Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu), nukentėjusiųjų kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį;

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu), nukentėjusiųjų kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. T. parodė, kad jam paskambino M. M. ir pasakė, kad įsibrovė G. su J. bei nori išsitempti, ar išsivežti T. M.. Jam tik tiek ir tebuvo žinoma. Jis tuo metu jau vyko į M. namus, kai paskambino Modestas. Maždaug likus 200 metrų nuo M. namų įvyko eismo įvykis. Jis išsikvietė policiją. Atvykus pareigūnams pasakė, kad yra įsibrauta į namus ir sumuštas nepilnametis. Pareigūnai iškvietė operatyvinę grupę. Kai užpildė eismo įvykio duomenis, jis nuvykęs pas M. pamatė T. M., šiam svaigo galva. Jis iškvietė medicininę pagalbą ir Tadą išvežė į Kelmės ligoninę. Ligoninėje T. M. apžiūrėjo gydytojas ir jį paliko stebėjimui per naktį ligoninėje. Kitą rytą Tadas gavo siuntimą į Šiaulių ligoninę, kur jis nuvežė. Šiaulių ligoninėje Tadui reikėjo šviesti galvą. M. Tytuvėnuose bandė rašyti pareiškimą, jį nešė įgaliotiniui, tačiau pareiškimo nepriėmė. M. vargo su pareiškimo padavimu. Pareiškimas buvo priimtas su advokatės pagalba. Pinigai, kuriuos jis sumokėjo advokatei 3000 Eur už R. M. buvo jo, jis seseriai paskolino, ši pažadėjo grąžinti. Jis 3 000 eurų sumokėjo, tikslu, kad advokatė atstovautų tris asmenis, t. y. T. M., A. M. ir R. M..

Apžiūros protokole ir fotolentelėse (1 t., b. l. 38-42) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo ir šio gyvenamojo namo prieangio apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 824/15(04) (1 t., b. l. 49) nurodyta, kad T. M. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, paveikus galvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. T. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos nurodė (2 t., b. l. 60), kad civilinio ieškinio byloje nereikš, nes 169,50 Eur žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo T. M. gydymo 2015 m. gruodžio 16 d. visiškai atlyginta.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. G. įžūliu elgesiu, t. y. sugriebęs už krūtinės T. M., išsitempė šį į prieangį ir pakišęs jo galvą po pažastimi kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Aptartais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. J. padėjo D. G. padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. D. J. prisistačius ir paprašius įleisti į vidų, R. M. atrakinus gyvenamojo namo duris, pastūmė nuo praėjimo R. M., ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų staktą, kartu su D. G. įsibrovė į gyvenamojo namo patalpas, kur D. G. įžūliu elgesiu, t. y. sugriebęs už krūtinės T. M., išsitempė į prieangį ir pakišęs galvą po pažastimi kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo metu D. J. neleido R. M. ir M. M. apginti T. M., taip kaltinamasis padėjo D. G. padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Nukentėjusieji R. M. pati asmeniškai, bei atstovaudama nepilnametį nukentėjusįjį A. M., T. M., M. M. kaltina „D. J. ir D. G. tuo, kad jie pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2015 m. balandžio 12 d. apie 23 vai., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tyčia, telefonu D. G. paskambinus R. M. ir T. M., grasinant, kad jiems bus „pizdiec", nes jis atvažiuos su „chiebra", taip įbauginę R. M. ir nepilnametį T. M., gimusį 1998 m. birželio 16 d., neteisėtai, panaudodami fizinį smurtą, jėga atplėšę iš R. M. rankų laikomas pravertas duris, ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų staktą, kas sukėlė jai fizinį skausmą galvos ir nugaros srityse, neteisėtai, be leidimo, įsiveržė į R. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangį, keldami triukšmą, garsiai rėkaudami, naudodami necenzūrinius žodžius, pažadino ir išgąsdino iš miego atsibudusį mažametį A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kas įtakojo jo sveikatos pablogėjimą, D. G., elgdamasis įžūliai, agresyviai, panaudodamas fizinį smurtą, sugriebė nepilnametį T. M. už kaklo, jo galvą įgrūdęs po pažastimi, kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimą nosies srityje, padarė T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, savo veiksmais D. J. ir D. G. sukėlė psichologinį bei fizinį išgąstį R. M. ir M. M., D. J. naudojo fizinę smurtinę jėgą prieš M. M., braunantis į gyvenamojo namo tolimesnes patalpas, tyčiojosi iš R. M., T. M., A. M. ir M. M., kas pasireiškė žmogiško orumo žeminimu: tai parodydami savo elgesiu nakties metu svetimuose namuose. Tokiais savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nurodo, kad tokiais savo veiksmais D. J. ir D. G. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 25 str. 2 d., 284 str. 1 d. požymiai.

