Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. atstovės pagal įstatymą R. M., nukentėjusiųjų T. M., M. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – bauda;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – bauda.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – bauda;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) – bauda.

Nustatyta, kad D. G. ir D. J. paskirtas baudas privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista solidariai iš D. G. ir D. J. nukentėjusiajam M. M. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista R. M. iš D. G. ir D. J. po 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista M. M. iš D. G. ir D. J. po 50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.D. G. ir D. J. nuteisti už tai, kad jie 2015 m. balandžio 12 d. apie 23 val. kartu atvykę į (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūniją, (duomenys neskelbtini) kaimą, pasibeldę į R. M. gyvenamojo namo duris, D. J. prisistačius ir paprašius įleisti į vidų, R. M. atrakinus gyvenamojo namo duris, D. J. pastūmė nuo praėjimo R. M., ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų staktą, taip D. G. ir D. J. kartu įsibrovė į gyvenamojo namo patalpas, kur D. G. įžūliu elgesiu, t. y. sugriebęs už krūtinės T. M., išsitempė jį į prieangį ir pakišęs jo galvą po pažastimi kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimą nosies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu D. J. neleido R. M. ir M. M. apginti T. M., taip D. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o D. J. padėjo D. G. padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.1. Taip pat D. G. ir D. J. nuteisti už tai, kad jie neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. 2015 m. balandžio 12 d. apie 23 val. iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, neteisėtai, tyčia, panaudodami apgaulę, D. J. pabeldus į R. M. priklausančiojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris bei prašant jį įleisti į vidų, nuslepiant, kad kartu su juo yra ir D. G., panaudodami fizinį smurtą, t. y. atrakinus R. M. gyvenamojo namo duris, jėga jas abu atidarė ir atvirai be R. M. leidimo, prieš jos valią, panaudodami fizinį smurtą, nustūmė R. M. nuo durų ir įsibrovė į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamojo namo prieangį.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji, nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. atstovė pagal įstatymą R. M., nukentėjusieji T. M., M. M. prašo panaikinti 2016 m. birželio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant kaltinamuosius D. J. ir D. G. kaltais pagal nukentėjusiųjų 2017 m. balandžio 23 d. prašymą pakeisti kaltinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 256 straipsniu. Taip pat prašo patenkinti nukentėjusiųjų prašymą priteisti patirtas advokato atstovavimo išlaidas – 3000 Eur bei nukentėjusiojo M. M. prašymą priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų. Prašo paskirti kaltinamiesiems laisvės apribojimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą (taip pat advokato atstovavimo išlaidas) arba nurodymą per kiek laiko tai turi atlyginti, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.1. Nukentėjusiųjų teigimu, priimtas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog tai lėmė netinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai atliktas šių aplinkybių teisinis vertinimas, procesinių teisės normų pažeidimai. Teigia, kad teismas nuosprendyje neatliko įrodymų analizės, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nenurodė motyvų, kodėl padarė atitinkamas išvadas. Nurodo, kad nuosprendyje nėra konkrečiai ir tiksliai nurodyti kaltinamųjų veiksmai. Taigi, nesutikdami su kaltinimu, 2017 m. balandžio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, tačiau teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai atitinka prokuroro pateiktą kaltinimą. Apeliantai su šia teismo pozicija kategoriškai nesutinka, nes tai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Teigia, kad jiems nesuprantama, kodėl teismas neįžvelgė kaltinamųjų veiksmuose nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – D. G. grasinimo telefonu, kuris vėliau peraugo į realią smurtinę veiką.

2.2. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. M. pripažintas nukentėjusiuoju tik nuo 2017 m. balandžio 28 d., jog anksčiau jis buvo liudytojas. Pažymi, jog M. M. nusikalstamos veikos vykdymo metu grūmėsi su kaltinamuoju D. J., kad šis neįsibrautų į kitas gyvenamąsias namo patalpas. Mano, kad dėl šių priežasčių M. M. nuo pat įvykio pradžios turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau kodėl tai nebuvo padaryta, nėra žinoma. Teigia, kad teismas net nenustatė, kokie nusikalstami veiksmai prieš M. M. buvo įvykdyti, nors ir pripažino jį nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu. Teismas nesiaiškino ir nevertino tai, kokia kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryta trauma nepilnamečiui ir mažamečiui.

3. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai, prokuroras prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. atstovės pagal įstatymą R. M., nukentėjusiųjų T. M., M. M. apeliacinis skundas atmestinas

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. G. ir D. J. pripažino kaltais ir nuteisė dėl to, kad D. G. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o D. J. padėjo D. G. padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, bei panaudodami apgaulę ir fizinį smurtą D. G. ir D. J. įsibrovė į R. M. priklausančio namo prieangį, t. y. teisingai veikas kvalifikavo D. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, o D. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

5. Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį

5.1. Iš nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog jie nesutinka su veikos kvalifikavimu nuteistiesiems, mano, jog D. J. ir D. G. turi būti kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, kadangi tai buvo bendrininkų grupė, kurioje nusikalstamos veikos metu abu buvo vykdytojai.

5.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nukentėjusiųjų apeliaciniu skundu, su 2017 m. balandžio 23 d. prašymo pakeisti kaltinimą turiniu, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. G. įžūliu elgesiu, t. y. sugriebęs už krūtinės T. M., išsitempė į prieangį ir pakišęs galvą po pažastimi kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o tuo metu D. J. neleido R. M. ir M. M. apginti T. M., taip padėjo D. G. padaryti viešosios tvarkos pažeidimą.

5.3. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

5.4. Kaip matyti iš nuteistųjų D. G. ir D. J. nurodytų aplinkybių, nukentėjusiųjų T. M., R. M., M. M. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, D. G. išsitempė T. M. į namų prieangį ir pradėjo mušti, o D. J. jokio smurto nenaudojo, tik neleido R. M. ir M. M. padėti T. M. tuo metu, kai šį mušė D. G.. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. J. darant viešosios tvarkos pažeidimą veikė kaip padėjėjas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo D. J. veiksmų kvalifikuoti kaip padarytų veikiant vykdytoju bendrininkų grupėje.

5.5. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad D. J. ir D. G. buvo susitarę panaudoti apgaulę, jog R. M. atidarytų savo namų duris. Jie numanė, kad D. G. durys nebus atidarytos, todėl pasibeldus prisistatė, kad atvyko tik D. J.. R. M. atrakinus duris, abu kaltinamieji jau nelaukė nukentėjusiosios leidimo užeiti, jie patys pastūmė duris, nustumdami pačią nukentėjusiąją R. M. ir įsibrovė į jos namų vidų. Taigi šiuo atveju D. G. ir D. J. pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais – bendravykdytojais. Tokiu atveju priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kvalifikuojant nuteistųjų D. G. ir D. J. veiką pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, papildoma nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį nereikalinga.

6. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

6.1. Atmestinas nukentėjusiųjų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų.

6.2. Pažymima, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina tai, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, kadangi reikšmingi yra objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis (įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai), kilę padariniai (viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas) ir nusikaltimo padarymo vieta (viešoji vieta).

6.3. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, nes viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima chuliganiškas paskatas.

7. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

7.1. Taip pat atmestinas nukentėjusiųjų apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.2. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne visais atvejais veika, padaryta mažamečiui, pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nusikaltimas prieš mažametį pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik tuomet, kai kaltininkas žinojo ar pagal bylos aplinkybes turėjo žinoti, kad nukentėjusysis yra mažametis.

7.3. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. G. parodė, jog jis nežinojo, kad tuo metu, kai įsiveržė į M. namus, namuose buvo A. M., jo nematė. Pats nukentėjusysis A. M. duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog tuo metu kai vyko muštynės, jis buvo savo kambaryje ir nematė, kokie žmonės buvo atvykę, tik girdėjo triukšmą. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nuteistieji žinojo, ar galėjo žinoti, jog kitame kambaryje gali būti mažametis ir, kad jų nusikalstami veiksmai buvo atlikti ir prieš mažametį, byloje nėra surinkta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistųjų D. G. ir D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jų nusikalstami veiksmai buvo atlikti prieš mažametį.

8. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8.1. Nukentėjusiųjų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nuteistieji D. J. ir D. G. prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

8.2. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

8.3. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

8.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. G. ir D. J. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai, kad nuteistieji dėl nukentėjusiųjų pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies, neduoda pagrindo daryti išvados, jog jie kaltės nepripažino, kadangi faktines įvykio aplinkybes pripažino nuo pat to momento, kai jiems buvo pareikšti įtarimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų D. J. ir D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad nuteistieji gailisi padarę nusikalstamas veikas patvirtina ir tai, jog tuoj po nusikalstamos veikos padarymo atlygino nukentėjusiesiems 1800 Eur neturtinę žalą.

9.1. Apeliantai taip pat nesutinka su nuteistiesiems paskirta bausme. Nukentėjusieji nurodo, kad apylinkės teismo D. G. ir D. J. paskirta bausmė yra per švelni, ir prašo nuteistiesiems paskirti laisvės apribojimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtą bausmę griežtinti nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda nei nusikalstamos veikos, nei jas padariusių asmenų pavojingumas.

9.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas D. G. ir D. J. už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, baudas, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai – BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tuoj po nusikalstamos veikos padarymo atlygino nukentėjusiesiems 1800 Eur neturtinę žalą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistųjų asmenybę, t. y., kad D. J. ir D. G. neteisti, bausti administracine tvarka, D. J. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Įvertinęs paminėtas nuteistuosius D. G. ir D. J. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad D. G. ir D. J. už padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos 20 MGL dydžio baudos.

9.3. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistiesiems D. G. ir D. J. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių D. G. ir D. J. bausmei individualizuoti aplinkybių vertinimo, parenkant tiek bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų bausmės dydį bei parenkant bausmių subendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistiesiems D. G. ir D. J. buvo paskirta neteisinga bausmė. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės nuteistiesiems D. G. ir D. J. paskyrimo.

10.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. M. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš nuteistųjų D. G. ir D. J. nukentėjusiajam M. M. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis M. M. nesutikdamas su tokiu dydžiu, teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi neatsižvelgė į padarytų nusikaltimų įvykdymo aplinkybes.

10.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

10.3. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai ir teisiškai nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Apylinkės teismas teisingai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė, žymiai sumažindamas reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, įvertino ir atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsiradusius padarinius, nuteistųjų turtinę padėtį, o taip pat ir į tai, kad M. M. nukentėjusiu asmeniu pasijuto ir civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturinės žalos priteisimo pareiškė tik 2017 m. kovo 23 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į tai, jog nusikalstama veika truko itin trumpą laiką, jog šis asmuo nuo kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nenukentėjo, nes, kaip pats nurodė, iš karto po įvykio jam būtų pakakę tik kaltinamųjų atsiprašymo. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per mažas, jis neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kriterijų visumą, pagrįstai iš dalies tenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo. Apylinkės teismas laikėsi civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 109, 113, 115 straipsniai, CK 6.250 straipsnis).

11.1. Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo priteistomis atstovavimo išlaidomis ir prašo patenkinti nukentėjusiųjų prašymą priteisti patirtas advokato atstovavimo išlaidas – 3000 Eur bei nukentėjusiojo M. M. prašymą priteisti 500 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

11.2. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

11.3. Konkrečioje byloje nustatyta, kad A. T. sumokėjo atstovei advokatei 3000 Eur už dokumentų surašymą, patarimus, jos atstovavimą nukentėjusiuosius R. M., T. M. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis M. M. sumokėjo advokatei 500 Eur už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinų proceso išlaidų, pagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą įvertinęs advokatės A. Žukienės atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuodamas, kad tas pats advokatas atstovavo tris nukentėjusiuosius, abu kaltinamieji niekur nedirba, gyvena pas tėvus, turto neturi, jog nukentėjusįjį M. M. atstovavo tik 3 teisiamuosiuose posėdžiuose, tuo pačiu atstovaudama kitus tris nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą, bei atsižvelgdama į sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos sumos išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti yra teisingos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. atstovės pagal įstatymą R. M., nukentėjusiųjų T. M., M. M. apeliacinį skundą atmesti.