- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-6-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27927-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-678 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. B. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 10 d., pabaiga – 2021 m. kovo 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-678 nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-678 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad jis dar neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo, kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu baustas tik vieną kartą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, taip pat yra du kartus skatintas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu vertintinas kaip nepriekaištingas. Koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pareiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, o duomenų, kad jis būtų pažeidęs šio leidimo sąlygas, pataisos įstaiga nėra gavusi. Palaiko tvirtus ryšius su savo šeima, o išėjęs į laisvę turi kur gyventi. Taip pat dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus charakterio ir elgesio pokyčius. Teismas sureikšmino jam paskirtą ir jau negaliojančią nuobaudą, kadangi pažeidimas nebuvo grubus, ir nenagrinėjo jo gautų paskatinimų. Teigia, kad jis negali pakeisti teismo taip akcentuotų kriminogeninių veiksnių, nes jie yra nekintantys. Teismas turėjo vertinti duomenis, kurie rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pripažįsta ir išgyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų, kurie buvo įtakojami jauno amžiaus ir vyresnių bendrininkų, su kuriais nebepalaiko jokių ryšių. Mano, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad nors jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (50 balų pagal OASys metodiką), tačiau Komisija pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas koregavimui teigiama linkme. Nurodoma, kad jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų prisitaikyti visuomenėje. Mano, kad teismas turėjo vertinti laikotarpį, kada jis atlikinėjo jam paskirtą bausmę ir nagrinėti jo elgesio pokyčius, o ne jo asmenybę iki bausmės pradžios. Teigia, kad teismo argumentai yra tik formalaus, spėjamojo pobūdžio, argumentai yra nepagrįsti, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 50 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas tris kartus, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui – išžaginimą bendrininkų grupėje, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Jam anksčiau yra taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (50 balų pagal OASys metodiką), tačiau nuo pradinio vertinimo ši rizika sumažėjo tik 13 balų, o statiniai svertiniai balai sudaro 25 balus ir 25 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
11. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis buvo du kartus skatintas, drausmine tvarka baustas vieną kartą, tačiau vien tai, kad nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat išlieka ir aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys, ir nors, kaip nurodo nuteistasis, šie faktoriai yra nekintantys, tačiau teismas gali jais vadovautis analizuodamas nuteistojo asmenybę. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
12. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nepaneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatinamas, drausminių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.