- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1-9-783/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38928-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Bogdanas Chranovskis
civilinės atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Š., asmens identifikacinis kodas Baltarusijos registrų sistemoje (duomenys neskelbtini), g. 1961 m. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini), baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, susituokęs, dirbantis RAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis Baltarusijoje, Minsko sr., (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis M. Š. 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.20 val. Kupiškio r., Kupiškio sen., Papilių k., kelio Kupiškis – Utena 5,8 kilometre, vairuodamas RAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką IVECO EUROTECH 440E43, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodytą reikalavimą, tai yra nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, nesuvaldė sunkvežimio, laiku nepristabdė ir trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusį traktorių MANITOU MLT 735-120LSU, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. S., kuriam dėl eismo įvykio metu padarytų nubrozdinimų veide, dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžių, dešinio kelio vidinio šoninio raiščio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.
2. Kaltinamasis M. Š. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. keliu iš Utenos į Kupiškį vairavo darbdaviui priklausantį sunkvežimį su kroviniu, jį vairuodamas vienu metu prarado dėmesio kontrolę ir per vėlai pamatė priekyje važiuojantį traktorių. Bandė vairuojamą sunkvežimį suvaldyti, tačiau susidūrimo neišvengė. Po smūgio traktorius nuvažiavo nuo kelio. Išlipęs iš vilkiko nuėjo prie traktoriaus, matė sužalotą asmenį. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso metu ištirtais įrodymais:
3.1. Nukentėjusysis A. S. parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.30 val. traktoriumi - krautuvu „Manitou“, valstybinis (duomenys neskelbtini), iš Migonių k. išvažiavo į Pyragių k. Važiuodamas keliu Kupiškis - Utena, pravažiavęs sankryžą į Papilių k., per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė iš galo artėjantį sunkvežimį, matė, jog šis artėja dideliu greičiu ir netrukus pajuto smūgį į traktoriaus galą, o paskui prarado sąmonę. Ją atgavo gulėdamas lauke ant žemės, išmestas iš kabinos, tačiau galutinai atsigavo tik ligoninės palatoje. Po eismo įvykio jam buvo nustatytas dešinės kojos kelio raiščių plyšimas, dešinės pusės dviejų šonkaulių lūžiai, ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai. (1 t. 111-112, 119, 125 b. l.)
3.2. Liudytojas A. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.00 val. važiavo automobiliu „Volvo XC90“ iš Šimonių mstl. keliu Kupiškis-Utena važiavo į Kupiškį ir dar neprivažiavęs sankryžos su keliu į Viešintas pastebėjo, kad priekyje jo važiuojantis vilkikas su priekaba keistai manevruoja po visą kelio plotą. Vilkikas važiavo apie 90 km per valandą greičiu. Pravažiavęs sankryžą, Papilių kaimo ribose, jis aplenkė vilkiką, taip pat aplenkė priekyje ta pačia kryptimi beveik kelkraštyje važiuojantį traktorių. Aplenkęs traktorių per galinio vaizdo matymo veidrodėlį stebėjo eismą ir matė, kaip vilkikas nestabdydamas įvažiavo į traktoriaus galinę dalį. Nuo smūgio traktorius nuvažiavo nuo kelio į šalikelę, priekine dalimi trenkėsi į gruntą, vertėsi, iš kabinos išmetė vairuotoją. Tuo pačiu metu nuo kelio nevaldomas nuvažiavo ir tas pats vilkikas. Iš priekabos per šonus išbyrėjo krovinys - lentos. Jis sustabdė savo automobilį, apsisuko, grįžo į eismo įvykio vietą. Dar važiuodamas, surinko trumpąjį pagalbos numerį 112, pranešė apie eismo įvykį. Pribėgęs prie traktoriaus vairuotojo matė, jog šis be sąmonės. Nubėgęs prie vilkiko ieškojo, ką padėti po traktoriaus vairuotojo galvą, matė iš vilkiko išlipantį nesužalotą vilkiko vairuotoją, netrukus pradėjo rinktis žmonės. Sulaukęs policijos pareigūnų nurodė savo duomenis ir išvyko. (1 t. 139-140 b. l.).
