- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1100-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00061-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė, Irmantas Šulcas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens ūkininkės P. J. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Juodoji audinė“ iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 4 d.
2. Suinteresuotas asmuo ūkininkė P. J. 2022 m. balandžio 4 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu įtraukti į restruktūrizuojamos UAB (toliau – ir RUAB) „Juodoji audinė“ kreditorių sąrašą su 29 358,78 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
3. Nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. ji, UAB „Juodoji audinė“ ir Kredito unija „Ebitum“ pasirašė susitarimą. Pagal susitarimą suinteresuotas asmuo turėjo gauti iš Kredito unijos „Ebitum“ 123 251,47 Eur paskolą, kurios 96 634,77 Eur dalį suinteresuotas asmuo įsipareigojo pervesti į UAB „Juodoji audinė“ atsiskaitomąją sąskaitą už būsimą pašarų pagaminimą ir pristatymą. UAB „Juodoji audinė“ įsipareigojo pristatyti suinteresuotam asmeniui ūkininkei P. J. pašarus už pervestą sumą. 2020 m. spalio 1 d. suinteresuotas asmuo, UAB „Juodoji audinė“, V. J., A. J. ir H. B. pasirašė bendrą susitarimą dėl pašarų tiekimo 2021– 2022 metams, kuriuo UAB „Juodoji audinė“ įsipareigojo 2021– 2022 metais tiekti suinteresuoto asmens P. J. ūkiui pašarus ankstesnėmis kainomis, o kiti susitarimo dalyviai įsipareigojo šiuos pašarus pirkti tik iš UAB „Juodoji audinė“. UAB „Juodoji audinė“, įgyvendindama nurodytus susitarimus, išrašė suinteresuotam asmeniui PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gruodžio 31 d. AUD Nr. 01987, 2021 m. sausio 31d. AUD Nr. 02021 ir 2021 m. kovo 25 d. AUD Nr. 02061 už bendrą 29 865,47 Eur sumą. Minėtas sąskaitas suinteresuotas asmuo apmokėjo iš Kredito unijos „Ebitum“ suteiktos paskolos, tačiau nustatytu laiku negavo didžiosios dalies pašarų, taip pat jai nebuvo gražinti sumokėti pinigai – 29 358,78 Eur už nepristatytą dalį pašarų. Suinteresuotas asmuo UAB „Juodoji audinė“ registruotu laišku išsiuntė 2021 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį ši atsisakė priimti ir pasirašyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ prašė suinteresuoto asmens prašymą atmesti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo iš RUAB „Juodoji audinė“ įsigijo prekes – 84,132 tonas žaliavų, t. y. pašarų mišinio, kuris suinteresuoto asmens pageidavimu buvo saugojamos bendrovės valdomose patalpose (šaldikliuose). Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių prekės saugojimo terminų, buvo laikoma, kad prekės bus saugomos iki suinteresuoto asmens pareikalavimo. RUAB „Juodoji audinė“ 2022 m. balandžio 25 d. pateikė suinteresuotam asmeniui reikalavimą iki 2022 m. balandžio 28 d. atsiimti įsigytas prekes. Pakartotinai apie prekių atsiėmimą suinteresuotas asmuo buvo informuotas 2022 m. gegužės 3 d., tačiau prekių neatsiėmė, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi suinteresuoto asmens ūkininkės P. J. prašymą tenkino – įtraukė į RUAB „Juodoji audinė“ kreditorių sąrašą P. J. ūkį (ūkio Nr. 4259294), patvirtino jo 29 358,78 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. spalio 1 d. susitarimas dėl pašarų tiekimo 2021 – 2022 metais, tiek 2020 m. spalio 1 d. susitarimas dėl piniginių lėšų mokėjimo patvirtina, jog suinteresuotas asmuo iš atsakovės UAB „Juodoji audinė“ siekė įsigyti ne žaliavas, o paruoštus pašarus audinėms. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog suinteresuotas asmuo dar iki iškilusio ginčo iš atsakovės nuolat pirkdavo paruoštus pašarus audinėms, o ne žaliavas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog šalys buvo susitarusios ne tik dėl pašarų, bet ir dėl žaliavų pirkimo.
7. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti 2019 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. lapkričio 1 d. Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų važtaraščiai patvirtina, jog suinteresuoto asmens įsigytos iš atsakovės prekės – pašarai audinėms – po jų įsigijimo buvo pristatomi į suinteresuoto asmens P. J. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų buvus šalių susitarimą dėl prekių pasaugos atsakovės sandėliuose. Teismas sprendė, kad prekių pasaugos fakto atsakovė neįrodė.
8. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančio UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 16 d. audinių maisto (žvėrelių pašaro, ėdalo) gamybos standartų matyti, kokios sudėties pašarus žvėreliams gamindavo atsakovė, t. y. pašarų gamybai buvo naudojama net 15 žaliavų pozicijų (pvz. žuvis, hemoglobinas, bulvių baltymai, vitaminai ir kt.), o vištiena, kurią, anot atsakovės, užsakė suinteresuotas asmuo, užėmė tik dvi pozicijas. Atsakovė, 2022 m. gegužės 3 d. atsakydama į suinteresuoto asmens pretenziją, nurodė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras AUD Nr. 02021 ir AUD Nr. 02061 suinteresuotas asmuo iš bendrovės įsigijo 84,132 tonas pašarų mišinio. Trūkstamą prekių kiekį sudaro kiti pašarų mišinio komponentai (grūdai, želatina ir kt.). Teismas vertino, kad iš minėto atsakovės atsakymo matyti, jog atsakovė pripažino, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras suinteresuoto asmens įsigyta produkcija nebuvo jai perduota, o atsakovės sandėliuose esančios produkcijos kiekis yra mažesnis, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose.
