- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1889-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04762-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei O. B. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti 2012-03-17 transporto priemonės Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti automobilį atsakovei, priteisinat iš atsakovės 4 200 Lt, kurie buvo sumokėti už automobilį, bei priteisti iš atsakovės 2 700 Lt patirtų materialinių nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas V. S. teismui nurodė, kad 2012-03-17 ieškovė su atsakove pasirašė transporto priemonės Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Jis pats domėjosi skelbimais, jam tiko automobilio variklio darbinis tūris, komplektavimas, skelbime interneto puslapyje www.autoplius.lt buvo nurodyta, jog mašina labai prižiūrėta ir viskas idealiai veikia. Ieškovės atstovas nurodė, kad automobilis vizualiai atrodė gerai, atstovas pasivažinėjo automobiliu degalinės aikštelėje, į autoservisą patikrinti automobilio nevažiavo, kadangi buvo šeštadienis, dar dėl kainos nusiderėjo, todėl ieškovė sumokėjo 4 200 Lt už automobilį ir pasirašė sutartyje. Po sutarties pasirašymo, t. y. 2012-03-19 patikrinus automobilį autoservise „Autovisata“, paaiškėjo dideli automobilio gedimai, dėl kurių automobilis eksploatuoti nebuvo tinkamas, t. y. buvo nustatytas pusašio guolio apsaugos plyšimas, neveikė rankinis stabdis, priekinio dešinio šarnyro laisvumas, pusašio traškėjimas, vandens siurblio įtrūkimas bei variklio pagrindinio diržo nusidėvėjimas. 2012-03-20 automobilis buvo remontui nuvarytas į UAB „Sekmeda“ autoservisą, be to, šiame autoservise, neužsivedus automobiliui, buvo atliktas išsamus kuro padavimo sistemos patikrinimas ir buvo nustatyta, kad kuro bake nėra degalų, nors kuro lygio prietaiso rodyklė rodė pusę kuro bako, neveikė kuro lygio matuoklis. Šiems esminiams gedimams pašalinti teko atlikti remonto darbus, automobilis buvo autoservise nuo 2012-03-20 iki 2012-04-05. Viso už detales ir remonto darbus buvo sumokėta 1 100 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis netinkamas eksploatuoti dėl visiškai susidėvėjusios sankabos ir pavarų dėžės gedimo, dėl to automobilis nuo 2012-04-13 iki 2012-04-30 buvo remontuojamas UAB „Sekmeda“ autoservise, buvo pakeista sankaba ir pavarų dėžė, viso sumokėta 1 300 Lt. Nuo pat sutarties pasirašymo iki 2012-04-30 automobilio negalima buvo eksploatuoti. Automobilio variklio darbinis tūris yra 2 000 kub. cm, o variklio galia 136 AG (100 kW), tačiau jo registracijos liudijime nurodyta, kad variklio darbinis tūris yra 1 360 kub. cm, galia – 55 kW, taigi variklis buvo pakeistas, o jo teisinė registracija nepakeista. Dėl šios priežasties 2012-05-03 techninės apžiūros centre automobilis neatitiko techninių reikalavimų, kas nulėmė automobilio eksploatacijos negalimumą, dėl ko automobilis nuo 2012-05-03 iki 2012-05-07 buvo remontuojamas UAB „Sigmentas“ autoservise, kur buvo pakeistas Liambda zondas, atlikta diagnostika ir elektros instaliacijos remontas, viso 300 Lt sumai. Kadangi atsakovė elgėsi nesąžiningai, pateikė klaidingą informaciją apie automobilio komplektavimą, jo techninę būklę, sąmoningai nuslėpė esminius gedimus (trūkumus), ieškovė nurodė, kad žinodama apie tokius trūkumus, nebūtų pirkusi šio automobilio. Ieškovė patyrė 2 700 Lt materialinių nuostolių, susijusių su automobilio remontu. Paaiškėjus automobilio gedimams V. S. ne kartą skambino atsakovei skelbime nurodytu numeriu, siekdamas aptarti susidariusią situaciją, tačiau jis buvo ignoruojamas. 2012-04-13 atsakovei buvo išsiųstas pasiūlymas dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė registruoto laiško neatsiėmė.