3.3. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 27-30 b. l.), fotonuotraukų (1 t. 31-40 b. l.), plano (1 t. 42 b. l.) matyti, jog eismo įvykis buvo kad kelyje Kupiškis – Utena, 5,8 kilometre, dešinėje kelio pusėje (Kupiškio kryptimi), įvykio vietoje rastos nuo kelio nuvažiavusios dvi transporto priemonės: vilkikas IVECO EUROTECH 440E43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktorius-krautuvas MANITOU MLT 735-120LSU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Traktorius-krautuvas rastas apvirtęs ant stogo, 10,30 m atstumu nuo galinio dešinio rato ir 12,70 m atstumu nuo priekinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies krašto, vilkikas su priekaba rastas už 15,30 m atstumu nuo traktoriaus-krautuvo į Kupiškio pusę, 13 m atstumu nuo priekinio vilkiko kairio rato, 12,50 m atstumu nuo galinio vilkiko rato bei 9,80 m atstumu nuo priekinio kairio priekabos rato bei 7,70 m atstumu nuo kairio galinio priekabos rato iki dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi. Tarp vilkiko su priekaba ir traktoriaus krautuvo matomos nuo važiuojamosios dalies krašto prasidedančios vilkiko su priekaba nuvažiavimo nuo kelio 18,50 m (kairės pusės) ir 19,70 m (dešinės pusės) ilgio žymės. 28,50 m atstumu nuo traktoriaus-krautuvo priekinės ašies į Utenos pusę, kelio važiuojamojoje dalyje, automobilių judėjimo krypties eismo juostoje, rasti išsilieję skysčiai (plane nurodoma, jog tai skysčiai, išsilieję iš transporto priemonių po jų susidūrimo). Iš eismo įvykio vietoje buvusio vilkiko IVECO EUROTECH 440E43 paimtas tachografas (1 t. 43 b. l.), jame užfiksuota, jog vilkiko greitis prieš susidūrimą buvo apie 80 km/h.
3.4. Transporto priemonės apžiūros protokoluose (1 t. 44-46, 50-52 b. l.) užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai po eismo įvykio: vilkikui IVECO EUROTECH 440E43 deformuota vilkiko kabina, traktoriui-krautuvui MANITOU MLT 735-120LSU – deformuotas visas kėbulas.
3.5. Iš specialisto išvados Nr. G 171/2019 (05) (1 t. 80 b. l.) matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę po eismo įvykio pristatytas A. S., jam nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžiai, dešinio kelio vidinio šoninio raiščio plyšimas. Nurodyta, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio 2018 m. rugpjūčio 13 d. metu. Dėl A. S. nustatytų dešinės pusės VII,VIII šonkaulių lūžių, dešinio kelio vidinio šoninio raiščio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. Š. 2018 m. rugpjūčio 13 d. vairuodamas vilkiką pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimą, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam A. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl M. Š. padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą tinkamai. Teismas iš kaltinimo šalina Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą – šis punktas nustato bendras elgesio taisykles visiems eismo dalyviams, tarp šio reikalavimo ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, ir jo inkriminuoti nėra pagrindo. Šis punkto pašalinimas kaltinimo esminių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių nesuvaržė, jo padėties nepablogino.
6. Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
7. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnis, 16 straipsnis), kuriuo pažeistas kelių eismo saugumas, sužalota kito asmens sveikata, į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Skirdamas bausmę taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: duomenų, jog būtų teistas, nėra, eismo įvykio padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (1 t. 158-160 b. l.), yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t. 155, 157 b. l.), susituokęs, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti baudą, sankcijos minimumo ribose. Kadangi kaltinamasis M. Š. kaltę pripažįsta visiškai, įrodymų tyrimas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, paskirta bausmė mažinama trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Paskyrus baudą, kaltinamajam M. Š. yra išaiškinama bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, jos sąlygos, nustatomas terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokama bauda (BPK 352 straipsnio, BVK 22 straipsnio nuostatos), pasekmės, jeigu bus vengiama sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti. Nustatydamas baudos sumokėjimo terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. Š. yra dirbantis, nurodė, jog jo faktinės pajamos yra per mėnesį gaunamas 600 Eur darbo užmokestis, iš šio darbo užmokesčio jis moka 200 Eur žalos atlyginimą už 2018 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę. Atsižvelgęs į tai, jog kaltinamojo darbas yra susijęs su kelių transporto priemonių vairavimu, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, jog kaltę pripažino visiškai ir eismo įvykio metu galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, teismas netaiko baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
9. Nukentėjusysis A. S. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti: 2973,79 Eur turtinei žalai atlyginti, 9500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. (2 t. 89-96 b. l.) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civiliniu atsakovu patraukta draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pakeista Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru (2 t. 181 b. l. ), šis 2020 m. vasario 19 d. nutartimi – Baltarusijos draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. 32-33 b. l.).
