- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- e2-507-418/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00730-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Advokatai
- Sandra Pilkauskaitė, Jonas Bložė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L.S. – K. ieškinį G. Ž. dėl 2021 m. gegužės 12 d. įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. – K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovės naudai automobilio paslėptų defektų šalinimo kaštus ir automobilio apžiūros bei defektacijos kaštus, viso 1527, 94 Eur; 2) priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovės naudai automobilio evakuatoriaus paslaugas 75 Eur; 3) priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovės naudai 300 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzijai“ už konsultacijas teikiant atsakovui pretenzijas ir konsultuojantis ieškinio sudarymui; 4) priteisti ieškovei žyminį mokestį 43 Eur.
Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį iš atsakovo G. Ž., faktiškai sumokėjus 3000 Eur, įsigijo automobilį ,,NISSAN X – TRAIL“, 2004 m. lapkričio 17 d. gamybos. Transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. A14270322 buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas be defektų. Ieškovė automobilį pirko Varėnoje iš atsakovo 2021 m. gegužės 11 d. Apžiūrėjus automobilį iš pirmo žvilgsnio jokių įtarimų ar paslėptų defektų nustatyta nebuvo. Atlikus trumpą bandomąjį važiavimą jokių pašalinių garsų ar požymių, kurie keltų įtarimą, kad automobilis yra su paslėptais defektais, pastebėta nebuvo. Kaip patvirtinimą apie ketinimą pirkti automobilį, atsakovui ieškovė pervedė 100 Eur. Atsakovas pasisiūlė atlikti Valstybinę techninę apžiūrą savo išlaidomis. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė susitiko su atsakovu Varėnoje, kur buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir automobilis buvo įregistruotas ieškovės vardu. Tą pačią dieną buvo išimti nauji Valstybiniai registracijos numeriai ir ieškovė atliko pavedimą likusiai 2900 Eur sumai. Po savaitės teko pirkti naują akumuliatorių, nes automobilis neužsivedė. Po nepilno mėnesio, t.y., birželio pabaigoje, važiuojant automobiliu, ieškovė atkreipė dėmesį, kad perjungiant pavaras, akimirkai įsijungdavo automobilio variklio alyvos indikatorius. Iš karto automobilis buvo pristatytas į remonto dirbtuve pakeisti automobilio alyvą ir alyvos bei oro filtrus. Mechanikas šiuos darbus atliko, tačiau atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad iš automobilio išmetimo sistemos veržiasi pertekliniai dūmai paspaudus akseleratorių, kas suponuoja, kad variklis degina variklio alyvą. Jis taip pat patikino, kad tepalas niekur nelaša ir neprasisunkia. Mechanikas taip pat pakeitė vairo traukę, kuri buvo visiškai susidėvėjusi. Pravažiavus apie 25 km vėl įsijungė variklio alyvos indikatorius. Ištraukus variklio alyvos lygio matuoklę, buvo nustatyta, kad jis buvo minimalus, nors pakeitus variklio alyvą, jos buvo papildyta iki vidutinio lygio. Buvo papildytas variklio alyvos lygis iki normos. Kiekvieną rytą prieš naudojant automobilį buvo tikrinamas variklio alyvos lygis ir kas 25-50 km teko pilti po 1-2 litrus alyvos, nes vėl kritiškai sumažėdavo varikli alyvos lygis ir įsijungdavo tai indikuojanti prietaisų skydelio lemputė. Apie šias problemas ieškovė pranešė mechanikui, kuris pažymėjo, kad variklis buvo demontuotas, remontuotas ar keistas ir tai buvo padaryta neteisingai. Sužinojusi šią informaciją ieškovė iš karto paskambino atsakovui, kuris iš pradžių nekėlė, kai ieškovė skambino iš savo telefono numerio. Paskambinus iš atsakovui nežinomo telefono numerio, jis atsiliepė. Iš pradžių į kalbas leistis nenorėjo, kadangi sakė, kad jis automobiliui nieko nedarė ir kaip parsivežė iš Vokietijos, taip jis ir yra ir jis nieko nežino. Vėliau pasikalbėjo su mechaniku pats sutiko remonto išlaidas pasidalinti pusiau ir rekomendavo savo mechaniką Alytuje, kuris pasižiūrėtų kas tikrai yra blogai ir ką reikia remontuoti, sutiko įregistruoti ten ieškovę su automobiliu papildomai patikrai. Po to praėjo 3 savaitės, skambinant ieškovui ir rašant žinutes, jis vis teigė, kad mechanikas užsiėmęs, nori pasibaigti darbus ir tada priims ieškovę. Deja, atsakovas taip ir neįvykdė savo pažado, automobilis stovėjo nenaudojamas, todėl 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į UAB „Autopretenziją“ ir sudarė Konsultavimo paslaugų sutartį. Nurodytos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas.
