Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. (M. S.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Priteista iš UADB „ (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. S. naudai 2546,82 Eur (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt šeši eurai 82 ct) negautų pajamų bei 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos ir 5 (penkių) procentų palūkanos už priteistą sumą (5046,82 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteista iš M. Š. nukentėjusiojo A. S. naudai 1064 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt keturi eurai) proceso išlaidų, civilinės atsakovės RAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) 5,8 kilometre, vairuodamas RAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką IVECO (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodytą reikalavimą, tai yra nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, nesuvaldė sunkvežimio, laiku nepristabdė ir trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusį traktorių MANITOU (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. S., kuriam dėl eismo įvykio metu padarytų nubrozdinimų veide, dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžių, dešinio kelio vidinio šoninio raiščio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo panaikinti ir bylą, dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo, perduoti teismui nagrinėti iš naujo patraukiant civiliniu atsakovu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo ir jo įtraukimo į procesą, teigiant, kad civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje turėjo būti įtrauktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras), kuriam pagal teisinį reglamentavimą patikėta teisė administruoti žalą. Tačiau sutikti su šiais argumentais nėra jokio pagrindo.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

9. Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio, kurį sukėlė M. Š., buvo sužalotas traktoriaus MANITOU (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu M. Š. valdyta Baltarusijos Respublikoje registruota transporto priemonė, RAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis vilkikas IVECO (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, civilinės atsakomybės draudimu, kuriai taip pat buvo išduota ir žalioji kortelė, buvo apdrausta Baltarusijos draudimo bendrovėje UADB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UADB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskyrusi savo atstovo Lietuvos Respublikoje pretenzijoms nagrinėti, todėl nukentėjusiojo A. S. pretenzijas išnagrinėjo Biuras ir per savo atstovą ERGO Insuranse SE filialą nukentėjusiajam išmokėjo patirtą žalą - 4150,67 Eur. Nukentėjusysis A. S. pateikė patikslintą ieškinį prašydamas dar priteisti 2973,79 Eur turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas, taip pat 9500 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos.

10. Vienok, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje kilo neaiškumų dėl civilinio atsakovo nustatymo. Pagal nukentėjusiojo A. S. pateiktą patikslintą civilinį ieškinį, civiliniais atsakovais buvo patraukti RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ERGO Insurance SE. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose 2020-01-15 buvo gautas ERGO Insuranse SE atsiliepimas, kuriame buvo nurodyta, kad ERGO Insurance SE yra netinkamas civilinis atsakovas ir buvo prašoma pakeisti tinkamu civiliniu atsakovu, t. y. Biurą. Nukentėjusysis sutiko, todėl teismas 2020-01-16 nutartimi civilinį atsakovą ERGO Insuranse SE pakeitė tinkamu civiliniu atsakovu – Biurą (2 t., b. l. 181). 2020-01-20 teisme buvo gautas RAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, jog RAB „(duomenys neskelbtini)“ yra netinkamas civilinis atsakovas ir buvo prašoma pakeisti tinkamu atsakovu – draudiku, t. y. UADB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje atstovaujančią draudimo kompaniją ERGO Insurance SE (2 t., b. l. 188-191). 2020-01-23 buvo gautas civilinio atsakovo Biuro atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo (šiuo atveju – A. S.), nesutikdamas su užsienio draudiko atstovo pretenzijoms nagrinėti arba, jo nesant, su Biuro išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, ieškinį gali pareikšti tik atsakingam draudikui (šiuo atveju - UADB „(duomenys neskelbtini)“), o ne subjektui, kuris nėra sudaręs susitarimo atstovauti užsienio draudiką teismuose, t. y. atsakingam tik už pretenzijų nagrinėjimą (šiuo atveju – Biurui) (3 t., b. l. 2-13). Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, taip pat nukentėjusiojo atstovo pateiktą motyvuotą prašymą, 2020-02-19 nutartimi nukentėjusiojo A. S. patikslintame civiliniame ieškinyje pradinį civilinį atsakovą Biurą pakeitė tinkamu atsakovu - UADB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. b. l. 32-33).