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki automobilio Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimo ji juo naudojosi keletą mėnesių, jis buvo prižiūrėtas, iš išorės tvarkingas. Jokių jai žinomų akivaizdžių automobilio problemų iki jo pardavimo nebuvo (jis netraškėjo, nebildėjo ar pan.). Ieškovės žentas V. S. apžiūrėjo perkamą automobilį, jam buvo pasiūlyta apžiūrėti automobilį autoservise, tačiau šis atsisakė, automobilį apžiūrėjo pats, atidarė variklio dangtį, kažką paspaudinėjo, patiktino amortizatorius, pasivažinėjo automobiliu po degalinės aikštelę. Kadangi automobilis tiko, jis buvo parduotas I. N.. Apie automobilio gedimus atsakovė nieko nežinojo, nes nėra specialistė. Automobilis perduotas ieškovei 2012-03-17, o gedimai, kuriuos nurodo ieškovė, pastebėti 2012-03-19. Apie kuro lygio rodyklės parodymų netikslumą atsakovei nieko nebuvo žinoma, nes kol ji naudojosi automobiliu, rodyklė teisingai rodė kuro lygį bake. Ieškovė pasitikėjo savo žentu V. S., kuris apžiūrėjo automobilį, prieš pirkdamas nevežė jo į autoservisą apžiūrai ir patikrinimui, nenaujas automobilis galėjo turėti gedimų, kurie nematomi be atitinkamos apžiūros, be to, gedimai galėjo atsirasti jau pirkėjui eksploatuojant automobilį. Atsakovė nurodė, kad su V. S. bendravo telefonu ir sms žinutėmis dėl vasarinių padangų atsiėmimo, jai nebuvo žinoma apie ieškovės norą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji negavo ieškovės pranešimo, kadangi pakeitė gyvenamąją vietą, o apie visas problemas sužinojo tik gavusi ieškinį iš teismo. Automobilis Peugeot 206 , v/n (duomenys neskelbtini) atitiko įprastus reikalavimus 1999 m. laidos automobiliui. Visi ieškovės išvardinti automobilio gedimai gali atsirasti staiga nuo netinkamo automobilio eksploatavimo ir jie atsirado, kai ieškovė naudojo automobilį. Atsakovė nurodė, jog ji nenuslėpė jokios jai žinomos informacijos apie automobilio techninę būklę.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-10 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinį, nes nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad automobilio pardavimo metu atsakovė (pardavėja) žinojo, kad daiktas yra su trūkumais, netinkamas eksploatavimui ir šias aplinkybes nuslėpė nuo kitos sandorio šalies. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog automobilis jai buvo parduotas netinkamos kokybės, kad negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovės atstovui buvo pasiūlyta apžiūrėti perkamą automobilį autoservise iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jis automobilį vairavo, apžiūrėjo vizualiai, atsakovė nurodė, jog yra problemų dėl centrinio užrakto, be to, šalims buvo žinoma, jog automobilis yra nenaujas – 1999 m. laidos, jo kaina, suderėta šalių, atitiko jo techninę būklę – 4 200 Lt. Teismas sprendė, jog ginčo automobilio kokybė iš esmės atitiko įprastus reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalis). Tie trūkumai, kurie nurodyti UAB „Sekmeda“ išvadoje: neveikė rankinis stabdis, pusašio traškėjimas, variklio pagrindinio diržo susidėvėjimas, buvo vizualiai matomi ar girdimi, tai, jog yra problemų dėl sankabos ir pavarų dėžės, paaiškėjo jau 2012-04-13. Teismas siūlė šalims paskirti šioje civilinėje byloje autotechninę ekspertizę, tačiau šalys nesutiko dėl ekspertizės skyrimo tam, kad ekspertai įvardintų galimus automobilio trūkumus ar gedimus. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir nutraukti sutartį, taikyti restituciją bei priteisti nuostolius, nes sutarties pažeidimas nėra esminis (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) I. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Tai, kad atsakovė patvirtino daikto kokybę, nors tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta (garantija pagal įstatymą), patvirtina interneto tinklalapyje www.autoplius.lt paskelbto reklaminio skelbimo komentare pateikta informacija, kad „mašina labai prižiūrėta viskas idealiai veikia <...>“. Pirmosios instancijos teismas dėl daikto kokybės garantijos nepasisakė, o pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad daiktui suteikiama kokybės garantija, netyrė.
