- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-465-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02545-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-813/2013 pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo ir atsakovo M. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę; iš atsakovo priteisti 1 500 Lt neturtinę žalą; nustatyti vaiko S. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros S. G. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo ieškovei materialinį išlaikymą (rentą) periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrai S. G. sueis dveji metai; priteisti iš atsakovo ieškovei 11 135,62 Lt kompensaciją už bendro turto – piniginių lėšų sumažėjimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 2011-10-21, (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Santuokinis gyvenimas su atsakovu nebebuvo laimingas jau nuo 2012 metų pradžios, dėl atsakovo kaltės šeimoje kildavo daug nesutarimų ir barnių, dėl atsakovo netolerancijos nuolat buvo reiškiamas nepasitikėjimas ieškove, ji buvo diskredituojama tarp giminių. Į jos daugkartinius prašymus būti ištikimam ir išlikti lojaliu šeimai atsakovas nekreipė dėmesio. Ieškovei žinoma, kad atsakovas turi kitą moterį, paskutiniu metu atsakovas tik minimaliai rūpinasi šeima, todėl atsakovas savo veiksmais parodė savo nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams, taip pat nuo 2012 m. birželio neatliko savo kaip sutuoktinio pareigos vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė daug dvasinių išgyvenimų ir reputacijos pablogėjimą, todėl prašė priteisti iš atsakovo 1 500 Lt neturtinę žalą. Nepilnametės dukters S. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove, kadangi tai atitiks vienerių metų amžiaus vaiko interesus, taip pat prašė priteisti iš atsakovo dukrai S. LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, atsakovas gauna apie 7 388 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų per mėnesį, turi kilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto nei atsakovas, nei ji neturi. Ieškovės gaunamos pajamos yra 422,31 Lt motinystės pašalpa, kilnojamojo turto ji neturi, dėl vaiko mažo amžiaus negali dirbti. Būtiniausiems vaiko poreikiams (maistui, aprangai ir sveikatai) patenkinti reikia apie 1 222,18 Lt. Ieškovė nurodė, kad dėl dukters mažo amžiaus nuolatos turi būti su dukra, negali gauti darbinių pajamų, kol dukrai sueis dveji metai negali jos patikėti kitiems asmenims, nes vaiką augins pati, todėl prašė priteisti iš atsakovo LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą (rentą) periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukrai S. sueis dveji metai. Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis ir kompensacijas už turtą paskaičiuoti tuo pačiu principu. Nurodė, kad iš atsakovo sąskaitos buvo nurašyta 22 271,23 Lt suma, šiomis bendromis lėšomis buvo apmokėta atsakovo draugės viešnagė, taip buvo sumažintas bendras sutuoktinių turtas, todėl ieškovė prašė kompensuoti piniginių lėšų sumažėjimą ir jai iš atsakovo priteisti ½ dalį piniginių lėšų sumažėjimo kompensaciją – 11 135,62 Lt.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš jo dukros išlaikymui po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukra sulauks pilnametystės, padalinti turtą lygiomis dalimis ir atsakovui priteisti iš ieškovės 3 485 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad sutuoktinių požiūriai kai kuriais bendro gyvenimo klausimais (lėšų skirstymo, taupymo) skyrėsi, tačiau atsakovas dėjo visas pastangas problemas ir nesutarimus spręsti civilizuotai, pokalbių, diskusijų forma ir jo supratimu, tai pavyko. Atsakovas rūpinosi šeima pagal savo išgales, o 2012-03-16 išvyko į komandiruotę Norvegijoje, kurios metu nepertraukiamai siuntė lėšas, laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2012-11-06 persiuntė 21 200 Lt. Būtent ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo pradžios pradėjo reikšti visiškai nepagrįstas pretenzijas ir kelti konfliktus, jog atsakovas duoda jai per mažai pinigų, jai neužtenka pragyvenimui, pradėjo reikalauti vis daugiau. Vėliau pasireiškė nepagrįsti priekaištai dėl neištikimybės. Nurodė, kad jis savo, kaip sutuoktinio, pareigų nepažeidė, buvo lojalus, gerbė sutuoktinę, rėmė šeimą materialiai. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji savo veiksmais – nuolatiniu nepasitikėjimu, priekaištavimu, vienasmeniškais sprendimais, įžeidinėjimu, netolerancija parodė aiškią nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams, tai ir privedė prie to, kad šalių santuoka iširo. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių ir realius jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, išlaikymui reikalinga reali ir poreikius atitinkanti suma per mėnesį yra 700 Lt. Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 350 Lt per mėnesį, nes jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, kadangi jis buvo atleistas iš darbo, šiuo metu yra bedarbis, pašalpos negauna. Atsakovas prašė padalinti santuokos metu įgytus daiktus (turto vertė 6 970 Lt) po ½ dalį, nurodė, kad daiktai natūra turėtų būti priteisti ieškovei, nes jie yra pas ją, o jam iš ieškovės priteista piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę daiktų dalį – 3 225 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą tarp M. G. ir A. G., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; paliko pavardę ieškovei – „Gataulinė“, o atsakovui – „Gataulinas“; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 500 Lt neturtinės žalos; priteisė iš atsakovo dukros S. G., gim. (duomenys neskelbtini), LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos 2013-11-04 iki dukros pilnametystės, šių lėšų administratore paskyrė ieškovę; nustatė nepilnametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; padalino šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: priteisė ieškovei nuosavybės teise natūra kilnojamąjį turtą: – televizorių LED UE40D7000LSXXH SAMSUNG, 4 127 Lt vertės, o iš ieškovės atsakovui 2 063,50 Lt kompensaciją už ½ šio turto dalį; taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 9 125 Lt – ½ dalį kompensacijos už bendro turto – piniginių lėšų sumažėjimą; priteisė ieškovei iš atsakovo 324,70 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės – 27,50 Lt, o iš atsakovo – 78,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo neištikimybę su kita moterimi I. K., nes artimas bendravimas su ja buvo nevienkartinis, ką patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai. Kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo jam tapus neištikimam buvo įrodyta, todėl teismas nutraukė šalių santuoką, pripažinęs atsakovą kaltu dėl jos iširimo. Spręsdamas neturtinės žalos ieškovei atlyginimo klausimą, teismas įvertino tai, kad santuokinis šalių gyvenimas truko nepilnus metus, atsakovas viešino savo santykius su kita moterimi, tuo sukeldamas neigiamas emocijas ieškovei, ieškovės reikalaujama 1 500 Lt neturtinė žala nėra didelė. Todėl teismas, pripažinęs, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nepilnametės S. gyvenamąją vietą teismas nustatė su jos motina, ieškove, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo, teismas atsižvelgė į vaiko interesus, pripažino būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Ieškovė būtiniausiems vaiko poreikiams (maistui, aprangai ir sveikatai) nurodė skirianti apie 1 222 Lt, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimus, sprendė, kad jie nėra realūs, per dideli ir objektyviai neatitinka ieškovės turtinės padėties. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nes nustatė, kad ieškovė nedirba, jos vienintelės gaunamos pajamos – motinystės pašalpa, atsakovas taip pat bedarbis, kitų išlaikytinių neturi. Kadangi atsakovas, būdamas darbingas, šiuo metu neturi pakankamai pajamų, tai nereiškia, kad jo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis gali būti mažesnė, negu ieškovės, teismo nuomone, ji turėtų būti didesnė. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad be elementarių kasdienių poreikių, kaip mityba, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, būtinos išlaidos ir kitoms vaiko reikmėms – socialiniam lavinimui ir ugdymui. Be to, į vaiko išlaikymo išlaidas trauktinos ir išlaidos, susijusios su buto eksploatavimu. Teismas pažymėjo, kad tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, negali susirasti darbo, teismas nustatytą aplinkybę, jog atsakovas yra bedarbis, vertino tik kaip siekį išvengti išlaikymo pareigos. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-11-04 iki vaiko pilnametystės.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jai po 350 Lt rentą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrai S. sueis dveji metai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra bedarbis, todėl priteisus vaikui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt, nėra duomenų, kiek liktų minimaliems atsakovo poreikiams patenkinti. Teismas sprendė, kad atsakovui teikiant išlaikymą dar ir ieškovei, jis gali nebeturėti lėšų, reikalingų jo paties pragyvenimui, todėl išlaikymo reikalingumo prezumpciją laikė paneigta. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad dėl dukters amžiaus ji negalinti dirbti ir nurodė, jog ji turi teisę, o ne pareigą prižiūrėti vaiką iki jam sueis 2 metai, ieškovė turi pati spręsti, kaip pragyventi, o ne pareigą ją išlaikyti perkelti išimtinai atsakovui.
Dalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas nustatė, kad šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, sutuoktinių turimi automobiliai įgyti iki santuokos. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių lygintuvo ir lyginimo lentos įsigijimą, todėl teismas šių daiktų padalijimo klausimo nesprendė. Teismas nustatęs, kad santuokos metu šalys pirko televizorių už 4 127 Lt, sprendė, kad jį tikslinga priteisti natūra jo faktiniam turėtojui – ieškovei, o atsakovui priteisti 2 063,50 Lt kompensaciją už ½ šio turto dalį. Teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bendro turto – piniginių lėšų sumažėjimo kompensacijos priteisimo, nustatė, kad iš atsakovo sąskaitos nurašytos sumos: 2012-07-30 – 3 800 Lt ir 2012-08-29 – 2 021,23 Lt buvo panaudotos bendroms šeimos reikmėms, o lėšos, nurašytos: 2012-09-06 – 1 850 Lt, 2012-10-09 – 6 000 Lt, 2012-10-10 – 400 Lt, 2012-10-12 – 10 000 Lt, iš viso 18 250 Lt buvo panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ar asmeninėms skoloms padengti, taip sumažinant bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą. Todėl teismas ieškovei priteisė ½ dalį piniginių lėšų sumažėjimo kompensaciją, t. y. – 9 125 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dukrai priteisimo ir iš atsakovo dukrai S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 500 Lt dydžio kasmėnesinį periodinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos – 2012-10-31 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, jog sprendimas šioje dalyje naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos. Nurodo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas dukros S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-11-04 iki vaiko pilnametystės prieštarauja CK 3.3 straipsnyje įtvirtintam prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos principui. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, 2012-11-02 nutartimi priteisė dukrai S. laikiną išlaikymą po 350 Lt per mėnesį nuo 2012-11-02 iki teismo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2013-11-04 teismo nustatytas išlaikymo dydis yra 350 Lt, kuris nelaikytinas pakankamu, nes toks išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų, neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir prieštarauja teismų praktikai. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė ieškovės prašymą priteisti vaikui išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, taip pat nenurodė argumentų kurie pagrįstų, kad laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2013-11-04 350 Lt išlaikymo dydis yra pakankamas, o nuo 2013-11-04 jis nustatytinas 500 Lt dydžio. Be to, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo 2012-10-30 iki 2012-11-02 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, vaikui išlaikymas iš viso nepriteistas. Sprendime teismas pripažino, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau teismas šio kriterijaus nesilaikė, kadangi kasmėnesinis išlaikymas nuo 2012-11-02 iki 2013-11-04 priteistas tik 350 Lt dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutinkamas su skundo argumentais, atsakovas nurodo, jog pagrįstai dukros S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį priteista nuo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti lakiną išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį iki bus išspręsta byla, tokį išlaikymo dydį laikė pakankamu, nepateikė pakankamai įrodymų, kad vaikui yra reikalingas didesnis laikinas išlaikymas, be to, proceso eigoje ieškovė neprašė didinti laikino išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei vėliau išlaikymo priteisimo momento nustatymo, pagrįstai vadovavosi teismų formuojamoje praktikoje nustatytais orientaciniais išlaikymo dydžio kriterijais, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio ir išlaikymo momento nustatymo. Be to, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymas už tą patį laikotarpį būtų priteistas antrą kartą bei kiltų neaiškumų, kurį teismo sprendimą vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros S. G. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki bus išspręsta byla dėl išlaikymo priteisimo (t. 1, b. l. 1–7). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo S. G. laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2012-11-02 iki bus išspręsta civilinė byla dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo (t. 1, b. l. 29). Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo dukros S. G., gim. (duomenys neskelbtini), LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos 2013-11-04 iki dukros pilnametystės, šių lėšų administratore paskyrė ieškovę. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti teismo nustatyto dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas gali nesutapti, todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu teismo sprendimu priteisdamas materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nenurodė jokių argumentų, kodėl netenkino ieškovės prašymo priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos būtų teikęs teismo nustatyto dydžio išlaikymą (po 500 Lt kas mėnesį), taip pat teismas nėra nustatęs, kad šiuo laikotarpiu išlaikymo dydis turėtų būti mažesnis, nei priteista teismo sprendimu. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnametės dukros poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išlaikymo dydį po 500 Lt kas mėnesį nustatė ne tik į ateitį, t. y. nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ir kaip reikalingą teikti ir bylos nagrinėjimo metu, kadangi nenustatyta jokių skirtingų vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ir po teismo sprendimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), t. y. faktiškai netinkamai taikė CK 3.200 straipsnio reikalavimus, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).
Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo po 350 Lt kas mėnesį priteisimas iki bus išspręsta civilinė byla dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo pagal savo pobūdį buvo tik laikina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuria buvo siekiama bent minimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius vykstant ginčui ir nagrinėjant bylą teisme. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra sprendžiama dėl ginčo esmės, o tik preliminariai įvertinamas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir preliminariai nustatomas bylos nagrinėjimo laikotarpiu teiktino išlaikymo dydis, todėl negalima teigti, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu nustatytas laikino išlaikymo dydis vėliau, išnagrinėjus bylą ir įvertinus visas bylos aplinkybes, negalėtų būti nustatytas didesnis. Pirmosios instancijos teismas, tik įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, galėjo nustatyti, kokie yra vaiko poreikiai, kokia tėvų turtinė padėtis ir jų galimybės teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Kadangi laikinas išlaikymas yra sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl teiktas laikinas išlaikymas įskaičiuojamas į priteisto išlaikymo dydį, ir tai jokiu būdu nereiškia dvigubo išieškojimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. G. dukrai S. G. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį ir nustatyti, kad išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo dienos (2012-10-31) iki dukros S. pilnametystės.
Likusių sprendimo dalių nekeisti.