9. Teismas taip pat nurodė, kad iš antstolio D. J. 2022 m. balandžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog apie 11.15 val. UAB „Juodoji audinė“ direktorius T. R. P. telefonu pasakė atsakovės darbuotojui A. K., kad šaldikliuose nėra daugiau produkcijos, išskyrus 56 tonas, kad tai yra malta vištienos produkcija, neparuošta gyvūnams vartoti ir neleido kitam darbuotojui H. B. praplėšti pakuotės. Teismas vertino, kad iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovės vadovas telefoninio pokalbio metu savo darbuotojui patvirtino, kad produkcijos yra tik 56 tonos ir ta produkcija nėra paruošta gyvūnams vartoti. Faktą, kad sandėlyje buvo mažesnis kiekis produkcijos, nei suinteresuotas asmuo buvo už jį sumokėjęs, teismo vertinimu, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš 2021 m. kovo 25 d. pašarų mišinio audinėms specifikacijos prie sąskaitos AUD Nr. 02061 matyti, kad sudėjus paukštienos mišinių kiekius, iš viso gaunasi 56 400 kg (15 880 kg + 23 460 kg + 17 060 kg) paukštienos mišinio. Iš atsakovės 2021 m. kovo 25 d. važtaraščio Nr. 21/03/230 matyti, kad 2021 m. kovo 25 d. 10 val. buvo pakrauta 56 paletės, 56 400 kg užšaldytos ŠPG ir PŠPG 3 kategorijos medžiagos (vištienos), kuri užšaldyta 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 8 d., ir perduota gavėjai UAB „Juodoji audinė“ adresu (duomenys neskelbtini). Sandėliuojamo turto savininke nurodyta P. J. Atsakovės sandėlyje buvo laikoma ne 84 238 kg paruoštų pašarų audinėms, už kuriuos suinteresuotas asmuo jau buvo atsiskaitęs, o tik 56 400 kg žaliavos audinių pašarams paruošti.
10. Teismas sprendė, kad Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus patikrinimo medžiaga patvirtina, jog atsakovės patalpose šaldytas vištienos atliekų mišinys buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo pateikti produkcijos atsekamumo dokumentai. Be to, po VMVT patikrinimo ir šio ginčo nagrinėjimo metu atsakovės sandėlyje buvusi produkcija jau yra sunaikinta ir šią aplinkybę patvirtina 2022 m. gegužės 31 d. UAB „Laurima“ atsakovei pateiktas atliktų darbų (produkcijos utilizavimo) aktas Nr. 2022/05/31/01. Tai reiškia, kad atsakovės patalpose buvo laikoma galimai netinkamos kokybės produkcija, kuri negalėjo būti panaudota pašarų gamybai.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė įrodinėjamų aplinkybių apie suinteresuotam asmeniui skirtos produkcijos saugojimą, jos tinkamumą tolimesniam panaudojimui ir suinteresuoto asmens vengimą atsiimti prekes, o jos paaiškinamai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kadangi prieštarauja aptartoms faktinėms bylos aplinkybėms ir įrodymams, todėl yra pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens prašymą ir įtraukti ją į RUAB „Juodoji audinė“ kreditorių sąrašą su 29 358,78 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens ūkininkės P. J. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
12.1. Atsakovės pozicija?, kad prekių pardavimas jau yra įvykęs, patvirtina s?aliu? sutartinius santykius įforminusios PVM sąskaitos faktūros. Jei suinteresuoto asmens mokėjimai iš tiesu? būtu? buvę avansiniai, tai atsispindėtų abiejų s?aliu? apskaitoje išrašant ir apmokant avansines sąskaitas. Suinteresuotas asmuo yra priėmęs ir i? savo apskaita? įtraukęs ne avansines, o PVM sąskaitas faktūras, kurios įformina jau įvykusio sandorio faktą.
12.2. Suinteresuoto asmens pozicija? paneigia suinteresuoto asmens atstovo H. B. pripažinti faktai 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje, kad remiantis byloje esančiu jo susirašinėjimu su atsakovės atstove, suinteresuotas asmuo nuo 2020 m. gruodžio 15 d. nebeturėjo auginamų žvėrelių (audinių), kuriems būtų buvęs reikalingas pašaras. Pripažinus, kad žvėreliai suinteresuoto asmens ūkyje nebebuvo laikomi, nėra pagrįstas suinteresuoto asmens teigimas, jog suinteresuotas asmuo 2021 m. sausio 31 d. bei 2021 m. kovo 25 d. iš atsakovės įsigijo pašarą. Nesant žvėreliu?, nėra objekto, kuri? reikėtu? šerti.
12.3. 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstove? G. R. (buvusi įmonės vadove?, turinti specialiu? žinių pašaro gamybos procese) paaiškino, kad pašaras audinėms pristatomas tik šviežias, siekiant užtikrinti tinkama? žvėrelių mityba?. Perdirbtas pašaras dėl savo sudėtiniu? daliu? bei konsistencijos negali būti nei šaldomas, nei sandėliuojamas. Atsakove? atkreipia dėmesį i? ankstesnes, t. y. iki 2020 m. suinteresuotam asmeniui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotas būtent šviežio (paruošto) pašaro tiekimas i? suinteresuoto asmens valdoma? ferma? kiekviena? diena?, taip užtikrinant tinkama? pašaro temperatūra?, veiksmingumą ir reikiama? maistingųjų medžiagų pasisavinimą (pvz., iš 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01933 matyti, kad atsakove? per aptariama? mėnesi? pašarą pristatinėjo kiekviena? diena?, taip užtikrinant jo šviežumą).
