Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-246-124/2012

Teisėjas R. Antanavičius Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00399-2011-1

NUTARTIS

2012 m. kovo 26 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, pagal ieškovų G. K. ir S. K. ieškinį atsakovei L. V. dėl dalies žemės atidalijimo iš bendrosios dalinės žemės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline žemės nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti šiai tarnybai nedalyvaujant, nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai nėra priskirti tokio pobūdžio ginčai (70-71 b. l.).

Naudojimosi žemės sklypu tvarka kilus ginčui tarp žemės sklypo bendrasavininkių teismine tvarka galėtų būti nustatyta pagal sklypo padalijimo projektinių pasiūlymų brėžinį, tačiau šioje byloje naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą ieškovai betarpiškai sieja su žemės sklypo atidalijimu ir padalijimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas žemės sklypo planas rengiamas administracine, o ne teismine tvarka, civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir G. K. ieškinį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad per įmanomai greičiausią terminą būtų išspręstas ginčas dėl dalies žemės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi likusia bendrąja daline žemės nuosavybe tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė gera valia su ieškiniu nesutinka, savo projekto nesiūlo.Atsakovė ir trečiasis asmuo pareiškė, kad ginčas turi būti sprendžiamas parengiant žemės sklypo planą, prilygintą teritorijų planavimo dokumentui. Tačiau šio aprašo 12.2 punkte yra nurodyta, kad prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą savivaldybės administracijai pateikia visi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų petrvarkomų žemės sklypų savininkai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Atsakovė nesutinka paduoti savivaldybės administracijai bendro prašymo, o taip pat ir duoti įgaliojimą atstovauti ją tvarkant šiuos reikalus.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovams paskiriant 0,0965 ha žemės sklypą Nr. 2 ir 0,1035 ha žemės sklypą Nr. 3, po atidalijimo nustatyti bendrosios dalinės 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalies naudojimo tvarką: ieškovams paskirti naudotis 0,0934 ha žemės sklypu Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis 0,1641 ha žemės sklypu Nr. 4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė L. V. nurodė, kad ji nesutinka su ieškovų pateiktu sutapdintu inžineriniu topografiniu planu, nes pagal pateiktą planą, ji negalės patekti į savo sklypą, plane pažymėtą Nr. 4, esantį šiaurės kryptimi už kūdros (32–33 b. l.). Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemės sklypai atidalijami laikantis civilinio kodekso, Žemės ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Atidalijant žemės sklypo dalį natūra prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo tvarka yra nustatyta Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124. Minėto įstatymo 12 punktas numato, kad pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai. Prie prašymo, be visų kitų dokumentų, yra pridedamas prašymas pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, kurį turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims (12.2 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai 2011-08-11 kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę, prašydami organizuoti detaliojo planavimo procesą 0,4575 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (75 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2011-09-06 raštu Nr. R5-1873 atsisakė sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, nurodydamas, kad prašymas nepasirašytas visų sklypo bendrasavininkių (76 b. l.). Nurodė, kad analogiškų tikslų galima pasiekti ir parengus Žemės sklypo planą. Ieškovai G. K. ir S. K. atsiliepime į atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo nurodė, kad po bylos sustabdymo (2011-10-25) jie kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo plano parengimo. Nors ieškovai nurodė šias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių kad jie kreipėsi į savivaldybę dėl žemės sklypo rengimo nepateikė. Pastebėtina tai, kad kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo plano parengimo, taip pat yra būtinas visų sklypo bendrasavininkių sutikimas. Nesant bendrasavininkių sutikimo, savivaldybė nepradeda rengti žemės sklypo plano. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ieškovai, vadovaudamiesi šia teisės norma, negavę atsakovės sutikimo, pagrįstai kreipėsi į teismą, pareikšdami ieškinio reikalavimus.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki kol bus išnaudotos norminiuose aktuose nustatytos ikiteisminės procedūros išspręsti ieškovų reikalavimus (85–86 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui (98–101 b. l.). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą ieškovai betarpiškai sieja su žemės sklypo atidalijimu ir padalijimu, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų išskyrimo arba bylos nutraukimo LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (101 b. l.). Grįžus bylai iš apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas, paskyrė posėdį rašytinio proceso tvarka, bylą išnagrinėjo ir priėmė nutartį šalims nedalyvaujant, tokiu būdu atimdamas ieškovams galimybę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, neišklausė ir neįvertino šalių nuomonės dėl reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą, ir šių klausimų iš viso nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio reikalavimų išskyrimo, omenyje turėjo tai, kad pirmiausia turėtų būti išnagrinėtas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo tarp bendrasavininkių klausimas, ir tik įsiteisėjus teismo priimtam procesiniam dokumentui, galėtų būti nagrinėjama naudojimosi bendrąja daline nuosavybe nustatymo tvarka. Atidalinus žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtų nustatyta kiekvieno savininko atskira turto dalis. Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai nori ne tik atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir nori jiems tenkantį sklypą padalinti į du atskirus naujus sklypus. Todėl atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovai jiems skirtame naujai suformuotame sklype gali nevaržomai atlikti bet kokius sklypo padalinimo veiksmus. Žemės sklypo padalinimas nuosavame žemės sklype yra vykdomas administracine tvarka, nereikalaujant bendrasavininkio sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad byla gali būti nutraukta LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, kaip tik tai ir turėjo omenyje, o ne bylos nutraukimą neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo Šiaulių apygardos teismo 2012-01-10 nutartimi, nesuteikė ieškovams galimybės pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausydamas šalių nuomonės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina auksčiau išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.