10. Patikslintame ieškinyje nukentėjusysis A. S. dėl reikalaujamos turtinės žalos iš atsakovų nurodė, jog patyrė: 1) 200 Eur dydžio savaime suprantamas išlaidas medikamentams, nuskausminamiems vaistams, kelio įtvarams; 2) 91,96 Eur transporto išlaidų 10 kartų vykstant iš gyvenamosios vietos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas Panevėžio m. Kadangi draudimo bendrovė jam 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. išmokėjo 159,14 Eur už turtinę žalą, patirtą pagal jo pateiktus įrodymus bei kuro išlaidas, iš atsakovų turėtų būti priteisiama 132,82 Eur tiesioginių nuostolių. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog iš atsakovų taip pat turėtų būti priteisiama laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. spalio 14 d. jo negautos 2840,97 Eur dydžio pajamos, nes per šį laikotarpį (14 mėn.) būtų gavęs 7881,30 Eur pajamų (atskaičius valstybei privalomus mokesčius), o gavo tik 5040,33 Eur (3548,80 Eur VSDFV išmokėta ligos išmoka (atskaičius privalomus mokesčius) ir 1491,53 Eur draudimo bendrovės atlyginta negautų pajamų suma. Nukentėjusysis patikslintame ieškinyje taip pat teigia, jog patyrė 12 000 Eur neturtinę žalą. Kadangi draudimo bendrovė jam pervedė 2500 Eur neturtinės žalos, skirtumą taip pat prašo priteisti iš atsakovų.
11. Civilinė atsakovė RAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Patvirtino, jog vilkikas IVECO EUROTECH 440E43, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso bendrovei, jis buvo apdraustas Baltarusijos Respublikos draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu šalių – žaliosios kortos sistemoje, šį vilkiką vairavo bendrovės darbuotojas. Transporto priemonės draudimo polise yra nurodyta, kad jis galioja ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudikas privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam eismo įvykyje, draudimo išmokos išmokėjimas reglamentuojamas tos šalies teisės aktais, kurioje įvyko eismo įvykis. Pagal Lietuvos Respublikoje eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų – iki 5000 Eur asmeniui) ir 1000000 Eur turtui. Teigia, jog kadangi nukentėjusiojo A. S. turtinės žalos reikalavimas neviršija įstatyme nustatytos maksimalios atlygintinos žalos, RAB (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas atsakovas, už tokią žalą atsakingas yra transporto priemonę apdraudęs draudikas, o reikalavimas atlyginti 9500 Eur neturtinę žalą neatitinka formuojamos teismų praktikos, prieštarauja ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Mano, jog draudimo bendrovės išmokėta 2500 Eur dydžio neturtinė žala yra pakankama.
12. Civilinė atsakovė uždaroji akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir UADB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į patikslintą ieškinį patvirtino, jog yra vilkiko IVECO EUROTECH 440E43, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudikas pagal žaliosios kortelės sertifikatą Nr. BY/03/14387142. Nurodė, jog pagal žaliosios kortelės sistemos sąlygas, patvirtintas Biurų tarybos vidaus nuostatuose, priimtuose Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu (Kretoje), 2013 m. gegužės 12 d (Stambule), 2016 m. birželio 2 d. (Taline) ir 2017 m. birželio 8 d. (Helsinkyje), pretenzijas reguliuoja eismo įvykio šalies Nacionalinis draudikų biuras. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išnagrinėjęs 2018 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykyje nukentėjusiųjų asmenų pretenzijas, pateikė UADB „(duomenys neskelbtini)“ 11940,30 Eur dydžio reikalavimus, kuriuos draudimo bendrovė atlygino, todėl mano, jog civilinė atsakovė UADB „(duomenys neskelbtini)“ yra niekam neskolinga.
13. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
14. Dėl taikytinos teisės. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.44 str. numato, jog reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatyta, jog deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje jis įvyko, teisę, o 15 straipsnyje pažymėta, jog Konvencija neturi pirmumo prieš kitas tarptautines sutartis. Kadangi eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiame eismo įvykyje dalyvavo Baltarusijos Respublikos pilietis, taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos 1992 m. spalio 20 d. dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Remiantis šios sutarties 41 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę už žalą, atsiradusią ne iš sandorinių santykių, nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Šioje byloje eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje, todėl šioje byloje sprendžiant dėl žalos dydžio ir atsakingo asmens sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
15. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).
16. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. Š. vairavo transporto priemonę, apdraustą Baltarusijos Respublikos draudimo bendrovėje UADB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nebuvo paskyrusi savo atstovo Lietuvos Respublikoje pretenzijoms nagrinėti, todėl nukentėjusiojo A. S. pretenziją išnagrinėjo ir išmoką išmokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) per savo atstovą ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje.
17. Iš pateiktų Biuro įrodymų nustatyta, jog draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, remdamasis surinktais žalos dokumentais, įvertino ir nukentėjusiajam A. S., be 2500 Eur neturtinės žalos, atlygino 1298,94 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (mažinant darbdavio išmoka 32,17 Eur), 224,76 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. spalio 11 d., 125,33 Eur išlaidas vaistams bei 33,81 Eur kuro išlaidas, viso ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam A. S. pervedė 4150,67 Eur. Apskaičiuodamas negautas pajamas Biuro atstovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma apie nukentėjusiojo A. S. socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie A. S. išmokėtą nedarbingumo išmoką už 2018 m. rugpjūčio 13-14 d. laikotarpį, paties nukentėjusiojo pateiktais įrodymais apie jo patirtas išlaidas vaistams, medicinos įrangai patirtiems sužalojimams gydyti, kurui. Nustatydamas negautų pajamų dydį Biuro atstovas rėmėsi ir gautas duomenimis apie VSDF išmoką dėl nukentėjusiojo nedarbingumo. (2 t. 151-161 b. l., 3 t. 4-12 b. l.)
18. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 6 punkto nuostatas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.
19. Remiantis šia Taisyklių nuostata, nukentėjusysis A. S., reikšdamas ieškininį reikalavimą dėl papildomos turtinės žalos, kurios neatlygino atsakingo asmens už žalą apdraudusi draudimo bendrovė ar nustatyta tvarka paskirtas Biuro atstovas, turėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius patirtos ir neatlygintos turtinės žalos įrodymus. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio ir prie jo pridėtų įrodymų, nukentėjusysis draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo patirtas papildomas išlaidas medikamentams, medicininei įrangai, kelionėms į medicinos įstaigas Panevėžyje dėl sužalojimų gydymo, jų nepateikė ir kartu su patikslintu ieškiniu. Todėl tenkinti reikalavimą dėl 132,82 Eur dydžio nukentėjusiojo nurodytų tiesioginių nuostolių nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis A. S. šiuos tiesioginius nuostolius įvardina kaip savaime suprantamus, neatleidžia jo nuo pareigos juos įrodyti. Tuo labiau, jog dalį įrodymų dėl patirtų išlaidų įsigyjant medikamentus, medicininę įrangą patirtiems sužalojimams gydyti, tas pačias kuro išlaidas, nukentėjusysis pateikė draudimo bendrovei ir šios buvo atlygintos.
20. Tačiau pripažįstama, jog nukentėjusiojo A. S. reikalavimas atlyginti dalį negautų pajamų, nors ir ne visa apimtimi, yra pagrįstas. Remiantis Taisyklių 8 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir/ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).
21. Biuras pateikė įrodymus, jog nukentėjusiojo negautas pajamas apskaičiuojant buvo remiamasi VSDFV Panevėžio skyriaus pateikta pažyma apie nukentėjusiojo A. S. 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu gautas draudžiamąsias pajamas ir nustatė, jog vidutinės mėnesio pajamos per mėnesį atskaičius privalomus mokesčius nuo 430 Eur dydžio draudžiamųjų pajamų buvo 381,54 Eur (pagal tax.lt), vidutinės darbo dienos pajamos – 18,17 Eur (381,54:21). (3 t. 5, 6 b. l.) Tačiau nukentėjusysis A. S. su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus, jog jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį prieš eismo įvykį buvo ne 430 Eur, o 620 Eur, atskaičius privalomus mokesčius (į rankas) – 562,95 Eur (2 t. 99 b. l.), arba 26,81 Eur už darbo dieną (562,95:21). Ir šis nukentėjusiojo A. S. įrodymas atitinka jo gautą faktinį vidutinį darbo užmokestį, nuo kurio ir turėjo būti apskaičiuojamos jo negautos pajamos. Tai, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turėjo būti atsižvelgiama į visas bendrovėje kaip užmokestį gaunamas sumas, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo apskaičiavimo tvarkos aprašo 3.1.-3.5. punktuose nustatyta vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka.