12.4. Priešingai, jau paruoštam pašarui, kaip galutiniam, vartoti skirtam produktui, atskiros pašaro sudedamosios dalys gali būti sandėliuojamos ilga? laika?: vištienos atliekos – šaldomos, grūdai laikomi specialiose patalpose užtikrinant tinkama? drėgmės režimą, atskirai laikoma želatina ir kt. Ta aplinkybe?, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose, skirtingai negu ankstesnėse s?aliu? apskaitoje registruotose pašaro PVM sąskaitose faktūrose, nebėra nurodyto prekių pristatymo grafiko, patvirtina, jog ginčo atveju įsigijimas buvo ne pašaro kaip galutinio produkto, bet žaliavų, nes tik žaliavos gali būti ilga? laika? sandėliuojamos ir vėliau, iš jų sumaišius galutini? produktą, nedelsiant sunaudojamos pagal faktini? poreiki?. Suklydimas dėl objekto (kaip minėta, pašaras negali būti ilgai sandėliuojamas, o žaliavos – gali) lėmė ir suklydimą dėl s?aliu? valios, kaip (kur) bus laikomos prekės, t. y. būtent klaida dėl sutarties objekto lėmė, kad teismas atmetė atsakovės pozicija? dėl tarp s?aliu? susiklosčiusiu? jau perleistu? pašaro komponentu? pasaugos teisiniu? santykiu?. Įstatymas nenumato privalomos pasaugos sutarties formos.
12.5. Suinteresuotas asmuo neturi faktiniu? (reikiamos infrastruktūros – šaldikliu?), teisiniu? prielaidu? (VMVT išduodamo leidimo) transportuoti ir (ar) perdirbti, ir (ar) saugoti šalutinius gyvūninius produktus. Todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi i? atsakove?, turinčia? reikiamus leidimus (leidimo Nr. LT 36-49-001), dėl įsigytu? žaliavų saugojimo. Šis faktas buvo užfiksuotas atsakovės atsargu? apskaitos kortelėje Nr. 1. Pasaugos santykiu? faktą įrodo ir pačios atsakovės elgesys: atsakove? ne karta? tiek žodžiu, tiek raštu teiravosi dėl žaliavų atsiėmimo, tačiau suinteresuotas asmuo daugiau nei metus nesiėmė veiksmu? dėl ketinto įsigyti ir negauto šviežio pašaro, kuris iki tol jai buvo pristatomas kiekviena? diena?. Suinteresuotas asmuo nepaaiškino, kodėl per du mėnesius nuo pirmojo sandorio (skaičiuojant nuo sausio iki kovo mėnesio), nesulaukusi šviežio pašaro pristatymo, papildomai įsigijo 5 kartus didesni? kieki?. Kaip verslo subjektas, negavęs užsakytu? ir apmokėtų prekių, kurios pristatomos šviežios kiekviena? diena?, ne tik nebūtų laukęs daugiau nei metus pareikšti pretenzijas, bet ir nebūtu? įgijęs papildomu? kiekiu?, taip sąmoningai didindamas savo nuostolius ar mažindama turimas apyvartines lėšas.
12.6. Pašaru? mišinį sudarė šie atskiri komponentai: vitaminai; avižų miltai; druska; ekstruduotų grudu? mišinys; perdirbtas kraujo produktas; paukštiena; vietinės sėlenos ir kt. Šių komponentu? (o ne atskirai vištienos komponento) bendras kiekis yra 84,132 t. Visa? ši? kieki? atsakove? buvo pasirengusi perduoti suinteresuotam asmeniui ir tai nurodė 2022 m. gegužės 3 d. atsakymu i? pretenzija?. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakove? perleido bei suinteresuotam asmeniui saugojo ir kitas žaliavas. Likę komponentai (saugomi ne šaldiklyje, bet sandėlyje) nebuvo aprodyti, nes, susipažinęs su paukštiena, suinteresuoto asmens atstovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl jos kokybės ir išreiškė atsisakymą pasiimti įsigytas prekes (visas), t. y. tarp s?aliu? kilo ginčas dėl vieno iš komponentu?, dėl kuriu? likusiu? komponentu? apžiūra iš esmės neteko prasmės. Atsakove?, kaip apdairus verslo subjektas, neturėjo pagrindo įleisti suinteresuoto asmens ir pašaliniu? asmenų i? dar kitas patalpas ir fiksuoti jose esanti? turtą, nes nedelsiant po apsilankymo suinteresuotas asmuo pateikė skunda? VMVT.
12.7. UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorijos parengtame tyrimu? protokole Nr. TP22-09162 nurodyta, kad ištyrus vištienos žaliavas, joje esantis mikroorganizmu? skaičius yra 3,1 x 106 ksv. Vadovaujantis atsakovės direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintais laboratoriniu? tyrimu? analizavimo kriterijais, protokole nurodytas rezultatas yra tinkamas audiniu? pašaro gamybai. Nurodytas rašytinis įrodymas patvirtina ginčo prekių (vištienos komponento, turint omenyje, kad tik dėl jo kilo ginčas) kokybe?. Be to, šio dokumento bei jo įrodomosios galios nekvestionavo suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino šio įrodymo ir nepasisakė dėl jo įrodomosios galios. Analogiškas išvadas patvirtina ir VMVT aktai. Jos nustatyti pažeidimai neturi nieko bendra su ginčo vištienos apžiūros metu reikštomis pastabomis (dėl tariamai netinkamos vištienos išvaizdos). Jei žaliavos iš tiesu? būtu? buvę netinkamos kokybės, VMVT būtu? įpareigojusi jas nedelsiant sunaikinti.