Dėl nukentėjusiųjų kaltinimo viešosios tvarkos pažeidimu teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas atitinka prokuroro pateiktą kaltinimą, atkartoja tuos pačius kaltinamųjų veiksmus, tik kaltinimą papildo nukentėjusiųjų reakcija, pojūčiais į kaltinamųjų veiksmus, prašomi pakeitimai nėra pripažįstami esminių faktinių aplinkybių keitimu, todėl nėra pagrindo keisti kaltinimo aplinkybių. Kaip jau aptarta anksčiau D. J. bendrininkavo su D. G. darant viešosios tvarkos pažeidimą, jis padėjo D. G. patekti į nukentėjusiųjų namus, neleido R. M. ir M. M. padėti T. M. tuo metu, kai šį mušė D. G., tačiau D. J. pats nukentėjusiesiems smūgių nesudavė, todėl jis bendrininkavo kaip padėjėjas, o ne kaip vykdytojas. Tokiu būdu kaltinamųjų veika neturi būti kvalifikuojami pagal BK 25 str. 2 dalį kartu su BK 284 str. 1d.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formali, todėl pakanka nustatyti, kad asmuo neteisėtai pateko į būstą. Be to, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje yloje Nr. 2K-37-942/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji D. J. ir D. G. pateko į nukentėjusiosios R. M. namo vidų į prieangį. Šis faktas nėra ginčijamas. Tačiau turi būti sprendžiama ar nukentėjusioji pati juos įsileido, ar jie neteisėtai įsibrovė į jos namo vidų. Įvertinus byloje esančių duomenų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamieji buvo susitarę panaudoti apgaulę, kad R. M. atidarytų savo namų duris. Jie numanė, kad D. G. durys nebus atidarytos, todėl pasibeldus prisistatė, kad atvyko tik D. J.. R. M. atrakinus duris, abu kaltinamieji jau nelaukė nukentėjusiosios leidimo užeiti, jie patys pastūmė duris, nustumdami pačią nukentėjusiąją R. M. ir įsibrovė į jos namų vidų, t. y. kaltinamieji į nukentėjusiosios būstą pateko jėga pašalindami kliūtis. Dėl šios priežasties, kaltinamųjų D. J. ir D. G. veiksmai atitinka BK 165 str. 1 dalies dispoziciją ir kvalifikuojami kaip BK 165 str. 1 dalies ir 284 str. 1 dalies sutaptis. Paprastojo bendrininkavimo atveju kaltinamųjų veiksmai nėra papildomai kvalifikuojami pagal BK 25 str. 2 dalį, bendrininkavimas yra pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl civilinių ieškinių ir advokato atstovavimo išlaidų

Nukentėjusieji T. M., R. M. ir A. M. 2016-10-27 buvo pareiškę civilinius ieškinius: T. M. dėl 800 Eur neturtinės žalos priteisimo, o R. M. ir A. M. – kiekvienas po 500 Eur neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 69-70, 81-82). Kaltinamieji D. J. ir D. G. 2016 m. gruodžio 14 d. atlygino nukentėjusiesiems visą neturtinę žalą, padarydami R. M. vardu 1 800 Eur pinigų perlaidą (1 t., b. l. 149-150).

Nukentėjusysis M. M. teisminio nagrinėjimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur išlaidų už advokatės atstovavimą priteisimo solidariai iš kaltinamųjų D. J. ir D. G.. Nurodė, kad kaltinamieji D. G. ir D. J. nusikalstamą veiką padarė nakties metu, jų namuose, jam reikėjo grumtis su D. J., kad jie nepatektų į patalpą, dėl kaltinamųjų grėsmingo šūkavimo, naudojimo necenzūrinių žodžių, grasinimo susidorojimu telefonu, jis labai išsigando, patyrė didelį stresą, baimę, užgauliojimus, asmenybės paniekinimą, kas jam sukėlė didžiulį nerimą, nepatogumus, bejėgiškumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nukentėjusiu asmeniu pasijuto ir civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturinės žalos priteisimo pareiškė tik 2017 m. kovo 23 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į tai, jog nusikalstama veika truko itin trumpą laiką (tik kelias minutes – apie 5 minutes), šis asmuo nuo kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nenukentėjo, bei nurodė, kad iš karto po įvykio jam būtų pakakę tik kaltinamųjų atsiprašymo, teismo nuomone civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – 100 Eur sumai.

Visi nukentėjusieji taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – M. M. 500 Eur (2 t., b. l. 125), o R. M., T. M. ir A. M. – bendrą 3 000 Eur sumą, kurią už nukentėjusiuosius advokatei sumokėjo A. T. (2 t., b. l. 65).

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

M. M. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju ir tik 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi (2 t., b. l. 159-162) buvo pripažintas nukentėjusiuoju, advokatė jį atstovavo tik 3 teisiamuosiuose posėdžiuose, tuo pačiu atstovaudama kitus tris nukentėjusiuosius, todėl prašoma priteisti suma laikytina per didele ir yra mažintina iki 100 Eur, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo priteisiant po 50 Eur. Dėl kitų nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų pastebėtina, kad 3 000 Eur pagal 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 757111 (2 t., b. l 65) sumokėjo A. T., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė sumokėjęs už seserį R. M., kad advokatė atstovautų visus tris nukentėjusiuosius. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Aušra Žukienė pateikė pranešimą - pažymą (2 t., b. l. 128-129), kurioje nurodė atliktus atstovavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, jog tas pats advokatas atstovavo tris nukentėjusiuosius, abu kaltinamieji niekur nedirba, gyvena pas tėvus, turto neturi, nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1 800 Eur, būtent tokio dydžio išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, todėl lygiomis dalimis (po 900 Eur) priteistinos iš kaltinamųjų D. J. ir D. G. nukentėjusiajai R. M., už kurią sumokėjo šios brolis A. T.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamųjų D. G. ir D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie pripažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino, neteistas (jo atžvilgiu prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas 2013-08-29 ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius) (2 t., b. l. 38-42), yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 48-49), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnija nusiskundimų iš šalia gyvenančių kaimynų dėl netinkamo jo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nėra gavusi (2 t., b. l. 58), laikoma, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatyme numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl D. G. skirtina ženkliai mažesnio dydžio ne numato baudžiamasis įstatymas – 20 MGL dydžio bauda. Kaltinamajam D. G. skiriamos bausmės už dviejų nusikaltimų padarymą yra bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., nes jo veikoje yra ideali nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamasis D. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino, neteistas (baudž. byla Nr. 1-66-496/2017, 2 t., b. l. 32-33), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (baudž. byla Nr. 1-66-496/2017, 2 t., b. l. 35), taip pat laikoma, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus įstatyme numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl D. J. skirtina ženkliai mažesnio dydžio ne numato baudžiamasis įstatymas – 20 MGL dydžio bauda. Kaltinamajam D. J. skiriamos bausmės už dviejų nusikaltimų padarymą yra bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., nes jo veikoje yra ideali nusikaltimų sutaptis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – paskirtas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjų nutarimais (2 t., b. l. 27-29, 30-32; baudž. byla Nr. 1-66-496/2017, 2 t., b. l. 24-25, 26-27), kaltinamiesiems D. G. ir D. J. paliktinos ir panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu ir 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – baudą; pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutine bausmę - 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – baudą

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – D. G. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – baudą; pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutine bausmę - 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – D. J. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nustatyti, kad D. G. ir D. J. paskirtas baudas privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Priteisti solidariai iš D. G. ir D. J. nukentėjusiajam M. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti R. M. iš D. G. ir D. J. po 900 Eur (devyni šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti M. M. iš D. G. ir D. J. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.