Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 122.1; 122.4

2013 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko bei jos materialinio išlaikymo nustatymo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Santuoką, sudarytą tarp M. G. ir A. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės bei palikti A. G. santuokinę – G. pavardę.Iš atsakovo M. G. ieškovės A. G. naudai priteisti 1 500 Lt neturtinės žalos.Nepilnametės S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. G..Iš atsakovo M. G. priteisti dukros S. G. naudai LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.Nepilnametei S. G. išlaikyti skirtų ir priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei A. G. Iš atsakovo M. G. priteisti ieškovės A. G. naudai LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą ( rentą ) periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos iki dukrai S. G. sueis dveji metai.Vaiko S. G. ir tėvo M. G. bendravimui ribojimų nenustatinėti. Ieškovės A. G. naudai iš atsakovo M. G. priteisti 11 135,62 Lt dydžio piniginę kompensaciją už bendro turto piniginių lėšų sumažėjimą. Priteisti iš atsakovo M. G. ieškovės A. G. naudai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties ieškovė padavė atskirąjį skundą, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 47-50).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

atmetė ieškovės A. G. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, paduodant atskirąjį skundą dėl teismo 2013-05-16 nutarties, kuria buvo spręstas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.ieškovei A. G. nustatė terminą iki 2013 m. birželio 3 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti valstybei 100 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.išaiškino ieškovei, jog nustatytu terminu pašalinus trūkumus, atskirasis skundas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.

Atskirojo skundo argumentai

Teismo priimtas sprendimas negali remtis byloje nesančiais įrodymais. Teismas, atmesdamas prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, vadovavosi ne byloje esančiais įrodymais, o prioritetą teikė hipotezėms, prielaidoms. Nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, pervesdama atsakovui 3 000 Lt ir 2 000 Lt sumas, operuoja didelėmis pinigų sumomis, kadangi pinigai buvo pervesti 2012 m. liepos mėnesį iki ieškinio pareiškimo ir nėra pagrindas teigti, kad ieškovei tai nesukelia finansinių rūpesčių. Ieškovė teismo yra prašiusi atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir anksčiau, tačiau teismui netenkinus šio jos prašymo, kas prieštarauja teisingumo principui, ji sumokėjo 334 Lt žyminį mokestį valstybei patikslindama ieškinio dalyką. Tai, kad teismas jau kartą neatidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą nereiškia, kad jis kiekvieną kartą ieškovės prašymą turi atmesti ir ankstesnio teismo sprendimo įtaka negalima. Gaudama 466,24 Lt dydžio pajamas privalo prisidėti ir prie mažametės dukros išlaikymo ne mažiau nei skiria vaiko tėvas, t. y. 350 Lt. Likę mėnesiui 116,24 Lt nėra didelė suma. Sumokėjus žyminį mokestį ieškovės poreikiams liktų 16,24 Lt. Dukrai yra 1,5 metai ir gyvena kaime. Medikai, parduotuvės ir kt. vaikui būtinos institucijos randasi Jonavoje.Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis gera dėl to, kad ji turi automobilį, kuris nelaikytinas prabangos preke. Nėra reikalaujama įstatyme, kad atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą šalis absoliučiai nieko neturėtų. Nekilnojamojo turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – žyminio mokesčio mokėjimas už atskirąjį skundą dėl laikinosios apsaugos priemonės paskirti ieškovei laikiną išlaikymą (ne) taikymą.

CPK 80 straipsnyje reglamentuota žyminio mokesčio, mokėtino už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, dydis. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio normos, numatančios konkrečius atvejus, kuriais mokėtinas žyminis mokestis už pareiškiamus procesinius dokumentus, o taip pat žyminio mokesčio dydį, yra įsakmaus pobūdžio. Tai reiškia, kad jose nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos išimtys atitinkamiems subjektams ir atvejai, kuriems esant proceso subjektai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nustatytas mokėtinas 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, nors minėtos CPK 80 straipsnio nuostatos yra įsakmios, bet CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyti subjektai ir atvejai, kuriais jie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai. CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Nors CPK 83 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskiruosius skundus, tačiau tokia išvada darytina remiantis CPK 338 straipsniu, numatančiu, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Nurodyta išvada yra pripažįstama ir įtvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo M. G. materialinį išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos (2013-05-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 40-41). Bylos duomenys patvirtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (t. 2, b. l. 45). Minėtą teismo nutartį ieškovė skundė atskiruoju skundu (prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės), prašydama atidėti 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimą (t. 2, b. l. 47-50), tačiau teismas 2013 m. gegužės 22 d. prašymo netenkino ir nustatė terminą iki 2013 m. birželio 3 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti valstybei 100 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą (t. 2, b. l. 51). Taigi, pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė CPK 80 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad už atskirąjį skundą dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis.

Kaip minėta, CPK 83 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai. Iš bylos duomenų viseto matyti, kad ieškovė A. G., reikšdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, taip pat prašė spręsti klausimą dėl materialinio išlaikymo sutuoktinei (ieškovei) priteisimo (vienas iš ieškinio reikalavimų), kuris, kaip matyti, patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ir atvejų, kuriems esant proceso subjektai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą ir reiškia, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio dėl ieškinio reikalavimo priteisti jai išlaikymą mokėjimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą (išreiškė valią), vadovaujantis CK 3.65 straipsnio pagrindu priteisti ieškovei laikiną išlaikymą mokant jai laikiną periodinį kasmėnesinį po 350 Lt dydžio materialinį išlaikymą iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos (prašė taikyti laikinąja apsaugos priemonę). CPK 83 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nurodyto 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Remiantis aukščiau išdėstyta žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo teisine reglamentacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sistemiškai vertinant CPK 80 ir 83 straipsnių nuostatas, taip pat remiantis CPK 338 straipsniu, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigodamas ieškovę sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2013 m. gegužės 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias CPK normas, dėl ko spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai pareikalavo ieškovę sumokėti 100 Lt dydžio žyminį mokestį, kadangi ieškovė yra atleidžiama ne tik nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo), bet taip pat ir nuo žyminio mokesčio, mokėtino už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skirti laikiną išlaikymą ieškovei – mokėjimo (CPK 83 str. 2 d., 338 str.).

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismo teisėjas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį ir ieškovės (apeliantės) A. G. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.