- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3759-894/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00196-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., S. S.
- Pareiškėjas
- V. V.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Vytautė Linaburgienė, Eglė Grucytė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. S., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuoto asmens S. S. atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, pareiškėjos V. V. atstovei advokatei Eglei Grucytei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., S. S. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (e. b. l. 24-28; dokumento reg. Nr. DOK-14157), kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą V. V. vardu palikimui, atsiradusiam po N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.
Pareiškėja pareikšime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina N. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). N. Š. buvo sudariusi santuoką su V. Š., tačiau (duomenys neskelbtini) metais su juo išsituokė. Vėliau santuokų sudariusi nebuvo, mirė ištuokoje. Pareiškėjos motina N. Š. be pareiškėjos V. V. turėjo dar du vaikus – M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nuo 2015 metų gyvena Vokietijoje. Apie motinos mirtį ji buvo informuota, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. liepos 11 d. negalėjo atvykti į Lietuvą, kadangi pareiškėjai V. V. nebuvo suteiktos atostogos bei dėl pasaulinės pandemijos. 2020 m. liepos 11 d. 16.10 val. pareiškėja V. V. atvyko į Lietuvą, kai jau buvo suėjęs 3 mėnesių terminas pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tik pareiškėjai atvykus į Lietuvą, buvo organizuojamos ir mirusiosios N. Š. laidotuvės. Pareiškėja nurodė, kad tai yra labai svarbi aplinkybė, kuri sutrukdė pareiškėjai V. V. įgyvendinti Civiliniame kodekse nustatytas teises ir pareigas. Pareiškime nurodė, kad palikimo priėmimo terminas suėjo (duomenys neskelbtini), tai yra po trijų mėnesių po N. Š. mirties, tad terminas priimti palikimą yra praleistas 6 mėnesius, kas, pareiškėjos teigimu, nėra labai ilgas laiko tarpas. Pareiškėja negyvena Lietuvoje. Šiuo metu, kaip ir 3 mėnesių laikotarpiu po N. Š. mirties yra labai apsunkintas judėjimas tarp šalių, todėl pareiškėja negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi pakankamai teisinių žinių, todėl nepriėmė palikimo savo vardu. Pareiškėja nurodė, kad įstatyme nustatytą terminą praleido dėl objektyvių svarbių priežasčių, t. y. dėl savo darbo pobūdžio bei susidariusios pandeminės situacijos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visame pasaulyje, dėl neturėjimo pakankamai supratimo kokiu būdu turi būti priimamas palikimas. Pareiškėja prašė vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pripažinti, kad priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui po N. Š. mirties priimti, yra svarbios, ir praleistą terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti (e. b. l. 52-54; dokumento reg. Nr. DOK-25159). Nurodė, kad jo motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o jis su šeima gyveno gretimame name. Motinai mirus, suinteresuotas asmuo M. S. nedelsdamas pranešė šią žinią seseriai S., kuri su šeima gyvena tarp Lietuvos ir Anglijos, bei pareiškėjai. Kadangi motinos mirties metu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, motinos kūnas buvo kremuotas ir nuspręsta laidotuves organizuoti vėliau. Teigia, kad pareiškėja telefoninio pokalbio metu prašė informuoti, kada suinteresuotas asmuo suorganizuos laidotuves ir pareiškėja sugrįš. Laidotuves suinteresuotas asmuo suplanavo 2020 m. liepos 15 d. ir pranešė apie tai pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėja atvyko pas suinteresuotą asmenį 2020 m. liepos 11 d. – tai buvo šeštadienis, ir jo teigimu, elgėsi kaip visada – labai arogantiškai ir įžūliai. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad toks pareiškėjos elgesys jo nestebino ir netrikdė, nes pareiškėjai visada buvo būdinga ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, dažni pykčio proveržiai, nesiskaitymas ir arogancija. Per 6 metus, kuriuos pareiškėja praleido Vokietijoje, motiną ji aplankė tik vieną kartą. Solidaus amžiaus motinai jau keletą metų buvo reikalinga nuolatinė pagalba – gyvendamas šalia suinteresuotas asmuo ja rūpinosi, pirko maistą, vežiojo pas gydytojus, į bažnyčią, atostogauti. Suinteresuotas asmuo M. S. teigia, kad žinodamas pareiškėjos būdą, stengėsi kuo mažiau su ja bendrauti, siekdamas išvengti jos nuolatinio pykčio protrūkio. Užsiminus apie palikimą, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties šiuo klausimu domėjosi ir pati turinti visą informaciją, todėl suinteresuotas asmuo daugiau apie tai ir neužsiminė. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja turėjo pakankamai laiko priimti mirusios motinos palikimą ir nors gyvena užsienyje, galėjo įgyvendinti savo teises į palikimą. Be to, paskutinę termino palikimui priimti dieną, pareiškėja buvo Lietuvoje ir galėjo išreikšti valią palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pasinaudodama konsulinių tarnybų paslaugomis.
Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime nurodė, kad su pareikšimu nesutinka ir prašo jį atmesti (e. b. l. 61-63; dokumento reg. Nr. DOK-26431). Nurodė, kad apie motinos mirtį kaip ir pareiškėja, sužinojo iš brolio M. S., gyvenant Anglijoje, ir likus 2 nepilnoms savaitėms iki gimdymo. Kadangi suinteresuotas asmuo S. S. ir pareiškėja gyveno užsienyje, be to, S. S. buvo pati nėštumo pabaiga, buvo nutarta mirusiąją kremuoti ir organizuoti laidotuves kai tik visiems vaikams bus patogu susirinkti. Taigi, visi mirusiosios vaikai, tame tarpe ir pareiškėja, buvo tinkamai informuoti apie velionės mirtį, nuo nieko nebuvo slepiama mirties data ir aplinkybės, ir visi N. Š. vaikai nuo pat jos mirties žinojo apie atsiradusį palikimą ir apie tai, kad reikia kreiptis į notarą. Nepaisant itin komplikuotos suinteresuoto asmens S. S. padėties (po motinos mirties jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini)), ji su kūdikiu ant rankų, kitais sūnumis ir sugyventiniu, automobiliu varginančia kelione grįžo į Lietuvą, nes reikėjo ruošti laidotuves. Suinteresuoto asmens teigimu gyvenimas užsienyje, negalėjimas atvykti į Lietuvą, atostogų nesuteikimas bei pandemija nėra priežastys, sutrukdžiusios objektyviai realizuoti savo teises priimti palikimą. Teigia, kad pareiškėja po motinos mirties iki pat (duomenys neskelbtini) turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą, dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Užsienyje gyvenantis asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Todėl pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėja palikimo negalėjo savalaikiai priimti dėl gyvenimo ir darbo Vokietijoje, ribojamų skrydžių, atostogų nesuteikimo, negali būti pakankami sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko 2020 m. liepos 11 d., dar nepraėjus palikimo priėmimo terminui, ir jei būtų turėjusi valią įgyti paveldėtojo teises, ji tai galėjo padaryti paskutinę palikimo priėmimo dieną (duomenys neskelbtini), tačiau elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, savo teisėmis nepasirūpino ir palikimo nepriėmė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš pateiktų pareiškėjos skrydžio bilietų matyti, kad pareiškėja į Vilnių atskrido 2020 m. liepos 11 d. (dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui), o išskrido 2020 m. liepos 18 d., t. y. Lietuvoje buvo savaitę laiko. Tačiau pareiškėja, būdama Lietuvoje, palikimo nepriėmė, tačiau į tą patį notarų biurą kreipėsi tikslu surašyti įgaliojimą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja nėra tokia nenuovoki tvarkantis teisinius reikalus, kokią save apibūdina pareiškime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Į bylą pateikti 2021 m. sausio 28 d. valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis ir mirties liudijimas patvirtina, kad N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (dokumento reg. Nr. DOK-14157 priedai). Į bylą pateikti pareiškėjos gimimo bei santuokos liudijimai patvirtina, kad pareiškėja yra mirusios N. Š. dukra (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai). Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktą, kad N. Š. mirė ištuokoje. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. Š. turėjo tris vaikus: V. V., M. S. ir S. S.. Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašas patvirtina, kad po N. Š. mirties palikimą priėmė suinteresuoti asmenys M. S. ir S. S. (e. b. l. 92-93).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Terminas mirusios N. Š. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini) (paskutinei termino dienai sutampant su nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 straipsnio 2 dalis)).
Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, bylos nagrinėjimo metu nurodė eilę priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku priimti motinos palikimą. Pareiškėja teigė, kad minėtomis svarbiomis priežastimis buvo jos darbo pobūdis, pasaulinė pandemija dėl Covid-19, neturėjimas pakankamai teisinių žinių, pasitikėjimas broliu M. S., bei paveldėjimo bylą vedusių notarų pasikeitimas.
Aplinkybę, kad pareiškėja nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. gyvena Vokietijoje patvirtina į bylą pateiktas dokumentas apie registracijos patvirtinimą. Šios aplinkybės neginčijo ir suinteresuoti asmenys (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas).
Pareiškėja įrodinėjo, kad negalėjo priimti palikimo, kadangi Vokietijoje dirbo dviejuose darbuose, darbo grafikas buvo įtemptas, dirbo ir savaitgaliais, neturėjo suplanuotų atostogų. Į bylą pateiktas raštas dėl darbo sutarties pakeitimo iš terminuotos į neterminuotą, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 1 d. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad dirbo ne tik įmonėje (duomenys neskelbtini), bet ir kitą darbą – prižiūrėjo senyvo amžiaus asmenį. Pareiškėja aplinkybei, kad jai buvo objektyvios kliūtys įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą po motinos mirties, pagrįsti, be kita ko, pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. įmonės (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens pasirašytą patvirtinimą „Šiuo raštu mes patvirtiname, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. liepos 11 dėl esamos situacijos (Koronavirusas) neturėjote galimybės gauti pakankamai atostogų ir vykti į užsienį“ (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Kartu pareiškėja nurodė, kad pasaulinė pandemija dėl COVID-19 buvo priežastimi, jai sukliudžiusia įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą. Teismas sutinka su pareiškėjos atstovės teismo posėdyje išsakyta pozicija, jog tai, kad 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo pasaulinė pandemija dėl COVID -19 yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad jos gyvenamojoje vietoje pašto įstaigos dirbo sutrumpintomis valandomis, nedirbo bibliotekos, interneto svetainės, buvo griežti reikalavimai, draudžiantys tarpusavio kontaktus, skrydžiai į Lietuvą iš artimiausio oro uosto buvo atšaukti iki 2020 m. birželio vidurio. Skrydžiai į Lietuvą buvo vykdomi tik iš Miuncheno, Frankfurto. Nurodė, kad minėti miestai nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos atitolę 400 kilometrų. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog jai paskambinus į Lietuvos Respublikos ambasadą Berlyne, buvo nurodyta, jog yra reikalinga išankstinė registracija internetu. Pareiškėja paaiškino, kad darbe naudotis ryšio priemonėmis jai yra draudžiama, nurodė, kad neturėjo prieigos prie interneto, išmaniojo telefono funkcionalumais naudotis nemokėjo. Pareiškėja teismo posėdyje papildomai pareiškimą grindė tuo, kad paveldėjimo byla po N. Š. mirties buvo perduodama vesti iš vieno notaro kitam. Šiai aplinkybei pagrįsti teikė 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos notarų rūmų sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Pareiškėja nurodė, kad palikimą priimti jai sukliudė ir tai, kad suinteresuotas asmuo M. S. neinformavo jos apie notaro pasikeitimą. Į bylą pateiktas valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) pateikė notarui R. P., 2020 m. gegužės 15 d. paveldėjimo byla buvo išsiųsta notarui M. S. (e. b. l. 92-93). 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos notarų rūmų sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta palikėjos N. Š. paveldėjimo bylą perduoti iš notaro M. S. notarei E. K. (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas).