Šalies argumentai
2. Teismas turėjo įvertinti, ar daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus, nustatytus CK 6.333 straipsnyje, ir šią teisės normą taikyti kartu su CK 6.327 straipsnio 1 dalimi. UAB „Segmeda“ ir UAB „Sigmentas“ autoservisų specialistų nustatyti automobilio trūkumai: pusašio guolio apsaugos plyšimas, neveikiantis rankinis stabdis, priekinio dešinio šarnyro laisvumas, pusašio traškėjimas, vandens siurblio korpuso įtrūkimas, sankabos ir greičių dėžės gedimai bei netvarkinga išmetimo sistema (padidintas CO kiekis) – yra vertinami kaip dideli trūkumai, todėl automobilis sandorio sudarymo metu neatitiko tokio pobūdžio daiktui keliamų reikalavimų. Dėl minėtų esminių trūkumų automobilio nuo pat sandorio sudarymo momento ilgą laiką nebuvo galima naudoti, nes buvo šalinami trūkumai, nors atsakovė tiek reklaminiame skelbime pateiktoje informacijoje, tiek sandorio sudarymo metu objektyviai garantavo automobilio kokybę.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties pažeidimas nėra esminis, nes sandorio sudarymo metu automobilis buvo su esminiais trūkumais. Automobilis neturėjo tų savybių, kurios buvo būtinos tam, kad jį naudoti pagal paskirtį. Atsakovė nepaneigė įrodymų, kad automobilio negalima buvo naudoti pagal paskirtį be atitinkamų remonto darbų atlikimo, todėl reikalavimai, nustatyti prekės kokybei, iš esmės buvo pažeisti. Be to, pagal 2012-03-17 sutartį atsakovė patvirtino, kad „<...> Parduodamos transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registravimo dokumente nurodytus duomenis“, tačiau automobilio variklio duomenys neatitinka registracijos liudijime nurodytų duomenų, t. y. liudijime nurodytas variklio darbinis tūris – 1 360 cm³, galia 55 kw, o automobilyje įrengtas 2 000 cm³ darbinio tūrio variklis. Taigi variklis buvo pakeistas, o jo teisinės registracija neatlikta – tai taip pat esminis sutarties pažeidimas.
4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie paslėptus trūkumus ji nežinojo ir negalėjo žinoti bei tai, kad šie trūkumai atsirado staiga ar dėl ieškovės kaltės netinkamai naudojantis daiktu. Atsakovei, o ne ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kalės ar nenugalimo jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Tik įrodžius minėtas aplinkybes, atsakovės atsakomybė būtų eliminuojama.
Atsiliepimas
5. Atsakovės ir liudytojo T. J. teiginiai yra nepatikimi. Privalomųjų draudimo sutarčių liudijimai ir PVM sąskaita faktūra įrodo, kad automobilis atsakovės buvo įsigytas 2012-01-16 ir jis kainavo 4 800 Lt.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad:
1. Parduodama automobilį atsakovė suteikė visą jai žinomą informaciją apie jį, pasiūlė ieškovės atstovui patikrinti automobilį autoservise, tačiau jis atsisakė. Pažymėjo, kad negalėjo suteikti garantijos parduodamam dėvėtam automobiliui. Nupirktas automobilis buvo eksploatuojamas ir taisomas autoservise beveik 3 mėnesius ir per visą šį laiką jokių pretenzijų dėl automobilio būklės iš pirkėjos pareikšta nebuvo.