12.8. Dėl finansiniu? sunkumu?, vykstančio restruktūrizavimo proceso, atsakovė buvo priversta nutraukti pašaru? gamybos veikla?. Dėl šio sprendimo bei ženklaus įsiskolinimo už elektros energija? 2021 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Suinteresuotam asmeniui atsisakius priimti ginčo prekes, atsakove?, neišgalėdama toliau jų saugoti savo kaštais ir kartu negalėdama jų realizuoti rinkoje, nes atsakovei šios prekės nepriklauso, buvo priversta jas sunaikinti (sunaikinimo kaštai – 8 892,29 Eur), prieš tai įspėjusi suinteresuotą asmenį. Vištienos utilizavimo metu atsakovės šaldikliuose nebebuvo kitos produkcijos ar žaliavų.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo ūkininkė P. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nepriimti naujų įrodymų, atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
13.1. Ginčo objektas yra sumalta, sumaišyta įvairiomis proporcijomis košė, pašaras, mišinys, paruoštas produktas šerti audines. Taip nurodyta visuose teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose – rašytiniame susitarime, PVM sąskaitose faktūrose, transportavimo dokumentuose ir kt. Išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu suinteresuotas asmuo įgijo iš atsakovės apie 17 tonų pašarų mišinio audinėms bei 66 tonas, 3 kategorijas GP pašarų mišinio audinėms. Suinteresuotas asmuo negalėjo įtraukti PVM sąskaitų faktūrų į buhalterinę apskaitą, nes sandoris nebuvo užbaigtas, nebuvo pristatytas visas pašaras. Suinteresuotas asmuo niekada iš atsakovės nepirko žaliavos.
13.2. Kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad suinteresuotas asmuo 2020 m. gruodžio 15 d. nebeturėjo auginamų žvėrelių. Atsakovė teikia susirašinėjimą, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Audinių veisimo ir auginimo procesas yra dinamiškas ir rizikingas. Jei reikia išmušti bandą, po savaitės ūkininkas užsipildo naujomis įsigytomis audinėmis. Perdirbtas pašaras gali būti užšaldomas ir laikomas.
13.3. Iš susirašinėjimo su atsakovės direktore matyti, kad suinteresuoto asmens atstovas prašė neapgauti, grąžinti pinigus ar pateikti užsakytą mišinį, pašarą. Susirašinėjimo autentiškumas ir faktas buvo patvirtintas teismo posėdyje atsakovės ir jos atstovės. Teismo posėdyje atsakovė nekalbėjo apie žaliavas, tik apie vištienos saugojimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pasaugos sutarties sudarymą. Suinteresuotas asmuo neturi nei šaldiklių, nei leidimo transportuoti, perdirbti, saugoti gyvūnų produktus ar pašarą.
13.4. Atsakovė nepaaiškino, kodėl pašarą reikėjo paimti per itin trumpą laiką – dvi dienas, ir kodėl reikėjo skubiai sunaikinti. Suinteresuotas asmuo atvyko su antstoliu, tačiau jam nebuvo pateiktas pašaras, o vištiena, pateikta apžiūrai, suinteresuotam asmeniui nepriklausė. Atsakovės gamybinėse patalpose suinteresuotam asmeniui buvo pateikta atsiimti 56 tonos vištienos atliekų ant palečių. Kiti komponentai suinteresuotam asmeniui nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nenurodė aplinkybių, kad kiti komponentai buvo saugomi kitur, nepaaiškino, ar jie buvo sunaikinti. VMVT patikrinimo medžiaga patvirtina, kad atsakovės patalpose šaldytas atliekų mišinys buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
13.5. Suinteresuotas asmuo pritaria teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė prekių kokybės. Atsakovė galėjo parduoti prekes, o ne sunaikinti, atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų matyti ginčo prekių įsigijimas ar realizavimas, prekių judėjimo atsekamumas, kiekiai, svoriai, kokybiniai parametrai, priėmimo į sandėlį ir išvežimo iš jo atskaitomybės, prekių nurašymo ar panaudojimų pašaro gamyboje, užpildytų nustatytos formos prekių-žaliavų apskaitos sandėlio žurnalų, PVM sąskaitų faktūrų, kasos ir kitų dvejybinių įrašų registrų ir pan., informacijos, kuri privaloma vykdant aptariamą veiklą. Atsakovės pozicija grįsta ne apskaitos dokumentais, o Excel lentelėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl patvirtinto suinteresuoto asmens ūkininkės P. J. finansinio reikalavimo.
Dėl nustatytų aplinkybių
17. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovei RUAB „Juodoji audinė“ iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla, atsakovės nemokumo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 4 d.
18. Nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ gavo suinteresuoto asmens ūkininkės P. J. prašymą įtraukti jos ūkį į atsakovės kreditorių sąrašą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. suinteresuotas asmuo ir atsakovė pasirašė susitarimą, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo užtikrinti pašarų tiekimą suinteresuotam asmeniui 2021 m. – 2022 m. ne aukštesnėmis nei įprastai taikomos kitiems atsakovėms klientams kainomis, o suinteresuotas asmuo įsipareigojo pašarus pirkti tik pas atsakovę. Vadovaujantis susitarimu 2020 m. gruodžio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AUD Nr. 01987 už 889,59 Eur sumą, 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra AUD Nr. 02021 už 6 724,89 Eur sumą, 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra AUD Nr. 020161 už 22 250,99 Eur sumą. Suinteresuotas asmuo atliko mokėjimus, tačiau, teigia, kad atsakovė neperdavė prekių ir pinigų negrąžino.
