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių, jis mirus tėvams buvo nepilnametis, buvo globojamas giminaičių, todėl pats nesuprato būtinybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Ši aplinkybė laikytina svarbia ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniai, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 576 – 578 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareiškėjui V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal įstatymą, kuris atsirado po pareiškėjo mamos D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.