2. Buvo parduodamas 1999 m. automobilis ir jį apžiūrėjo žmogus, kuriuo pirkėja pasitiki. Kaina už automobilį (4 200 Lt) buvo suderėta atsižvelgiant į automobilio techninį ir kosmetinį stovį. Atsakovė jokių gedimų specialiai neslėpė, o sudarė visas sąlygas tai išsiaiškinti.
3. Pirkėja nevykdė savo pareigos patikrinti perkamo automobilio techninę būklę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pirkėjos prašymo nutraukti 2012-03-17 tarp šalių sudarytą 1999 m. laidos automobilio Peugeot 206 pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes pirkėjai buvo parduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (pirkėjos) ieškinį atmetė nustatęs, kad pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas nėra esminis.
Apeliacinės instancijos teismas patenkina ieškovės apeliaciniame skunde pareikštą prašymą prijungti naujai pateiktus įrodymus – privalomųjų draudimo sutarčių liudijimų ir PVM sąskaitos faktūros kopiją. Šie įrodymai yra susiję su byla ir yra reikšmingi teisingo procesinio sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Ieškovė savo reikalavimą nutraukti naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją grindė aplinkybe, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, „Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas“. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012). CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Visais atvejais turi egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys). Nagrinėjamos bylos atveju ginčo sutartis buvo sudaryta dėl 1999 m. laidos automobilio pirkimo-pardavimo, t. y. ieškovė įsigijo anksčiau ne vienerius, o jau trylika metų eksploatuotą automobilį, todėl ieškovė ar V. S., kuris buvo ieškovės įgaliotas apžiūrėti automobilį prieš jį perkant (byloje dėl to ginčo nėra), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Pats V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavęs apžiūrėti automobilio nustatė, jog „Automobilis važiuoja, viskas veikia, posūkiai dirba, stabdžiai yra. Automobilis iš išorės atrodo fantastiškai. <...> Priekinėje dešinėje pusėje pajudinau, bildėjo. Sakau, gal nuleisi kiek. Jis pasakė, kad 300 Lt nuleidžia. Žmona sako, jeigu 600 Lt nuleis, tada paimk“ (b. l. 55). Taigi pats ieškovės atstovas automobilio įsigijimo dieną nustatė tam tikrus trūkumus, dėl kurių atsakovė sumažino pradinę automobilio pardavimo kainą (pagal skelbimą – 4 800 Lt, faktiškai parduota už 4 200 Lt (b. l. 7, 8)). Ginčo sutartis buvo sudaryta 2012-03-17, t. y. šeštadienį. Atsakovės (pardavėjos) teigimu, ji pasiūlė ieškovės (pirkėjos) atstovui V. S., kuris atvyko apžiūrėti automobilio prieš jį perkant, patikrinti automobilio techninę būklę autoservise, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti (b. l. 28). Teismo posėdžio metu V. S. nurodė, kad buvo šeštadienis, antra dienos pusė ir servisai nedirbo, todėl netikrino automobilio servise, pardavėja nesiūlė apžiūrėti automobilio pas specialistus, o jis neprašė, kad automobilį apžiūrėtų specialistai (b. l. 56). Ieškovės į teismo posėdį pakviestas liudytojas D. J. (UAB „Sigmentas“ serviso, kuriame buvo remontuojamas ginčo automobilis, vadovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad autoservisas dirba šeštadienį (nuo 9 iki 15 val.) ir sekmadienį (b. l. 58). CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 13 metų naudotą automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) pirko per jos pačios įgaliotą asmenį, kuris neturi specialių žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę, ieškovė, kaip protinga, apdairi ir rūpestinga pirkėja, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę). Apeliantė turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tais atvejais, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas, sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, galioja. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog atsakovė patvirtino daikto kokybę, nors tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta (garantija pagal įstatymą), kadangi interneto tinklalapyje www.autoplius.lt paskelbto reklaminio skelbimo komentare buvo pateikta informacija, kad „mašina labai prižiūrėta viskas idealiai veikia <...>“. Interneto tinklalapyje www.autoplius.lt patalpintame reklaminiame skelbime pateikta informacija negali būti pripažįstama garantija pagal įstatymą, t. y. garantija, įtvirtinta norminio teisės akto imperatyvioje teisės normoje. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė ieškovei nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.