19. 2022 m. gegužės 9 d. nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teismui pateikė prieštaravimus dėl suinteresuoto asmens ūkininkės P. J. reikalavimų. Prieštaravimuose nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. suinteresuotas asmuo pareiškė reikalavimą dėl 29 358,78 Eur skolos pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 02021 už 6 724,89 Eur sumą ir 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 020161 už 22 250,99 Eur sumą. Nemokumo administratorė sutiko, kad tarp atsakovės ir suinteresuoto asmens susiklostė 84,132 t žaliavų, t. y. pašarų mišinio, pirkimo–pardavimo santykiai, kurie buvo įforminti PVM sąskaitomis faktūromis AUD Nr. 02021 ir AUD Nr. 020161, tačiau nurodė, kad prekės buvo saugojamos atsakovės šaldikliuose iki suinteresuoto asmens pareikalavimo. 2022 m. balandžio 25 d. pateikė suinteresuotam asmeniui reikalavimą atsiimti prekes, tačiau ji prekių neatsiėmė. Suinteresuotą asmenį įspėjo, kad prekių neatsiėmus, nebus atsakinga už prekių sunaikinimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi į RUAB „Juodoji audinė“ kreditorių sąrašą įtrauktas P. J. ūkis (ūkio Nr. 4259294) su 29 358,78 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Dėl ginčo esmės
21. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
22. JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos palyginus su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, todėl iki JANĮ įsigaliojimo kreditorių reikalavimų tvirtinimo restruktūrizavimo bylose klausimais suformuota teismų praktika aktuali šioje byloje sprendžiant, ar suinteresuoto asmens kreditorinis reikalavimas pagrįstas.
23. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2228/2013).
24. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia ginčą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties turinį ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius, jog apeliantė tinkamai vykdė pareigą perduoti prekes pagal sutartį.
Dėl šalis siejančių santykių aiškinimo
25. Apeliantė (atsakovė) RUAB „Juodoji audinė“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, t. y., kad suinteresuotas asmuo P. J. pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 02021 už 6 724,89 Eur sumą ir 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 020161 už 22 250,99 Eur sumą įsigijo iš apeliantės pagamintą (perdirbtą) pašarą, o ne žaliavą – atskirus pašarų mišinio komponentus.
26. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis).
27. CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, 11 punktas).
28. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).
29. Aptariamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. spalio 1 d. pasirašė susitarimą dėl prekių, kurio pagrindu apeliantė įsipareigojo užtikrinti, jog tiekiamų pašarų suinteresuotam asmeniui 2021 m. – 2022 m. kainos bus ne aukštesnės nei įprastai taikomos kitiems atsakovės klientams kainos, o suinteresuotas asmuo įsipareigojo pašarus pirkti tik pas atsakovę.
30. Šalių tarpusavio santykių praktiką iki 2020 m. spalio 1 d. susitarimo pasirašymo pagrindžia byloje esantys įrodymai – PVM sąskaitos faktūros. Iš byloje esančių 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01818, 2020 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01846, 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01861, 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01887 matyti, kad iki 2020 m. rugsėjo 30 d. suinteresuotas asmuo ūkininkė P. J. iš apeliantės įsigijo ėdalo audinėms.
31. Iš apeliantės suinteresuotam asmeniui po 2020 m. spalio 1 d. susitarimo pasirašymo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų – 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01913, 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01933, 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01958, 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 01987 – matyti, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suinteresuotas asmuo ūkininkė P. J. iš apeliantės pirko pašarų mišinį audinėms.
32. Iš byloje esančios 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 02021 matyti, kad suinteresuotas asmuo ūkininkė P. J. iš apeliantės pirko 17 368 kg pašarų mišinio audinėms. Iš 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 020161 matyti, kad suinteresuotas asmuo ūkininkė P. J. iš apeliantės pirko 66 870 kg užšaldyto 3 kat. ŠPG pašarų mišinio audinėms.
33. Taigi tiek 2020 m. spalio 1 d. šalių susitarime dėl prekių pirkimo 2021 m. – 2022 m., tiek PVM sąskaitose faktūrose iki 2020 m. spalio 1 d. šalių susitarimo sudarymo, tiek sąskaitose faktūrose po 2020 m. spalio 1 d. šalių susitarimo sudarymo paruoštas mišinys audinėms maitinti įvardijamas skirtingai – pašaras, ėdalas audinėms, pašarų mišinys audinėms, 3 kat. ŠPG pašarų mišinys audinėms (šaldytas).