Šalies argumentai
Atsakovas G. Ž. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad šį automobilį parsigabeno su tralu iš Vokietijos, praėjo techninę apžiūrą, ieškovė išbandė automobilį, kuris pardavimo dieną buvo pakankamai techniškai tvarkingas, kad būtų galima eksplotuoti gatvėse. Nurodo, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį. Automobiliui galiojo techninė apžiūra, jis atitiko įprastus reikalavimus. Nekokybiškas daiktas yra tada, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų. Ieškovė turėjo elgtis pakankamai apdairiai ir turi prisiimti savo veiksmų riziką. Visuotinai žinoma, kad naudotų automobilių resursai riboti, jie genda ir dėvisi, juos reikia remontuoti. Jokie gedimai nebuvo nuo ieškovo nuslėpti. Atsakovas yra profesionalus pardavėjas, jokių garantijų automobiliui nesuteikė. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, netinkamai jį eksploatuojant, ieškovė galėjo sugadinti automobilį, todėl atsakovas už gedimus neatsako. Automobilio pirkimo -pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. gegužės 12 d. dėl naudoto automobilio ,,NISSAN X- TRAIL“, pirmoji automobilio registracijos data – 2004 m. Taigi, ieškovės įsigyta transporto priemonė pirkimo - pardavimo metu jau buvo eksploatuota ne mažiau kaip 17 metų. Pardavėjas sudarydamas automobilio pirkimo - pardavimo sutartį veikė sąžiningai, įvykdė visas pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Pardavėjas ieškovei, kaip ir kiekvienam pirkėjui išaiškino, kad automobilis yra naudotas ir pardavėjas negali duoti garantijų, kad jis veiks be jokių trikdžių, tas ir buvo įrašyta į sutartį (be garantijos). Praėjus keliems mėnesiams, pravažiavus daugiau nei 3000 km, t.y., po intensyvaus eksploatavimo, ieškovė pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas. Ji pripažino, kad faktiškai problemos prasidėjo jai pas mechaniką atlikus variklio alyvos ir alyvos, oro filtrų bei vairo traukės pakeitimo darbus ir būtent po jų atlikimo jai teko pilti po 1-2 litrus alyvos kas 25-50 km. Ieškovės pateikti argumentai ir dokumentai nepatvirtina bei neįrodo jos minimų trūkumų buvimo fakto, dydžio, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimo) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo, t.y., kad už šios trūkumus yra atsakingas pardavėjas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima daryti ir išvados, kad nurodyti automobilio trūkumai laikytini automobilio paslėptais defektais ir kad jie egzistavo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir buvo nuslėpti nuo ieškovės. Kaip jau buvo minėta, įsigijimo metu automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko, jis buvo pripažintas tinkamu naudoti eisme. Vien tik UAB ,,Autopretenzija“ transporto priemonės apžiūros aktas bei PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina, kad visi darbai tikrai būtini, nepatvirtina kokybės trūkumų, egzistavusių sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovas turėtų atsakyti, įvertinus ir tai, kad ieškovė įsigijo naudotą, 17 metų senumo, automobilį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, ar automobilis turėjo trūkumų jo perdavimo ieškovei metu, ar buvo sugadintas ieškovei juo naudojantis, ar juos lėmė natūralus automobilio dalių dėvėjimais, t.y., nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už automobilio trūkumus atsakingas pardavėjas. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad automobilis buvo remontuotas ir keistos jo dalys, tačiau dėl kokių priežasčių automobilis sugedo – nenustatyta. Aplinkybė, kad eksploatuojant automobilį reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo pardavėjo atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus ir jo atsakomybę už juos. Nei vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų nepatvirtina kokybės trūkumų, egzistavusių sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovas turėtų atsakyti, įvertinus ir tai, kad ieškovė įsigijo naudotą automobilį. Ieškovės pateikti dokumentai niekaip nesiejami su atsakovu. Be to, nusidėvėjusių detalių keitimas ar remontas nėra laikytini paslėptais automobilio trūkumais, kadangi jų tinkama eksploatacija turi terminą. Ieškinys ir kartu su juo pateikti dokumentai nepatvirtina ir neįrodo aplinkybės, kad ieškovei buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų trūkumų, t.y., kad automobilio perdavimo metu pardavėjas nuslėpė nuo jos kokius nors automobilio trūkumus. Ieškovės reikalavimas atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo ir kitas išlaidas, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduotos transporto priemonės neatitiko kokybės reikalavimams, pirkėjos suklaidinimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. S. – K. ir E. Ž. 2021 m. gegužės 12 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė už 3000 eurų įsigijo iš atsakovo automobilį ,,NISSAN X – TRAIL“, 2004 m. lapkričio 17 d. gamybos. Atsakovas iš antro karto praėjo šio automobilio techninę apžiūrą. Buvo pakeistos kaladėlės ir lemputė. Pirkimo – pardavimo sutartyje rida nurodyta 96000 kilometrai.
Teismas ieškinį atmeta, nes nėra įrodyti automobilio trūkumai, buvę pardavimo metu ir nuslėpti nuo pirkėjos. Automobilis registruotas 2004 metais, kas rodo, kad per 17 metų yra daug detalių nusidėvėję, nes automobilio rida 96000 kilometrai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012). CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys).
Nagrinėjamu atveju abi šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį apžiūrėjo automobilį vizualiai, pavairavo. Iš teismui pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų nustatyti automobilio techninių trūkumų, kuriuos atsakovas privalėjo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, neįmanoma, nes rašytiniai įrodymai prieštarauja vieni kitiems. Ieškovė kreipėsi į teismą neturėdama įrodymų dėl automobilio būklės 2021 m. gegužės 12 d. įsigijus automobilį.
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles). LR CK 6.333 str. 4 d. numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam paprastai naudojami.
Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Išnagrinėtoje byloje pagal teismui pateiktus įrodymus nustatyta, kad automobilio techninė būklė atitiko automobilio nusidėvėjimą, techninė apžiūra praeita. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei buvo parduotas nekokybiškas automobilis, todėl ieškinys atmestinas.
Atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes jis pateikė įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. S. – K. 882,50 Eur bylinėjimosi išlaidų G. Ž. naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.