Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo, nustatyta, kad ieškovės J. B. ir atsakovo R. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje, išryškėjo iš esmės skirtingas šalių požiūris į šeimą bei vertybes. Šalių interesai išsiskyrė, nuolatos nesutardavo ir konfliktuodavo, namuose pastoviai tvyrodavo įtampa, vėliau perėjusi į abipusę nepagarbą. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės - dėl skirtingų charakterių, interesų, skirtingo požiūrio į šeimą. Nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčo, paliktina pavardė „B.“, atsakovui – „B.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė ir atsakovas santuokoje gimusių vaikų neturi teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia. Nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia šalių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.

Ieškovei nurodžius, jog ji yra darbinga ir nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, atsakovui nepateikus jokių duomenų apie išlaikymo jam reikalingumą, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia.

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštas (b. l. 7), Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo raštas (b. l. 8) patvirtina jog ieškovės J. B. vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat nėra registruotų transporto priemonių.

Pateikti duomenys iš registrų apie R. B. vardu registruotą turtą, patvirtina, jog R. B. vardu yra registruota transporto priemonė VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumento data: 2016-03-23 (b. l. 9-10). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo raštas (b.l. 11), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 12) patvirtina, jog R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo pagrindas: 2014-05-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. G-3380.

Esant pateiktiems įrodymams jog nekilnojamasis turtas – dalis buto atsakovo yra įgytas asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas šio būsto padalinimo klausimo nutraukiant santuoką nesprendžia, kadangi nustatyta, jog šis turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis, 3.116 straipsnis), ieškovė sutinka, kad nurodytas turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

Ieškovei nurodžius, jog atsakovas automobilį VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už savo asmenines lėšas šalims gyvenant skyrium, ieškovei nereiškiant pretenzijų į šį turtą, automobilis priteistinas atsakovo R. B. nuosavybėn, nepriteisiant ieškovei kompensacijos iš bendro turto (CK 3.88 straipsnis, 3.116 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprenidmas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė dokumentus, jog kreipdamasi į teismą sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio, bei bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pateikė teismui kvitus už advokato atstovavimą teisme – 500,00 Eur.

Pažymėtina, jog pateiktų išlaidų už advokato pagalbą ieškovės atstovė nepagrindė, pateikė tik du kvitus - 2016 m. gegužės 23 d. išrašytą kvitą 200,00 Eur sumai, bei 2016 m. rugsėjo 14 d. išrašytą kvitą 300,00 Eur sumai.

Pagal kvitų datas, teismas daro išvadą, jog 200,00 Eur yra advokato pagalbos surašant ieškinį suma, o 300,00 Eur yra advokato pagalbos atstovaujant ieškovę teismo posėdžio metu suma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Teismas sutinka, jog už ieškinio dėl santuokos nutraukimo suruošimą, nesprendžiant sudėtingų turto balanso sudarymo ir padalinimo klausimų bei visų kitų klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, sutuoktinių kreditoriais ir pan., pagrįsta suma gali būti 200,00 Eur, tačiau, teismas mano, jog ieškovės sumokėta 300,00 Eur suma advokatei už jos atstovavimą teisme, kuomet atsakovas jau buvo pateikęs atsiliepimą byloje, nurodydamas, jog sutinka su visais ieškinio reikalavimais, iš esmės nesant ginčo byloje, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Teismas pažymi, jog po atsakovo pateikto atsiliepimo, ginčo šioje byloje iš esmės neliko, teismo posėdis vyko mažiau nei 10 minučių, jokie sudėtingi teisiniu požiūriu klausimai teismo posėdžio metu nebuvo sprendžiami, ieškovės atstovei, žinančiai apie atsakovo poziciją (pastarajam visiškai sutinkant su ieškiniu), neturėjo sugaišti daug laiko ruošiantis teismo posėdžiui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei už jos atstovavimą teisme teismo posėdyje, protinga priteistina suma iš atsakovo teismas laiko 50,00 Eurų, iš ieškovės atsakovui priteistų advokato pagalbos išlaidų sumą sumažinant iki 250,00 Eur.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. B. palikti pavardę „B.“, atsakovui R. B. palikti pavardę „B.“.

Santuokoje įgytą turtą - transporto priemonę VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumento data: 2016-03-23, pripažinti asmenine R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją ir santuokos liudijimo originalą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, vedybų sutarčių registrui išsiųsti sprendimo kopiją ir pranešimą apie turto padalinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti valstybės įmonei „Regitra“ nuosavybės teisės į transporto priemones pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.