34. Apeliantė neginčija, kad ir iki 2020 m. spalio 1 d. šalių susitarimo, ir po 2020 m. spalio 1 d. šalių susitarimo pardavė suinteresuotam asmeniui, nors ir skirtingai įvardinamą, tačiau paruoštą mišinį audinėms maitinti. O aplinkybę, kad po 2020 m. gruodžio mėnesio pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 02021 ir 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 020161 pardavė suinteresuotam asmeniui žaliavą (ne paruoštą mišinį audinėms maitinti) grindžia teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovo H. B. pripažintu faktu, jog nuo 2020 m. gruodžio 15 d. suinteresuotas asmuo nebeturėjo auginamų žvėrelių, kuriems būtų reikalingas paruoštas pašaras. Sutiktina, kad suinteresuoto asmens atstovas H. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino faktą, jog turėjo išmušti žvėrelius. Pažymėtina, kad jis taip pat paaiškino, jog žvėrelius išmušus, vėliau įsigyjami nauji (2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdis, garso įrašo laikas – 30 min. 36 sek. – 30 min. 54 sek.). Tačiau apeliantė nepaaiškina, kodėl, jos manymu, suinteresuotam asmeniui, neturinčiam žvėrelių, nereikėjo paruošto pašaro, bet reikėjo įsigyti žaliavų pašarui gaminti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė apie išmuštus žvėrelius nepatvirtina, kad suinteresuotas asmuo nuo 2021 m. sausio mėnesio įsigijo būtent žaliavas. Apeliantės šalių susitarimo aiškinimas iš esmės grindžiamas PVM sąskaitų faktūrų subjektyviu, apeliantei palankiu aiškinimu, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, jog šalys, būdamos abi verslininkės, tarėsi modifikuoti 2020 m. spalio 1 d. susitarimą dėl pašarų audinėms įsigijimo ir tiekimo 2021 m. – 2022 m. ir (ar) kad susitarė būtent dėl žaliavų pirkimo–pardavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir lingvistinė 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUD Nr. 02021 bei 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUD Nr. 020161 nurodytų sąvokų analizė nepatvirtina, jog šalys būtų sudariusios susitarimą pirkti–parduoti žaliavas pašarui ruošti, o ne pašaro mišinį žvėreliams maitinti.
35. Apeliantė teigia, kad paruoštas pašaras žvėreliams maitinti negali būti šaldomas ir turi būti pristatomas šviežias, o sandėliuojamos gali būti tik žaliavos. Dėl šių priežasčių, apeliantės manymu, būtent tai, kad ankstesnėse PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomas prekių pristatymo grafikas, o 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUD Nr. 02021 bei 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUD Nr. 020161 tokio grafiko nėra, patvirtina, jog suinteresuotas asmuo įsigijo žaliavas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu.
36. Pirma, pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė. Pirkimo–pardavimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui yra jau sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas. Antra, G. R. paaiškinimai vertinami atsižvelgiant ir į jos suinteresuotumą bylos baigtimi, gi suinteresuotas asmuo nesutinka su šiais apeliantės atstovės paaiškinimais. Trečia, apeliantė nepateikė į bylą kitų objektyvių duomenų, kad pašaras žvėreliams maitinti negali būti šaldomas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog prekių pristatymo grafiko nebuvimas patvirtina būtent žaliavų įsigijimą.
37. Apeliantė teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra. Suinteresuoto asmens apmokėtos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog prekių pardavimas jau yra įvykęs, o nuosavybės teisė į pašarų mišinį yra perduota.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). Todėl PVM sąskaita faktūra vertinama kaip įrodymas, jog prekės buvo perduotos pirkėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 31 punktas). Aptariamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina ir šalys tą pripažįsta, kad nepaisant to, jog šalys laikosi skirtingos pozicijos dėl pirkimo–pardavimo dalyko, ar suinteresuotas asmuo būtų pirkęs paruoštą pašarų mišinį audinėms maitinti, ar žaliavas, suinteresuoto asmens įsigytos prekės liko pas apeliantę ir nebuvo perduotos pirkėjai.
39. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji neįrodė pasaugos teisinių santykių. Apeliantės nuomone, teismo klaida dėl sutarties objekto lėmė tai, kad buvo atmesta apeliantės pozicija dėl pasaugos teisinių santykių. Suinteresuotas asmuo neturi leidimų transportuoti, perdirbti, saugoti šalutinius gyvūnų produktus tiek kaip galutinį produktą, tiek kaip pašarui skirtas žaliavas, būtent todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į apeliantę dėl įsigytų žaliavų laikymo.
40. Kaip jau minėta šios nutarties 34 punkte, byloje nenustatyta, kad šalys būtų sudariusios susitarimą pirkti–parduoti žaliavas pašarui ruošti, o ne pašaro mišinį žvėreliams maitinti, kaip tai buvo numatyta 2020 m. spalio 1 d. susitarime. Suinteresuotas asmuo neigia pasaugos teisinių santykių buvimą. Vien tai, kad apeliantė savo atsargų apskaitos kortelėje užfiksavo šį faktą ar išrašė PVM sąskaitą faktūrą už žaliavų saugojimą, nesant kitų byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių buvus šalių susitarimą dėl prekių saugojimo, nepatvirtina, jog apeliantė saugojo suinteresuoto asmens iš apeliantės įsigytas žaliavas. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitariusios dėl atlygintinės pasaugos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad iki suinteresuoto asmens pareikalavimo perduoti parduotas prekes arba grąžinti pinigus, apeliantė būtų raginusi suinteresuotą asmenį atsiimti būtent saugomas prekes. Todėl apeliantės pozicija dėl pasaugos teisinių santykių buvimo vertintina tik kaip gynybinė, tačiau byloje neįrodyta.
41. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.832 straipsnio 1 dalį saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą. Pagal CK 6.843 straipsnio 1 dalį pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kurį daiktas turi būti atsiimtas, davėjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduotą daiktą. Jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą (CK 6.843 straipsnio 2 dalis). Jeigu saugomo daikto vertė didesnė kaip šeši šimtai eurų, saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu. Pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui (CK 6.843 straipsnio 3 dalis). Šiuo gi atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė suinteresuoto asmens įsigytų prekių neišsaugojo, jų nerealizavo įstatyme nustatytu būdu.