Pasak apeliantės, UAB „Segmeda“ ir UAB „Sigmentas“ autoservisų specialistų nustatyti automobilio trūkumai: pusašio guolio apsaugos plyšimas, neveikiantis rankinis stabdis, priekinio dešinio šarnyro laisvumas, pusašio traškėjimas, vandens siurblio korpuso įtrūkimas, sankabos ir greičių dėžės gedimai bei netvarkinga išmetimo sistema (padidintas CO kiekis) – yra vertinami kaip dideli trūkumai, todėl automobilis sandorio sudarymo metu neatitiko tokio pobūdžio daiktui keliamų reikalavimų ir dėl minėtų esminių trūkumų automobilio nuo pat sandorio sudarymo momento ilgą laiką nebuvo galima naudoti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės (apeliantės) atstovas prieš pirkdamas automobilį objektyviai galėjo nustatyti, ar veikia automobilio rankinis stabdis. UAB „Sekmeda“ direktorius V. G. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad minėtas asmuo galėjo suprasti, jog pusašis traška. Kiti gedimai negalėjo būti pastebėti (b. l. 59). Teisėjų kolegija pažymi, kad sankabos ir greičių dėžės gedimas buvo užfiksuotas tik 2012-04-13, t. y. praėjus beveik mėnesiui po 13 metų naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Dėl kitų trūkumų pagal į bylą šalių pateiktus įrodymus spręstina, jog jie yra normalūs, atsižvelgiant į automobilio įprastą nusidėvėjimą po 13 metų naudojimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pasiūlius, šalys pareiškė, jog neprašo byloje skirti ekspertizės (b. l. 59).
Apeliantė teisi teigdama, kad pagal 2012-03-17 sutartį atsakovė patvirtino, jog „<...> Parduodamos transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registravimo dokumente nurodytus duomenis“ (b. l. 8), tačiau automobilio variklio duomenys neatitinka registracijos liudijime nurodytų duomenų, t. y. liudijime nurodytas variklio darbinis tūris – 1 360 cm³, galia 55 kw, o automobilyje įrengtas 2 000 cm³ darbinio tūrio variklis, taigi variklis buvo pakeistas, o jo teisinės registracija neatlikta, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad šiuo atveju tai gali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas. Pats ieškovės atstovas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki ginčo sutarties sudarymo matė, jog pagal skelbimą variklis yra 2 000 cm³ (b. l. 55), o ne 1 360 cm³, kaip nurodyta automobilio registracijos liudijime (b. l. 9). Ieškovės į teismo posėdį pakviestas liudytojas D. J. (UAB „Sigmentas“ serviso, kuriame buvo remontuojamas ginčo automobilis, vadovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad „<...> jeigu valdymo blokai atitinka nuo 1.4 iki 2.2, galima keisti variklį“ (b. l. 58). Akivaizdu, kad didesnis variklio darbinis tūris reiškia didesnę automobilio galią ir tai gali būti vertinama ne kaip automobilio trūkumas, o kaip jo privalumas. Byloje nėra pareikštas reikalavimas atlyginti ieškovė nuostolius, patirtus dėl pakeisto variklio teisinės registracijos atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė gavo tai, ką galėjo ir kaip protinga, atidi ir rūpestinga pirkėja privalėjo tikėtis gauti pagal ginčo sutartį, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos būdu – grąžinti už naudotą automobilį sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad netinkamos kokybės daikto (automobilio) pardavimas šiuo atveju nėra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovės I. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimą palikti nepakeistą