Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 290 str., 286 str. – 7 MGL dydžio bauda;

2) 2011-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – 45 paros arešto ir 7 MGL dydžio bauda,

3) 2014-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str., 290 str. ir 227 str. 4 d. - 9 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 str. 1 d. ir 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 6 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 286 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. birželio 18 d. 18.31 val. kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plūdo necenzūriniais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių Rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąjį patrulį L. S., nepaisė jo teisėto reikalavimo nusiraminti, du kartus spjovė L. S. ant krūtinės bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą spirdamas jam į kairę blauzdą, padarė L. S. kairės blauzdos sumušimą su odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu pasipriešindamas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Be to, V. M. 2016 m. birželio 18 d., 18.58 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą spirdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių Rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajai patrulei M. T. į kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir tokiu būdu pasipriešindamas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

K. V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016-06-18 uošvienė jo paprašė parvežti ją namo. Nors jis buvo išgėręs, tačiau sutiko. Važiuojant Marijampolės gatve nuo Prienų link Garliavos, automobilis nuslydo nuo kelio. Atvykus policijos pareigūnams, jį pareigūnai pasodino į tarnybinį automobilį. Iš pradžių jis jiems rėkė, kad leistų jam iš automobilio pasiimti šunį, kuris po avarijos buvo likęs automobilyje ant galinės sėdynės, tačiau pareigūnai jam to padaryti neleido, todėl jis pradėjo daužytis automobilyje. Tuomet vienas pareigūnas jam papurškė ašarinių dujų, kurios labai griaužė akis ir tuomet jis ėmė visur spjaudyti. Pripažįsta, kad galėjo apspjauti ir pareigūną. Taip pat galėjo įspirti pareigūnui, nes jam nebuvo leista pasiimti savo šuns ir dar pripurkšta į akis dujų. Tuomet jis spardė viską aplinkui, nes norėjo kam nors atsilyginti už tą skausmą. Jam griaužė akis ir burną, be to, spaudė antrankiai. Pripažįsta, kad įspirdamas galėjo pareigūnui sukelti skausmą. Vėliau jį pareigūnai nuvežė į areštinę. Kad ten būtų įspyręs pareigūnei, neatsimena.

Iš 2016-06-22 specialisto išvados Nr. G1609/2016(02) matyti, kad L. S. konstatuota kairės blauzdos sumušimas su odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galimai 2016-06-18. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 38)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str., nes kaltinamasis tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, panaudojo prieš juos fizinį smurtą ir pasipriešino jiems, einantiems tarnybos pareigas.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji M. T. ir L. S. dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje patruliais, kas reiškia, kad jie yra valstybės tarnautojai.

Kaip jau buvo paminėta, BK 286 str. numatyta veika - pasipriešinimas valstybės tarnautojui - pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui, V. M., atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad priešinosi policijos pareigūnams tik dėl to, kad jam buvo papurkšta į akis ašarinių dujų.

Tokius kaltinamojo V. M. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų L. S. ir M. T. parodymų, jiems atvykus į įvykio vietą ir pamačius, kad automobilį vairavo neblaivus vairuotojas (kaltinamasis V. M.), nurodė jam sėsti į tarnybinį automobilį. Įsodinus V. M. į tarnybinį automobilį, jis pradėjo spardytis, todėl policijos pareigūnai, siekdami sutramdyti V. M., uždėjo jam antrankius. Tačiau ir po to V. M. nenurimo, pradėjo spjaudytis, todėl policijos pareigūnui L. S. teko panaudoti spec. priemones-ašarines dujas. Nuvežtas į policijos komisariatą, V. M. ir čia panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūnus-vedamas į patalpas įspyrė pareigūnei M. T.. Todėl, teismo nuomone, tokio kaltinamojo V. M. dalinio prisipažinimo negalima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad savo veiksmais kaltinamasis V. M. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 286 str.

K. V. M. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 140 str., aptartas BK 11 str. 3 d., 15 str.), kaltu prisipažino iš dalies, anksčiau teistas 3 kartus už tyčinius turtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka 37 kartus, turi 1 galiojančią nuobaudą (b. l. 52-53), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesilankė (b. l. 59), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 56)

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. M. anksčiau jau teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, t.y. už pasipriešinimą policijos pareigūnams, aptariamą nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad kaltinamasis V. M. nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, ankstesniais teismų sprendimais skirtos bausmės-baudos nedaro V. M. teigiamo poveikio, todėl bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam tikslinga skirti BK 286 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį-laisvės atėmimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pačio kaltinamojo asmenybę sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Kardomoji priemonė V. M.-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. S. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. S. paaiškino, kad dėl kaltinamojo V. M. veiksmų jis buvo pažemintas, įžeistas, nes V. M. jį apspjovė, apspardė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuris yra papildomai rengiamas įvairioms stresinėms ir pavojingoms situacijoms, su kuriomis jis susiduria vykdydamas savo pareigas, todėl jis turi būti pasiruošęs įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jo atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, jiems išsakomus necenzūrinius žodžius, įžeidimus, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis L. S. patirtą neturtinę žalą siejo su jo pažeminimu, kurį jis patyrė dėl jo atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių ir kitų kaltinamojo V. M. veiksmų. Kompensacijų išmokėjimą pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, numatyti kompensacijų dydžiai, priklausantys nuo pareigūno patirto sveikatos sutrikdymo masto. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, jog laikinojo nedarbingumo dėl įvykio, susijusio su tarnyba, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apmokamas iš valstybės biudžeto. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog, kadangi policijos pareigūno, kuris patyrė sveikatos sutrikdymą dėl tarnybinių pareigų atlikimo, gydymo ir reabilitacijos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam mokamas pilnas darbo užmokestis, kompensacija už patirtą sužalojimą padengia ir tam tikrą dalį jo patiriamos neturtinės žalos.

Kadangi policijos pareigūnų, ypač patrulinės tarnybos darbe tokios situacijos yra gana dažnos, patirti nemalonumai neturėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių, nukentėjusysis L. S. ir toliau galėjo eiti pareigas, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala nėra tokio masto ir pobūdžio, kurios neapima jam išmokėtina kompensacija už sveikatos sutrikdymą vykdant tarnybines pareigas, todėl nukentėjusiojo L. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos atmestinas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-7338 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ramunė Giedrė Baltrušaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 ?.

LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. M., vadovaujantis jau minėtomis (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš Kauno AVPK VTV OVS Budėtojų poskyrio (b.l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

V.M. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 286 str. ir nuteisti jį :

pagal BK 286 str. (pasipriešinimas pareigūnui L. S.)-laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 286 str. (pasipriešinimas pareigūnei M. T.)-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant V. M. baudžiamojo poveikio priemones-5 (penkių) MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį atmesti .

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Kardomąją priemonę V. M.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš Kauno AVPK VTV OVS Budėtojų poskyrio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.