42. Apeliantė suinteresuotam asmeniui prekių (paruošto mišinio audinėms maitinti) neperdavė, todėl kaip teisiškai nereikšmingi vertintini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jos sandėlyje buvo saugojamos visos žaliavos ir jos buvo tinkamos kokybės. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kad apeliantės sandėlyje buvo saugomas tinkamas žaliavų kiekis ir žaliavos buvo kokybiškos.
43. Apeliantė teigia, kad suinteresuotas asmuo įsigijo 84,132 t žaliavų, iš kurių 56 t sudarė šaldyta vištiena (antstolio D. J. 2022 m. balandžio 28 d. faktinių konstatavimo aplinkybių protokole užfiksuota aplinkybė), kitą dalį sudarė mišinio komponentai – vitaminai, avižų miltai, druska, ekstruduotų grūdų mišinys, perdirbtas kraujo produktas, kvietinės sėlenos ir kt., laikomi ne šaldiklyje, o sandėlyje. Kita žaliava nebuvo aprodyta antstoliui dėl suinteresuoto asmens pareikštų pretenzijų, atsisakymo pasiimti įsigytas prekes (vištieną), dėl ko kitų komponentų apžiūra, apeliantės manymu, neteko prasmės.
44. Iš byloje esančios 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 02021 matyti, kad suinteresuotas asmuo iš apeliantės nupirko 17 368 kg pašarų mišinio, o iš 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitos faktūros AUD Nr. 02061 matyti, kad suinteresuotas asmuo iš apeliantės įsigijo 66 870 kg 3 kat. ŠGP pašarų mišinio audinėms (užšaldyto). Apeliantės atstovė advokato padėjėja pirmosios instancijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad suinteresuotas asmuo pagal 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 02021 pirko ruošiamo audinėms maitinti mišinio komponentus (grūdus ir kt.), kurie laikomi sandėlyje, o pagal 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 02061 pirko šaldytą vištieną (2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 27 min. 25 sek. – 28 min. 1 sek.). Todėl užšaldyta žaliava, kurią, apeliantės teigimu, pirko suinteresuotas asmuo, saugoma / laikoma apeliantės šaldiklyje, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo sverti 66 870 kg, t. y. tiek, kiek nurodyta 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje AUD Nr. 02061. Iš antstolio D. J. 2022 m. balandžio 28 d. faktinių konstatavimo aplinkybių protokolo matyti, kad antstoliui 2022 m. balandžio 28 d. 10.30 val. atvykus su suinteresuoto asmens įgaliotu asmeniu H. B. į (duomenys neskelbtini), UAB „Juodoji audinė“ darbuotojai A. K. ir E. K. pasakė, jog ūkininkei P. J. parduotos prekės – 56 t produkcijos. Antstolis konstatavo, kad matyti 56 padėklai, ant kurių kažkas sudėta, apvyniota plastmasine medžiaga, ant kai kurių yra lapai su užrašu – „Šaldytas vištienos atliekų mišinys“, svoris; pagaminimo / gavimo data 2021 m. sausio 6 d.; kategorija: 3 KAT ŠGP neskirta žmonių vartojimui; galiojimo laikas: nuo gavimo / pagaminimo datos 36 mėn. Bendrovės darbuotojai pasakė, kad ant padėklo yra po vieną toną sufasuotos produkcijos – vištienos atliekų mišinys. Antstolis taip pat užfiksavo, kad apie 11.15 val. UAB „Juodoji audinė“ direktorius T. R. P. telefonu pasakė A. K., jog šaldikliuose nėra daugiau produkcijos, išskyrus 56 t, kad tai yra malta vištienos produkcija, neparuošta gyvūnams vartoti ir neleido H. B. praplėšti pakuotės. Apeliantė pripažįsta, kad suinteresuotam asmeniui aprodė 56 t šaldytos vištienos. Taigi apeliantės sandėlyje trūko 10 870 kg (66 870 kg - 56 000 kg) suinteresuoto asmens pirktos vištienos.
45. Apeliantė taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kad jos sandėlyje antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo dar ir kitų žaliavų, priklausančių suinteresuotam asmeniui. Iš paminėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad suinteresuoto asmens atstovas H. B. apeliantės atstovams pateikė PVM sąskaitas faktūras ir įvardino, jog ieško 80 t nupirktos produkcijos, tačiau tiek atstovai, tiek apeliantės direktorius įvardino, jog šaldiklyje saugoma 56 t apeliantei priklausančios produkcijos, daugiau produkcijos (žaliavų) neminėjo. Antstolis konstatavo, kad suinteresuoto asmens atstovas prašė leisti atplėšti pakuotes, norėdamas įsitikinti, kas yra pakuotėse, tačiau direktorius pakuočių praplėšti neleido, nurodė kalbėtis tik per advokatus. Taigi iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad suinteresuoto asmens atstovas pakuočių turinio neapžiūrėjo. Dėl šių priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad apeliantės atstovai neberodė kitos žaliavos dėl to, jog suinteresuoto asmens atstovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl vištienos kokybės ir atsisakė ją pasiimti. Paminėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog jos sandėlyje buvo tinkamas kiekis suinteresuotam asmeniui priklausančios produkcijos.