Teismas pažymi, kad nors gyvenimas užsienyje ir kalbos nemokėjimas, teisinio išsilavinimo neturėjimas, o taip pat ir paveldėjimo bylos perdavimas vesti kitam notarui savaime netraktuojami kaip objektyvios priežastys, trukdančios priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017) tačiau, teismo vertinimu nagrinėjimu atveju termino praleidimą lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma. Teismas pažymi, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos visoje Europoje buvo ribojamas asmenų judėjimas šalies viduje ir tarp valstybių, buvo sutrikusi tiek valstybinių, tiek ir privačių įstaigų (įmonių) veikla. Teismas vertina, kad dėl nejauno pareiškėjos amžiaus jai galėjo būti sudėtinga pasinaudoti informacinėmis technologijomis palikimo priėmimo procedūroms atlikti. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai gyvenant ir dirbant užsienio valstybėje (Vokietijoje) dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos jai buvo suvaržyta galimybė laiku išreikšti valią priimti palikimą, todėl pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių.
Minėta, jog palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Pareiškėja pateikė į bylą notarės E. K. 2020 m. liepos 16 d. patvirtintą įgaliojimą pareiškėjos dukrai U. A. vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus įgaliotojos motinai N. Š. (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas vertina, jog pareiškėja 2020 m. liepos 16 d. pasirašydama notarinį įgaliojimą dukrai, kuriuo įgaliojo U. A. V. V. vardu vesti paveldėjimo bylą po pareiškėjos motinos mirties, atliko aktyvius veiksmus ir tokiu būdu aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškė valią per atstovą priimti mirusios motinos palikimą. Šis veiksmas vertinamas kaip objektyvi pareiškėjos valios priimti mirusios motinos palikimą išraiška. Minėtas veiksmas atliktas nežymiai, t. y. tik 3 dienas praleidus įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl to, kad po N. Š. mirties pareiškėja į Lietuvą grįžo 2020 m. liepos 11 d., o atgal į Vokietiją išskrido liepos 18 d. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti skrydžio bilietai (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas vertina, kad pareiškėja elgėsi pakankamai atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, t. y. trumpam atvykusi į Lietuvą nedelsdama surašė dukrai įgaliojimą atstovauti ją paveldėjimo santykiuose.
Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Akcentuotina, kad suinteresuoti asmenys neįrodinėjo, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti bus pažeisti jų, kaip priėmusių palikimą asmenų, teisės ir/ar interesai. Pareiškėjas M. S. teismo posėdyje nurodė, kad kelios dienos po motinos mirties paskambinęs pareiškėjai užsiminė, kad reikės tvarkytis palikimo priėmimo dokumentus. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja būtų išsakiusi suinteresuotiems asmenims poziciją, kad ji motinos palikimo nepriims. Priešingai, teismo posėdyje M. S. paaiškino, jog pareiškėjai dar nesibaigus terminui palikimui priimti buvo davęs notaro, vedusio paveldėjimo bylą, kontaktą palikimo priėmimo tikslu. Spręstina, kad suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo suvokti bei numatyti, kad pareiškėja mirusios motinos palikimą priims. Teismas vertina, kad sprendimas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bus išlaikyta terminą prašančio atnaujinti įpėdinio ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), terminas pareiškėjai priimti mirusios motinos palikimą atnaujintinas.
Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Į bylą pateiktas 2020 m. gruodžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjai nuspręsta teikti 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bendrai 285,67 Eur sumai (e. b. l. 79-82). Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių bylose asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Kadangi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai priešingi, o pareiškimas tenkinamas, iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiama po 142,84 Eur (285,67 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Patenkinus pareiškimą iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiama po 19,00 Eur (38,00 Eur / 2) žyminio mokesčio (b. l. 6).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (5,26 Eur) nepriteistinos, nes kiekvienam suinteresuotam asmeniui tenkanti jų dalis neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 19,00 Eur (devyniolika eurų 0 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 142,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5630“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.