Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-34-840/2016, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo iškelti D. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo D. V.. 2016 m. sausio 4 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė nusišalino nuo minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo nurodydama, kad D. V. yra buvusios ilgametės Kaišiadorių rajono apylinkės teismo tarnautojos – teisėjo padėjėjos, o šiuo metu – Kauno apylinkės teismo teisėjos J. V. sutuoktinis, todėl siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl teisėjos nešališkumo, yra tikslinga nusišalinti nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjo, atliekančio teismo pirmininko funkcijas, Gintauto Kaulakio 2016 m. sausio 5 d. nutartimi nuo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-34-840/2016 nagrinėjimo nusišalino visi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai ir byla perduota Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja nei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo nusišalinimo pagrindų ir tvarkos, nei bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui sąlygų. Pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos A. T. 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju paaiškėjusi aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens D. V. sutuoktinė J. V. buvo ilgametė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo tarnautoja – teisėjo padėjėja, gali sukelti proceso dalyviams abejonių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, ši aplinkybė per se ir nereiškia subjektyvaus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kilti abejonių, ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas nėra susiformavęs išankstinės ir galimai administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui palankios nuomonės dėl nagrinėjamos bylos baigties. Tuo pačiu ši aplinkybė ir asmeniui, kuriam prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, gali kelti pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu ir išankstinės, galimai jam nepalankios nuomonės dėl bylos baigties (rezultatų) susiformavimu dėl jo sutuoktinę, kaip buvusią ilgametę Kaišiadorių rajono apylinkės teismo darbuotoją bei šio teismo teisėjus siejusių darbinių teisinių santykių. Siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, administracinio teisės pažeidimo bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Be to, byla negali būti perduodama nagrinėti ir Kauno apylinkės teismui, kadangi šiame teisme teisėja dirba asmens, kuriam prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, sutuoktinė. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismas, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-34-840/2016 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo D. V. nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.