11. Nors UADB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka, jog ji yra tinkamas civilinis atsakovas padarytai žalai atlyginti ir teigia, kad būtent Biuras turi būti įtrauktas į procesą kaip tinkamas civilinis atsakovas, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnyje numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

12. Kaip jau minėta, už 2018-08-13 eismo įvykį atsakingo asmens (kaltininko) civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę IVECO (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba buvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu, kuriam galiojo žaliosios kortelės sistema (galiojo ir Lietuvos Respublikoje), Baltarusijos draudimo įmonėje UADB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu atveju, nukentėjusysis dėl padarytos žalos turi teisę pareikšti pretenzijas tiesiogiai draudikui, apdraudusiam transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę (Baltarusijos draudimo įmonei UADB „(duomenys neskelbtini)“), draudiko paskirtam atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje, o atskirais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

13. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji šalis su reikalavimais dėl žalos atlyginimo, visada gali tiesiogiai kreiptis į draudiką, apdraudusį transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau siekiant supaprastinti nukentėjusiųjų pretenzijų nagrinėjimą būtent tuo atveju, kuomet atsakingo valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje, buvo sukurtas teisinis institutas – atstovai pretenzijoms nagrinėti, kurių paskirtis užtikrinti paprastesnį ir greitesnį pretenzijų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą.

14. Analizuojant draudiko paskirto atstovo pretenzijoms nagrinėti institutą, pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atstovą pretenzijoms nagrinėti draudikas skiria savo nuožiūra. Šiuo aspektu yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2K-7-27-895/2017, kurioje nurodyta, jog pagal Direktyvą 2009/103/EB, nukentėjusieji, patyrę žalos kitoje valstybėje narėje, be kita ko, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo gyvenamojoje šalyje atsakingo draudiko paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Direktyvos 2009/103/EB konstatuojamųjų dalių (34) ir (37) nuostatų, taip pat 21 straipsnio, reglamentuojančio atstovų žalų sureguliavimo reikalams institutą, normų turinys leidžia daryti išvadą, jog atstovų žalos atlyginimo reikalams paskyrimo tikslas – padaryti paprastesnį ir taip palengvinti pretenzijų dėl žalos, atsiradusios dėl transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje gyvena nukentėjusysis, atlyginimo nagrinėjimą būtent nukentėjusiam asmeniui.

15. Direktyvos 2009/103/EB 34 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis, sužalota eismo įvykyje, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris įvyko kitoje valstybėje narėje nei nukentėjusio asmens gyvenamoji valstybė, turėtų galėti pasinaudoti teise gyvenamosios vietos valstybėje reikalauti atlyginti žalą iš eismo įvykį sukėlusios valstybės draudimo įmonės atstovo, paskirto žalos sureguliavimo reikalams. Toks sprendimas sudarytų sąlygas nagrinėti asmenų, sužalotų eismo įvykiuose, įvykusiuose kitoje valstybėje narėje nei jo gyvenamosios vietos valstybė narė, žalos atlyginimą jiems įprasta tvarka. Direktyvos 2009/103/EB 37 konstatuojamojoje dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad atstovams žalos sureguliavimo reikalams turėtų būti suteikti pakankami įgaliojimai atstovauti draudimo įmonę santykiuose su asmenimis, patyrusiais žalą tokiuose eismo įvykiuose, taip pat atstovauti draudimo įmonę nacionalinėse valdžios institucijose, o prireikus teismuose, jei tai suderinama su tarptautine privatine teise dėl teismo jurisdikcijos suteikimo. Pagal Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 6 dalį, atstovo žalos sureguliavimo reikalams paskyrimas savaime nėra filialo, kaip apibrėžta Direktyvos 92/49/EEB 1 straipsnio b punkte, atidarymas, o atstovas žalos sureguliavimo reikalams nelaikomas draudimo įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio c punkte, arba įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 44/2001.

16. Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio nuostatas konstatavo, kad žalos atlyginimo neteisminiame etape atstovas žalos sureguliavimo reikalams niekaip nepakeičia jo atstovaujamos bendrovės ir atlieka tik tarpininko vaidmenį, kuris neišvengiamai yra ribotas. Pasak Teisingumo Teismo, Direktyva 2000/26/EB siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į per eismo įvykius nukentėjusius asmenis, nepaisant šių įvykių vietos Sąjungoje; siekiant šio tikslo, nukentėjusieji turi turėti galimybę savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje už įvykį atsakingo asmens draudimo bendrovės šioje valstybėje paskirtam atstovui žalos sureguliavimo reikalams pateikti prašymą gauti žalos atlyginimą; šio atstovo funkcija – palengvinti žalą patyrusiems nukentėjusiems asmenims atlikti formalumus, konkrečiai kalbant – sudaryti sąlygas pateikti reikalavimus savo kalba. Būtent Teisingumo Teismas nurodė, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimo įmonių atstovavimas apimtų, kiek tai neprieštarauja tarptautinės privatinės teisės normoms, tokią funkciją, kuri leistų nukentėjusiems asmenims veiksmingai kreiptis į nacionalinius teismus su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo. Šiomis aplinkybėmis pakankami įgaliojimai, kuriuos turi turėti atstovas žalos sureguliavimo reikalams, apima įgaliojimą priimti įteikiamus teismo dokumentus. Šioje byloje buvo padaryta išvada, kad Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėms narėms nenustatyta pareigos numatyti, kad atstovas, kuris pagal šį straipsnį įpareigotas dalyvauti nustatant žalą ir išmokant išmoką, vietoje jo atstovaujamos bendrovės gali būti atsakovas nacionaliniame teisme, nagrinėjančiame ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį pareiškė nukentėjusysis (ESTT 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje A. J. Vieira de Azevedo ir kt. prieš CED P. U., Lda, C-558/15, 26, 30, 33, 39 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakingo valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusi UADB „(duomenys neskelbtini)“ savo atstovo Lietuvos Respublikoje pretenzijoms nagrinėti nebuvo paskyrusi, o tokiu atveju, remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 4 dalimi, kuomet kitos valstybės draudimo įmonė (kuri išdavė Lietuvos Respublikoje galiojančią žaliąją kortelę ar kitą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą) nėra paskyrusi savo atstovo pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje, reikalavimus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje per eismo įvykį nukentėjusiajam padarytos žalos administravimo ir išmokos mokėjimo nagrinėja Biuras. Nesant atsakingo draudiko paskirtam atstovui pretenzijoms nagrinėti, būtent Biuras yra atsakingas susitarti ir atstovauti draudiką (šiuo atveju UADB „(duomenys neskelbtini)“) pretenzijų nagrinėjimo stadijoje, t. y. atlieka tarpininkavimo vaidmenį, tačiau tai nereiškia, kad Biuras prisiima vykdyti iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylančios prievolės trečiųjų asmenų (nukentėjusiųjų) naudai savo sąskaita. Biuras nėra įgaliotas atstovauti draudikui – Baltarusijos draudimo bendrovei UADB „(duomenys neskelbtini)“ teismo procese.

18. Net ir tuo atveju, jei UADB „(duomenys neskelbtini)“ būtų paskyrusi atstovą pretenzijos nagrinėti Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nereiškia, kad užsienio valstybės draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms nagrinėti pagal įstatymą tampa materialiojo teisinio santykio - draudimo išmokos mokėjimo prievolės šalimi, todėl yra asmeniškai atsakingas nukentėjusiajam ir dėl to yra tinkamas civilinis atsakovas teismo procese. Kita vertus, atstovo įgalinimų apimtį ir jų turinį apibrėžia ne tik įstatymai, bet ir sandoris, kuriame, be kita ko, gali būti numatyta papildoma (palyginti su nustatytais įstatyme) atstovo įgalinimų apimtis ir turinys, turintis reikšmės galutiniam sprendimui dėl atstovo įgaliojimų apimties. Tokios pozicijos laikosi ir LAT (2K-7-27-895/2017).

19. Taigi, aiškinant TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl draudimo atstovo (kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti) kartu su minėtais ES teisės aktais bei Teisingumo Teismo jurisprudencija, taip pat įvertinus tai, kad Baltarusijos draudimo bendrovė UADB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi sutarties dėl atstovo pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje paskyrimo, nebuvo susitarta dėl įgaliojimų apimties (tame tarpe ir atstovavimo teismuose), darytina išvada, kad Biuras, atlikdamas tarpininkavimo funkcijas nesat paskirtam draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomas tinkamu civiliniu atsakovu, nes materialiojo teisinio santykio šalys yra civilinis ieškovas (nukentėjusysis A. S.) ir Baltarusijos draudimo bendrovė UADB „(duomenys neskelbtini)“, apdraudusi transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, kuris galiojo ir Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pretenzijas sureguliuoja šalies, kurioje įvyko įvykis Nacionalinis draudimo biuras, nagrinėjamu atveju – Biuras, tačiau tai nereiškia, jog jis prisiima vykdyti iš draudimo sutarties kylančias prievolės nukentėjusiajam savo sąskaita.

20. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Baltarusijos draudimo bendrovė UADB „(duomenys neskelbtini)“ yra materialiojo teisinio santykio – draudimo išmokos mokėjimo prievolės šalimi, todėl yra asmeniškai atsakinga nukentėjusiajam asmeniui ir dėl to yra tinkamas civilinis atsakovas teismo procese.

21. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad UADB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su procesiniais dokumentais nebuvo pridėta nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio kopija, pažymėtina, kad dokumentai, susiję su patikslintu nukentėjusiojo A. S. civiliniu ieškiniu, civiliniams atsakovui UADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti 2020-02-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-03-02 gautas UADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į jį. Taip pat teismas informavo, kad tuo atveju jei reikalinga pakartotinai atsiųsti patikslintą ieškinio kopiją, reikalinga kreiptis į teismą, kuris nedelsiant juos persiųs (3 t. b. l. 146). Kaip matyti, jokio prašymo pakartotinai atsiųsti dokumentus civilinis atsakovas UADB „(duomenys neskelbtini)“ neišreiškė.