22. Todėl pripažįstama, jog šis nukentėjusiojo reikalavimas iš esmės yra pagrįstas jam draudimo bendrovė turėjo išmokėti ne 1523,70 Eur dydžio negautas pajamas, bet 4070,52 Eur dydžio negautas pajamas (7828,52 Eur (26,81 Eur x 292 darbo dienų (2018 m. rugpjūčio 15 d. – 2019 m. spalio 11 d.) + 21,45 Eur (26,81 x 2 darbo dienos (2018 m. rugpjūčio 13-14 d.) – 32,17 Eur darbdavio išmoka) - 3779,45 Eur VSDFV Panevėžio skyriaus išmokėta suma už 2018 m. rugpjūčio 15 d. – 2019 m. spalio 11 d. laikotarpį) = 4070,52 Eur). Tai yra draudimo bendrovė nukentėjusiajam A. S. nepagrįstai nesumokėjo 2546,82 Eur. Nors nukentėjusysis A. S. į negautas pajamas įskaičiavo ir 2019 m. spalio 14 d., pažymima, jog nukentėjusiajam laikinas nedarbingumas buvo nustatytas iki 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. spalio 14 d. jam buvo ir darbo diena, todėl įskaičiuoti šią sumą į negautas sumas yra nepagrįsta.
23. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Nukentėjusysis A. S., grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos, patikslintame ieškinyje nurodė, jog atgavęs sąmonę po eismo įvykio patyrė didelį šoką, skausmą, stresą. Teigė, jog iki eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sportavo, bėgiodavo, važinėjo dviračiu, darbe dėl jo pobūdžio taip pat buvo reikalingas fizinis pasiruošimas, tačiau po eismo įvykio jis tiesiog fiziškai tapo neįgalus užsiimti ne tik mėgstama ir įprasta laisvalaikio veikla, bet ir atlikti kasdienes nustatytas darbines užduotis, pilnai apsitarnauti savo asmens higienoms reikmėms, atlikti elementarius fizinius veiksmus buityje. Nurodė, jog kasdienė darbinė ir namų veikla kelia nuolatinį skausmą, socialinis gyvenimas tapo apribotas, pastoviai patiria diskomfortą, atsirado didelės psichologinės pasekmės, dvasiniai išgyvenimai dėl nesugebėjimo atlikti veiklas, kurios anksčiau jam nekeldavo sunkumų ir be skausmo. Teigia, jog yra nuolatinis nerimas dėl galimybės išlaikyti šeimą, nes pagal dabartinę fizinę būklę matomas labai lėtas atsistatymo procesas, gydytojai užsimena apie galimas papildomas kelio operacijas, kas dar ilgesniam laikotarpiui lemtų jo galimybes sugrįžti į darbo rinką. Neturtinę žalą vertina 12 000 Eur, kadangi dalį atlygino draudimo bendrovė, prašo iš atsakingų už žalą asmenų priteisti 9500 Eur.
24. Remiantis CK 6.283 straipsniu, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
25. Teismo nustatyta, jog nukentėjusiajam A. S. sveikata nusikalstamais kaltinamojo M. Š. veiksmais buvo sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusysis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. To, kad nukentėjusiajam A. S. priklauso neturtinės žalos atlyginimas, neginčija nei vienas iš procese dalyvaujančių asmenų, taip pat nustatyta, jog draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam 2019 m. rugsėjo 18 d. išmokėjo 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. (2 t. 48 b. l., 3 t. 91 b. l.)
