Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas R. Antanavičius Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00399-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija

113.6.2.4.;122.4.

NUTARTIS

2012 m. sausio 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-695-785/2011 pagal ieškovų S. K. ir G. K. ieškinį atsakovei L. V., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl dalies žemės atidalijimo iš bendrosios dalinės žemės nuosavybės ir naudojimosi likusia bendrąja daline žemės nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. V. ir trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko (b. l. 32-33, 62-63), trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siūlė ginčą nagrinėti šiai tarnybai nedalyvaujant (b. l. 70-71).

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktikoje ypač atidžiai turi būti taikomi fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindai, idant nebūtų nepagrįstai vilkinamas teismo procesas. Teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kuriai neišnykus ar neatsiradus, šios civilinės bylos nebūtų galima nagrinėti. Kaip galima spręsti iš ginčijamos nutarties motyvų, teismas praktiškai konstatavo, kad ieškovai nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju ieškovų ieškinys neturėjo būti priimtas (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.), o jį priėmus, turėjo būti spręstinas klausimas dėl jo palikimo nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

2. Civilinė byla sustabdyta ne dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, o tik dėl ieškovų pasirinkto atitinkamo konkretaus veikimo siekiant savų tikslų. Tokiu būdu šios civilinės bylos sustabdymas bei tokio sustabdymo terminas tapo priklausomu tik nuo ieškovų veikimo bei jų valios. Be to, ieškovai 2011-10-25 parengiamajame teismo posėdyje nenurodė, kad ruošiasi kreiptis dėl Žemės sklypo plano parengimo, o, priešingai, teigė, kad Žemės sklypo plano rengimas jiems netinka.

1. Nurodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijai 2011-09-06 raštu Nr. R5-1873 nesutikus pa­rengti ieškovams detalųjį žemės sklypo planą dėl tos priežasties, kad ieškovai nepateikė neįmanomo gauti at­sakovės įgaliojimo ar bendro su ja prašymo parengti detalųjį žemės sklypo planą, teismas savo ini­ciatyva teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi liko neišnaudotas alternatyvusis ginčo neteisminis sprendimo būdas – prašyti parengti žemės sklypo planą, kuris (būdas) nėra priskiriamas prie LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nurodyto pa­grindo ieškiniui palikti nenagrinėtu.

2. Po bylos sustabdymo ieškovai jau kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl vieno žemės sklypo plano parengimo ir laukia iš anksto prognozuojamos atsa­kovės reakcijos į tai, nes ji savo atskirajame skunde jau užsiminė apie galimus ginčus, kurie „nebe­bus teismingi bendrosios kompetencijos teismui“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas - civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (LR CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla sustabdytina pagal LR CPK 162² str. ir LR CPK 164 straipsnio 4 punktą, t. y. fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindu.

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos instancijos teismas neteisingai taikė CPK 162² str. ir CPK 164 straipsnio 4 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Iš sustabdytoje byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai G. K. ir S. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami pagal 2010-11-21 sklypo padalijimo projektinių siūlymų brėžinį atidalinti iš bendro­sios dalinės su atsakove L. V. 0,4575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ieškovų S. K. ir G. K. nuosavybėn 0,0965 ha žemės sklypą Nr. 2 ir 0,1035 ha žemės sklypą Nr. 3 ir po atidalijimo nustatyti likusios ieškovų su atsakove bendrosios dalinės 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalies naudojimo tvarką taip: ieškovams paskirti naudotis 0,0934 ha žemės sklypu Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis 0,1641 ha žemės sklypu Nr. 4.

Iš esmės byloje sprendžiami bendrosios dalinės nuosavybės teise dviem bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo, padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo klausimai.

Atsakovei L. V. nesutinkant su ieškiniu ir pirmosios instancijos teismui nustačius, kad visų ieškovų keliamų reikalavimų išsprendimui nepakanka jų pateikto „Sklypo padalijimo projektinių pasiūlymų“, bet turi būti pateikti dokumentai, parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 nustatyta tvarka, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi civilinė bylą sustabdė „iki kol bus išnaudotos norminiuose aktuose nustatytos ikiteisminės procedūros išspręsti ieškovų reikalavimus“.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta bylos sustabdymo aplinkybė, t. y. „iki kol bus išnaudotos norminiuose aktuose nustatytos ikiteisminės procedūros išspręsti ieškovų reikalavimus“, nėra konkretus, tinkamas ir pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 162² str. ir 164 str. 4 punktą.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto „Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše“ (4 punktas) numatyta, kad padalijant žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų bei atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus, minėto Aprašo nustatyta tvarka rengiamas Žemės sklypo planas, prilygintas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Planas rengiamas administracine, o ne teismine tvarka, todėl bylą stabdyti dėl tokio plano parengimo ar dėl galimų ginčų, rengiant tokį planą, nėra pagrindo.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka kilus ginčui tarp žemės sklypo bendrasavininkių teismine tvarka galėtų būti nustatyta pagal sklypo padalijimo projektinių pasiūlymų brėžinį, tačiau šioje byloje naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą ieškovai betarpiškai sieja su žemės sklypo atidalijimu ir padalijimu, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų išskyrimo arba bylos nutraukimo LR CPK 293 str. 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl išdėstytų motyvų Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis panaikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį ir byla grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.