22. Nors apelianto apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas prašymas patikrinti priteisto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde kaip vienas iš skundžiamo nuosprendžio ydingumą patvirtinančių argumentų nurodomos abejonės dėl nukentėjusiajam išmokėtos sumos įskaitymo į priteistą žalą, teisėjų kolegija pasisakys ir šiuo klausimu.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir numatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, įvertinęs civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį, nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, nuosprendyje nurodė išsamius, byloje esančiais įrodymais bei teismų praktika dėl priteistinos neturtinės ir turtinės žalos dydžio pagrįstus argumentus dėl civilinio ieškinio dydžio mažinimo, t. y. teismas vertino, kad nukentėjusiajam A. S. nusikalstama veika bendrai padaryta 5000 Eur neturtinė žala ir 4229,66 Eur turtinė žala (vaistai, kuras, negautos pajamos), o įvertinus nukentėjusiajam A. S. išmokėtas išmokas, teismas priteisė iš civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. S. naudai 2546,82 Eur negautų pajamų, 2500 Eur neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą (5046,82 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad civilinis ieškinys buvo išspręstas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nenustatė.

24. Nors civilinis atsakovas tvirtina, kad nukentėjusiojo A. S. pateiktus reikalavimus dėl patirtos žalos atlygino, pervedant Biurui 11 940,30 Eur, tačiau iš Biuro pateiktos informacijos matyti, kad Biuras buvo pareiškęs Baltarusijos draudimo bendrovei UADB „(duomenys neskelbtini)“ tris reikalavimus:

- 2019-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 1665,28 Eur, kurią sudarė Panevėžio teritorinei ligonių kasai išmokėta 1448,07 Eur išmoka ir Biuro patirtos 217,21 Eur žalos administravimo išlaidos;

- 2020-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 5232,32 Eur, kurią sudarė nukentėjusiajam A. S. išmokėta 3892,10 Eur ir Biuro patirtos 1340,22 Eur žalos administravimo išlaidos;

- 2020-02-05 Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 5042,70 Eur, kurią sudarė nukentėjusiajam A. S. išmokėta 258,57 Eur išmoka ir VSDFV Panevėžio skyriui išmokėta 4784,13 Eur išmoka.

25. Iš visų šių reikalavimų, pasak Biuro, yra apmokėtas tik vienas reikalavimas, t. y. 2019-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 105-107). Kaip matyti, Biuro Žalų administravimo departamentas pateikė ir žalos dokumentus dėl nukentėjusiajam A. S. paskaičiuotos ir išmokėtos žalos su detaliu išaiškinimu, iš kurio matyti, jog Biuro paskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, kurios vėliau buvo pateiktos Baltarusijos draudimo bendrovei UADB „(duomenys neskelbtini)“ (2019-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-05 Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėti, susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, kurios patyrė išlaidų dėl nukentėjusiojo A. S. sužalojimo, o taip pat ir su nukentėjusiojo A. S. patirta turtine ir neturtine žala (3 t., b. l. 4-12), kuri, kaip matyti, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ne tik sprendžiant patikslinto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, bet ir nustatant jo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiojo A. S. patikslintą civilinį ieškinį iš dalies, atsižvelgė ir įvertino nukentėjusiajam A. S. išmokėtas išmokas, dar kartą įskaityti civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ akcentuojamas sumas nėra jokio pagrindo.

26. 2021 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam M. Š., išlaidas sudaro 117,23 Eur ir jos priteistinos iš nuteistojo M. Š..

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aptariamu atveju pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla nagrinėta ne žodinio proceso tvarka ir tik pagal civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, išskirtinai sprendžiant klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo. Negana to, apeliacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o nuteistojo ir (ar) jo gynėjo advokato atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra privalomas, atsiliepimo nepateikimas netrukdo nagrinėti apeliacinės bylos (BPK 325¹ straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, nagrinėjamu atveju, apygardos teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į apeliacinio skundo apimtį ir jo turinį, kad apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo paduotą skundą, į tai, kad nuteistojo (jo gynėjo advokato) atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra privalomas, taip pat įvertinus, kad M. Š. dirba, tačiau apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skirta nemaža bauda, priteistos nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos, daro išvadą, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju nelaikytinos teisingomis bei proporcingomis, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Š.nepriteisti.