26. Šioje byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajam A. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta nesunkiai, eismo įvykio metu lūžo dešinės pusės VII, VIII šonkauliai, plyšo dešinio kelio vidinis šoninis raištis. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis A. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, iki 2019 m. spalio 11 d. buvo nedarbingas. Nukentėjusiajam A. S. po dešinio kelio vidinio šoninio raišo plyšimo buvo taikytas konservatyvus gydymas, koja imobilizuota gipso langete, tačiau šis gydymas nebuvo efektyvus, nukentėjusiajam 2019 m. kovo 25 d. atlikta kelio artroskopinė rekonstrukcija, ne mažiau 6 savaites nukentėjusysis turėjo nešioti ortopedinį įtvarą, riboti fizinį krūvį. (2 t. 101-102 b. l) Taip pat nustatyta, jog pasibaigus nukentėjusiojo laikinam nedarbingumui, 2019 m. spalio 14 d. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo iki traumos, buvo nutraukta. (2 t. 104 b. l.)
27. Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą, dėl traumos buvo nedarbingas ilgiau nei vienerius metus, pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negalėjo tęsti darbinės veiklos, šiuo metu nukentėjusiojo sveikatos būklė taip pat nėra patenkinama (teismo posėdyje nurodė, jog kai pavaikšto ar ilgiau pastovi, jaučia nuovargį ir turi nešioti įtvarą), nėra aišku, ar nukentėjusysis apskritai galės dirbti fizinį darbą, kurį dirbo iki šiol, bei normaliai vaikščioti. Todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertina 5 000 Eur dydžiu. Tokia suma atitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius – pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 580 Eur iki 6 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.). Ir tai maksimali suma (6000 Eur) buvo priteista byloje, kurioje aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018 eismo įvykio kaltininkas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie pasireiškė rankų ir kojų lūžiais, kairiojo kelio stipriu pažeidimu, plyšusiais raiščiais ir menisku, nukentėjusiojo reabilitacija truko ilgai, jis neteko 40 procentų darbingumo, išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai). Nukentėjusysis A. S. patikslintame ieškinyje nurodė, jog teismų praktikoje esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui buvo priteisiamos sumos nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 28273 Lt (8188,43 Eur), tačiau atkreipiamas dėmesys, jog išvardintose bylose už nesunkius sužalojimus priteista neturtinė žala neviršijo 1198,10 Eur), o maksimalios sumos, kurios buvo priteistos baudžiamosiose bylose (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-131/2007, priteista 30000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-171/2011, priteista 20000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo), jos buvo priteistos ne už nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet už sunkų sveikatos sutrikdymą, viename iš jų buvo sužalotas nepilnametis vaikas. Todėl remtis šia nukentėjusiojo teismų 2007-2013 metais formuota praktika nėra pagrindo.
28. Pripažinus, jog neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam A. S., dydis yra 5000, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra atlyginusi 2500 Eur dydžio neturtinės žalos, likusi neatlygintos neturtinės žalos suma yra 2500 Eur.
29. Dėl atsakingo už žalą asmens. Remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Remiantis CK 254 straipsniu, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
30. Šioje byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs kaltinamasis M. Š. vairavo RAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką IVECO EUROTECH 440E43, kaltinamasis tuo metu vykdė darbines funkcijas (1 t. 48-49, 66 b. l.) vilkikas buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žaliosios kortelės sertifikatą, draudimas galiojo ir Lietuvos Respublikos teritorijoje (3 t. 74, 79 b. l.), taip pat pripažinta įrodyta, jog šiai dienai nukentėjusiajam A. S. nėra atlyginta 2546,82 Eur suma negautų pajamų bei 2500 Eur neturtinės žalos.
31. Nustačius, jog atsakingas už žalą asmuo RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UADB „Belneftestrach“, civilinės atsakomybės draudimas už padarytą žalą galiojo Lietuvos Respublikoje, už nukentėjusiajam padarytą žalą, kiek ji neviršija maksimalią draudimo sumą, privalo atlyginti UADB „Belneftestrach“. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvykusio nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
32. Kadangi eismo įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 13 d., draudimo suma dėl turtinės žalos asmeniui neviršija 5 000 000 Eur (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos), teismas 2546,82 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą priteisia iš UADB „Belneftestrach“. Nors nukentėjusysis A. S. prašo turtinę ir neturtinę žalą subsidiariai priteisti ir iš kaltinamojo darbdavio RAB „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, jog neatlygintos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai neviršija maksimalios TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos draudimo sumos, reikalavimas RAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra atmetamas kaip nepagrįstas. UADB „Belneftestrach“ atsiliepime į nukentėjusiojo patikslintą ieškinį nurodė, jog yra atlyginusi pagal šį draudimo įvykį 11940,30 Eur dydžio draudimo sumą (3 t. 74-82 b. l.), pažymima, jog ši suma apėmė ne tik nukentėjusiajam A. S. išmokėtas draudimo sumas, bet ir sumas padengti kitoms pretenzijoms (valstybės patirtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos, nukentėjusiajam išmokėtos ligos išmokoms ir panašiai). Ginčo byloje, jog nukentėjusiajam A. S. pagal šį eismo įvykį buvo pervesta 4150,67 Eur, nėra, tą, jog tokia suma nukentėjusiajam yra pervesta, patvirtina Biuro, draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo bei nukentėjusiojo A. S. pateikti rašytiniai įrodymai.
33. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 teismams išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kadangi toks nukentėjusiojo A. S. reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas, jis yra tenkinamas. Tačiau atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (nutarties 9-10 punktai), teismas procesines palūkanas priteisia ne nuo civilinio ieškinio priėmimo dienos, bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
34. Dėl atstovavimo išlaidų. Nukentėjusysis A. S. pateikė įrodymus dėl 1064 Eur proceso metu patirtų išlaidų (580 Eur už atstovavimą ir 484 Eur už procesinių dokumentų išvertimą į rusų kalbą) (2 t. 82 b. l., 3 t. 153-158 b. l.), civilinė atsakovė RAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus dėl 1000 Eur atstovavimo išlaidų (2 t. 192 b. l., 2 t. 159 b. l.). Kaltinamąjį M. Š. pripažinus kaltu, visos nukentėjusiojo patirtos išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, jog šių išlaidų nukentėjusysis nebūtų patyręs, jeigu ne nusikalstami kaltinamojo M. Š. veiksmai. Nors kaltinamojo M. Š. gynėjas advokatas A. Cemnolonskas ir nurodo, jog nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš darbdavio, šio argumento kaltinamojo gynėjas nepagrindė. Tačiau nukentėjusiojo A. S. ieškinį atmetus RAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, šios bendrovės patirtų atstovavimo išlaidų teismas iš nukentėjusiojo nepriteisia: pagal pareikštą neturtinės žalos reikalavimo dydį ieškinys RAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip kaltinamojo darbdaviui pareikštas pagrįstai (neturtinės žalos reikalavimo suma viršijo draudimo bendrovės atlyginamos 5000 Eur sumą), tai, kad neturtinė žala buvo padaryta, neginčijama. Neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose nustato teismas ir nukentėjusysis negalėjo numatyti, jog neturtinės žalos dydis neviršys draudimo bendrovės pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnį išmokamos maksimalios draudimo išmokos dydį. Todėl pripažįstama, jog nukentėjusysis A. S. nėra kaltas dėl šių išlaidų atsiradimo ir jų jis civilinei atsakovei neprivalo jų atlyginti. Tuo labiau, jog eismo įvykis, kurio metu sužalotas nukentėjusysis, įvyko tik dėl šios bendrovės darbuotojo kaltas. Taip pat teismas šių atstovavimo išlaidų nepriteisia ir iš kaltinamojo M. Š. - kaltinamąjį ir civilinę atsakovę RAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja darbo teisiniai santykiai, klausimai dėl žalos atlyginimo sprendžiami darbdavio vidaus teisės aktais ar pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus, nustatančius atsakomybę dėl darbdaviui padarytos žalos išieškojimo, spręsti juos baudžiamajame procese nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąjį M. Š. (M. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 MGL (trisdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudą.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudos.
Išaiškinti M. Š., jog bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas, banko kodas 70440; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800), nurodant įmokos kodą 6801. Išaiškinti kaltinamajam, jog sumokėjęs baudą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų raštinei (adresas Kupiškis, L. Stuokos-Gucevičiaus a. 10) turi atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus.
Įspėti kaltinamąjį, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.
Nukentėjusiojo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies bei iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 220089 Minske, mokesčio mokėtojo kodas 101143603 (Baltarusijos Respublikoje), juridinio asmens kodas 37415760 (Baltarusijos Respublikoje), nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 2546,82 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 82 ct) negautų pajamų bei 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą (5046,82 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiojo A. S. naudai 1064 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus) proceso išlaidų, civilinės atsakovės RAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą priteisti atstovavimo išlaidas atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.