46. Atskirajame skunde nurodytu įrodymu – 2021 m. kovo 25 d. Pašarų mišinio specifikacija prie AUD Nr. 02061, kurioje įrašyta, jog pašarų mišinį pagal PVM sąskaitą faktūrą AUD Nr. 02061 sudarė 3 kat. ŠGP Paukštienos mišinys (Š) 15 880 kg, 3 kat. ŠGP Paukštienos mišinys (Š) 23 460 kg, 3 kat. ŠGP Paukštienos mišinys (Š) 17 060 kg, Immune nature 320 kg, kvietinės sėlenos 1 750 kg., ekstruduotų grudų mišinys 2 400 kg, perdirbtas kraujo produktas 6 000 kg, t. y. paukštiena sudarė tik 56 400 kg (15 880 kg + 23 460 kg + 17 060 kg), nėra pagrindo vadovautis, nes jis prieštarauja minėtiems apeliantės atstovės advokato padėjėjos paaiškinimams pirmosios instancijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje, kad pagal 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūra AUD Nr. 02061 suinteresuotas asmuo pirko tik užšaldytą vištieną.
47. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad žaliavos tikėtina nebuvo tinkamos kokybės, apeliantė teigia, jog tinkamą žaliavų kokybę patvirtina UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimo rezultatas, kuris parodė, kad vištienoje esantis mikroorganizmų skaičius yra 3,1x106 ksv, t. y. atitinka apeliantės direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintus laboratorinių tyrimų analizavimo kriterijus. O VMVT patikrinimo išvados leidžia konstatuoti, kad prekės buvo tinkamos kokybės ir galėjo būti naudojamos žvėrelių maitinimui. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiems apeliantės argumentams dėl toliau nurodomų motyvų.
48. Iš UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2022 m. gegužės 9 d. tyrimų protokolo Nr. TP22-09162 matyti, kad mėginio rezultatas – 3.1 x 106 ksv (mikroorganizmų skaičius), tačiau nėra pateikto atlikto rezultato apibendrinimo. UAB „Juodoji audinė“ direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymas Dėl pašarų kokybės užtikrinimo, pasirašytas pagal prokūrą J. R. vardu, kuriuo remiasi apeliantė, taip pat nepatvirtina, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ atlikti tyrimo rezultatai įrodo, jog vištiena buvo tinkamos kokybės, nes: i) įsakymu apibrėžti laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijai pašarui, ne vištienai, kaip atskiram komponentui; ii) įsakyme nurodyta, kad laboratorinių tyrimų rezultatus analizuoja UAB „Juodoji audinė“ kokybės skyriaus vadovas, o tokia analizė į bylą nepateikta. Tuo tarpu iš VMVT Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. patikrinimo akto Nr. 33ŠGP-12, matyti, kad VMVT nustatė, jog šaldiklio Nr. 1 grindys vietomis nehigieniškos, apie atliktus valymus paskutiniai įrašai 2021 m. gruodžio 2 d.; nepateikta produkto, laikomo šaldiklyje 7 plastikiniuose konteineriuose, atsekamumo dokumentų; nepateikta 56 palečių šaldyto vištienos atliekų mišinio atsekamumo dokumentų. Komisija nustatė, kad tokiu būdu yra pažeidžiama 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, 25 straipsnio 1 d papunkčio, 28 straipsnių reikalavimai, taip pat VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo“ 18, 20 punktų reikalavimai. VMVT 2022 m. gegužės 19 d. surašė apeliantės vadovui T. R. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMVT-KAUN-ANR_P-131-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343 straipsnio 1 dalį už tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog šaldiklio Nr. 1, kuriame laikoma vištiena, grindys nešvarios, paskutinis įrašas apie valymą 2021 m. gruodžio 2 d., nepateikta produkto, laikomo šaldiklyje 7 plastikiniuose konteineriuose, atsekamumo dokumentų, nepateikta 56 palečių šaldyto vištienos atliekų mišinio atsekamumo dokumentų ir paskyrė jam 25 Eur baudą.
49. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prekių utilizavimą susiejo su prekių kokybe. Apeliantė įrodinėja, kad turėjo utilizuoti prekes, nes dėl finansinių sunkumų bei vykstančio restruktūrizavimo proceso turėjo nutraukti pašarų gamybą ir patalpų nuomos sutartį, dėl ko nebeišgalėjo suinteresuotam asmeniui priklausančių prekių saugoti.
50. Kaip jau minėta, apeliantė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad pagal žodiniu susitarimu sudarytą pasaugos sutartį saugojo suinteresuotam asmeniui priklausančias prekes iki suinteresuoto asmens pareikalavimo. Todėl, suinteresuotam asmeniui atsisakius atsiimti prekes, ji turėjo realizuoti jas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ne utilizuoti, kaip tą padarė (žr. šios nutarties 41 punktą). Įmonei turint finansinių sunkumų bei teigiant, kad ji turėjo tinkamos kokybės produktą, tačiau jį utilizuojant, kartu patiriant papildomas išlaidas, o nesiimant priemonių realizuoti bei gauti už jį papildomas sumas, toks priimtas sprendimas pagal apeliantės įrodinėtinas aplinkybes laikytinas neatitinkančiu verslo logikos.
51. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20).
52. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės reikalavimais ir šalių ginčą išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
54. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantei nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
55. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, nutarties 73 punktas).
56. Suinteresuotas asmuo teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovo advokato padėjėjo teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas. Prie prašymo teikta advokato padėjėjo vardu išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022/017-1 už atsiliepimo surašymą į atsakovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties 500 Eur sumai bei pinigų priėmimo kvitas, kuriame fiksuota, kad advokato padėjėjas pinigus gavo.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismui teikti įrodymai patvirtina, jog teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme suinteresuotam asmeniui suteikė advokato padėjėjas, suinteresuoto asmens apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.