Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-87-813/2013 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. G. bei atsakovo M. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą duodanti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. G. bei atsakovo M. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo buvo sustabdyta, 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi nustačius 3 mėnesių terminą šalims susitaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

CK 1.5 straipsnio principams, valstybės vykdomai motinystės rėmimo politikai prieštarauja teismo motyvas, kad nėra pakankamai įrodymų dėl to, jog ieškovė nedirba ir pajamų negauna tik dėl vaiko amžiaus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vaiko auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principas garantuojamas valstybės priimtais teisės aktais. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, garantuojantį apdraustam socialiniu draudimu asmeniui socialines išmokas motinystės atostogų metu, apeliantei šiuo metu yra mokama 466,24 Lt dydžio motinystės pašalpa. Šie pinigai yra apeliantės kasmėnesinės pajamos, gaunamos dėl vaiko amžiaus (dukra S. G. gimusi (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti prielaidą, kad apeliantė nedirba dėl to, kad augina mažametį vaiką.Nevertinta, kad siūlymas apeliantei dirbti, o 1,5 metų amžiaus vaiką atiduoti kitų asmenų priežiūrai neužtikrina vaiko interesų. Vaiko tėvas su šeima negyvena, neprisideda prie vaiko auklėjimo. Dėl to tik vaiko motina gali jam sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Apeliantės siekis auklėti mažametį vaiką šeimoje turi būti skatintinas. Apeliantė negali 1,5 metų amžiaus neturintį vaiką atiduoti į vaikų ugdymo įstaigą (apeliantės ir jos dukros deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), o pati grįžti į darbą, esantį Vilniuje, nes Vilniuje nėra vietų vaikų darželiuose, o kitų rajonų vaikai į juos nepriimami. Neatsižvelgta į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintą išlaikymo reikalingumo prezumpciją, jei sutuoktinis augina bendrą nepilnametį vaiką. Byloje pateikti įrodymai, kad bendras šalių vaikas S. G. gyvena su apeliante, kuri šiuo metu nedirba, nes yra motinystės atostogose ir gauna 466,24 Lt pajamas.Nevertinta, kad atsakovo teikiamo teismo priteisto 350 Lt dydžio kasmėnesinio laikino išlaikymo vaikui nepakanka. Dėl to prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir apeliantė. Jai prisidedant bent panašia pinigų suma, vaikui būtų bendrai skiriama 700 Lt, o apeliantei tokiu atveju mėnesiui lieka 116,24 Lt. Auginant bendrą vaiką, šių pajamų (116,24 Lt) motinai negali pakakti ir to nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

Apeliantės analogišką prašymą teismas jau buvo atmetęs 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi, tačiau pastarosios nutarties apeliantė neskundė. Pakartotiniame prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę ji nenurodė naujų motyvų ir argumentų.Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ji nedirba ir negauna pajamų tik dėl vaiko amžiaus. Atsakovas teikia išlaikymą vaikui, nori dalyvauti vaiko auklėjime ir dalyvauja jame tiek, kiek leidžia apeliantė. Atsakovo pajamos yra 832 Lt per mėnesį, jokio turto jis neturi. Darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, mano, kad apeliantė turi galimybę dirbti, jeigu jai trūksta pinigų savęs išlaikymui.Apeliantė pripažįsta, kad turi galimybę dirbti Vilniuje, tačiau, nepateikdama įrodymų, kad kreipėsi į ugdymo įstaigą su prašymu gauti vietą ugdymo įstaigoje, nurodo, kad neturės vietos darželyje. Faktinė šalių santuoka truko trumpiau nei metus, o pagal CK 3.72 straipsnio 6 dalies 1 punktą išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui.

Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nors aptariamu atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nėra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo jai priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl nepilnametės dukters amžiaus ji negali dirbti. Kaip minėta, CK 3.72 straipsnyje įtvirtinta išlaikymo reikalingumo prezumpcija, jei sutuoktinis augina bendrą nepilnametį vaiką, todėl ieškovė, auginanti jos ir atsakovo dukrą, atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad tokiu atveju yra preziumuojama, jog jai yra reikalingas išlaikymas.

Apeliantė pateikė įrodymus, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kol šalių vaikui sueis dveji metai, jos pajamas sudaro 466,24 Lt dydžio motinystės pašalpa (b. l. 19). Šalys nekilnojamojo turto neturi, ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė (b. l. 20). Atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu ir jo mėnesinės pajamos yra 832 Lt (b. l. 33). Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi iš atsakovo šalių dukrai yra priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Lt. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo ieškovei priteisus laikiną išlaikymą, atsakovo poreikiams patenkinti liktų 132 Lt (832-350-350). Ši suma yra per maža net minimaliems atsakovo poreikiams patenkinti. Vadovaujantis šiuo metu byloje esančiais duomenis, darytina išvada, kad atsakovui teikiant išlaikymą dar ir ieškovei, jis gali nebeturėti lėšų, reikalingų jo paties pragyvenimui, todėl išlaikymo reikalingumo prezumpcija laikytina paneigta.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad dėl dukters amžiaus ieškovė negalinti dirbti.

Ieškovė yra sveika ir darbinga, atskirajame skunde ji nurodė, kad turi galimybę grįžti į darbą. Darytina išvada, kad ieškovė turi galimybę dirbti ir tokiu būdu išlaikyti tiek save, tiek savo vaiką. Atsakovas paneigė ieškovės argumentus apie neprisidėjimą prie dukters auklėjimo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Nors ieškovė teigia, kad vaiką atiduoti kitų asmenų priežiūrai neužtikrina jo interesų, tačiau vaiko interesams yra svarbus ir tinkamas jo poreikių patenkinimas, todėl spręstina, kad, esant būtinybei, vaiko atidavimas kitų asmenų priežiūrai, nepažeidžia jo interesų.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi priteisto išlaikymo šalių dukrai dydžio, nes pastaroji nutartis nėra apeliacijos objektas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį.