Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-18 · Civilinė byla Nr. e2-179-798/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
e2-179-798/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
kooperatinei bendrovei Akademinei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-179-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00610-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;
3.3.2.5 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams kooperatinei bendrovei Akademinei kredito unija, uždarajai akcinei bendrovei „Alanvila“, dėl pripažinimo iš dalies negaliojančia Sutarties dėl hipotekos sukūrimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U., Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Atsakovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Alanvila“ ir kooperatinė bendrovė (toliau ir – KB) Akademinė kredito unija sudarė 2019 m. vasario 12 d. Kredito sutartį Nr. VER201902-000025 (toliau ir – Kredito sutartis). Prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui skolininkė UAB „Alanvila“, kreditorė KB Akademinė kredito unija ir įkaitų davėjai UAB „Alanvila“ bei D. L. sudarė 2019 m. vasario 12 d. Sutartį dėl hipotekos sukūrimo (toliau ir – Sutartis dėl hipotekos sukūrimo), kurios pagrindu UAB „Alanvila“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą: gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei D. L. įkeitė jai priklausantį nekilnojamą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau ir – įkeistas ieškovės turtas). Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. gavo iš KB Akademinė kredito unija pranešimą, kuriame nurodyta, jog skolininkė UAB „Alanvila“ nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nevykdo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, todėl Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta, jei skolininkė iki 2020 m. lapkričio 21 d. nesumokės skolos bei bus kreiptasi į notarą dėl vykdomojo rašto skolai išieškoti iš įkaitų davėjų turto.

Šalies argumentai

2. Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti iš dalies negaliojančia Sutartį dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U., reg. Nr. 19KU-517, panaikinant jos 3.2, 4.3, 4.4, 4.5, 5.3, 5.4, 5.5 papunkčius, kuriais prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistas ieškovės turtas.

3. Taip pat ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei KB Akademinė kredito unija, inicijuoti, organizuoti, atlikti bet kokius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto. Nurodė, kad KB Akademinės kredito unija inicijuotas Kredito sutarties nutraukimas ir ketinimas išieškoti skolą iš įkeisto ieškovės turto kelia grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju sutartinė hipoteka būtų pripažinta iš dalies negaliojančia, daiktų įkeitimas būtų panaikintas ir kreditorė neturėtų teisės reikalauti priverstinai parduoti ieškovei priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl pripažinimo, todėl nereikalauja priverstinio vykdymo, atitinkamai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nekyla sprendimo neįvykdymo grėsmė. Taip pat ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų kreditorės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovė D. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas dėl pripažinimo ir priimtas teismo sprendimas nebus priverstinai vykdomas. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju sutartinė hipoteka būtų pripažinta iš dalies negaliojančia ir turto įkeitimas būtų panaikintas, atitinkamai kreditorius neturėtų teisės reikalauti priverstinio ieškovei priklausiančio turto pardavimo dėl skolininko įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Kreditoriui įgyvendinus savo ketinimus, kiltų grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes kreditoriaus iniciatyva būtų priverstinai parduotas ieškovei priklausiantis įkeistas turtas ir reikalavimas dėl atleidimo nuo sutartinės hipotekos netektų prasmės. Todėl yra būtina neužkirsti kelio ieškovei ginti teisme savo pažeistas teises, sustabdant priverstino išieškojimo veiksmus pagal Sutartį dėl hipotekos sukūrimo. Tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditoriaus teisės nebus apribotos, jam išlieka galimybė patenkinti savo reikalavimą iš skolininko turto / lėšų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Alanvila“ prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

9. Atsakovė UAB „Alanvila“ sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinys yra pareikštas dėl pripažinimo, todėl nereikalauja priverstinio vykdymo (nekyla sprendimo neįvykdymo grėsmė). Ieškovės argumentai, kad teismo nutartis yra nemotyvuota – nepagrįsti. Atskirajame skunde nepaneigti teismo argumentai ir nenurodyta kaip netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl teismo nutarties motyvavimo

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

12. Pirmosios instancijos teismas, nutarties motyvuojamojoje dalyje, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl netaiko laikinųjų apsaugos priemonių – dėl pripažinimo pareikštas ieškinys nereikalauja priverstinio vykdymo. Todėl ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, nes išdėstė tik teises teoriją ir visiškai nevertino ieškovės prašymo dėl laikinių apsaugos priemonių taikymo argumentų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. nenustačius nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės netaikomos.

14. Nagrinėjamu atveju yra tik pirmoji privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Tačiau nėra antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės pareikštam ieškiniui dėl teisinių santykių modifikavimo (Sutarties dėl hipotekos sukūrimo 3.2, 4.3, 4.4, 4.5, 5.3, 5.4, 5.5 papunkčių panaikinimo) nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas, nes šalių sutartiniai teisiniai santykiai pasikeis priimto teismo sprendimo pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu. Taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-382/2010; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010, 2014 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-203/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1565-464/2018).

15. Atskirajame skunde ieškovės nurodyti teiginiai, kad būtina neužkirti kelio ieškovei ginti teisme savo pažeistas teises, sustabdant priverstino išieškojimo veiksmus pagal Sutartį dėl hipotekos sukūrimo, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, ieškovė nepateikė duomenų, jog kreditorė pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto ieškovės turto (CPK 178 straipsnis) ir, antra, vykdomas išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis, pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas atveju, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovei nėra neužkertamas kelias ginti savo galimai pažeistas teises.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, todėl nurodyta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas