- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2-29115-861/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22174-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Ričardas Užolas
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl iškeldinimo iš patalpų nesuteikiant kitų patalpų ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą V. G. iš ieškovei J. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu V. G. 1992-05-16 sudarė civilinę santuoką, kuri 1997-09-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta. Pažymėjo, kad 2006-06-23 pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 72,50 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o 2006-08-04 pagal dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,0632 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su sodo nameliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog su ieškove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena ieškovės ir atsakovo vaikai I. G. ir A. G. bei atsakovas V. G., be to, atsakovas V. G. retkarčiais apsigyvena ir laiko jam priklausančius daiktus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sodo name, (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokio teisinio pagrindo. Dažnai atsakovas būna apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, vagia iš buto vertingus daiktus, lošia kazino. Taip pat nurodė, jog atsakovas niekur nedirba ir neprisideda prie buto išlaikymo, tokiu savo elgesiu daro didelę psichologinę žalą vaikams bei ieškovei. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ne kartą kreipėsi į policiją, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, jog 2013-10-17 kreipėsi į antstolį ir pareikalavo išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto, tačiau atsakovas į tai nereaguoja ir toliau šiurkščiai pažeidinėja ieškovės nuosavybės teisę (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove vedė bendrą ūkį ir komunalinius mokesčius už ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą mokėdavo per pusę, paduodamas grynais pinigais ieškovei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Pažymėjo, jog ieškovė nurodo aplinkybes, kad 2012-10-17 per antstolę prašė atsakovą išsikraustyti iš buto, tačiau po to atsakovas su ieškove susitaikė ir vėl draugiškai kartu gyveno. Nurodė, kad nuo 2013 m. atsakovas niekur nedirba, jo pajamos sudaro vos 650 Lt, todėl prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo šiuo metu laikinai negali. Paaiškino, jog su sūnumi Adomu sutaria puikiai, kartu dažnai leidžia laisvalaikį, o dukra yra pilnametė, labiau prisirišusi prie mamos, todėl su dukra mažiau bendrauja, tačiau jokios psichologinės žalos jai taip pat nedaro, dukrai davė 1 200 Lt, kad ji galėtų pradėti lankyti vairavimo kursus. Pažymėjo, jog sodo namelio remontui kartu su ieškove skyrė maždaug 120 000 Lt bendrų pinigų ir pati ieškovė raštiškai patvirtino, kad už atliktus remonto darbus ir nupirktas medžiagas sodo nameliui atsakovui priklausytų 44 500 Lt. Nurodė, kad iš UAB „Snoro lizingas“ buvo paėmęs 8 000 Lt kreditą, kurį skyrė buto remontui ir kurio dar iki šiol negrąžino (b. l. 19-21).
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 44 500 Lt nuostolių už ieškovei priklausančio turto pagerinimą bei priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime. Papildomai pažymėjo, jog atsakovo ir ieškovės lėšomis laikotarpiu nuo 2006 metų buvo remontuojamas sodo namelis, į kurį vyksta savaitgaliais, prie jo pastatytas atskiras pirties pastatas. Paaiškino, kad sodo namelio remontui kartu su ieškove skyrė maždaug 120 000 Lt bendrų pinigų, kadangi iš seno sodo namelio praktiškai buvo paliktos tik nenugriautos sienos, visas jis buvo iš naujo įrengtas: naujai įrengta pirtis, terasa, perdengtas stogas, įvestas vandens gręžinys, pastatyta tvora, pasodintos tujos, apželdintas kiemas. Nurodė, jog prie visų remonto darbų atsakovas aktyviai prisidėjo ne tik materialiai, tačiau ir pats rūpindavosi įvairių daiktų, medžiagų įsigijimu, važinėjo į parduotuves, derino darbų eigą su jų vykdytojais, atsakingai rūpinosi darbų kokybe. Paaiškino, kad minėtas aplinkybes patvirtina įvairūs kvitai, be to yra daug ieškovės ranka rašytų raštelių, kuriuos ji paduodavo atsakovui tam, kad žinotų, kiek pinigų reikės atitinkamiems darbams apmokėti ar medžiagoms įsigyti. Pažymėjo, kad svarbus įrodymas yra ieškovės ranka rašytas raštelis, kad atsakovui priklauso 44 500 Lt kompensacija už jo įnašus į minėtame raštelyje nurodytus darbus, o lapelyje nurodyta, kad už stogą ir pirtį sumokėta 44 000 Lt, už namo remontą – 18 000 Lt; už langus – 6 500 Lt, už buto remontą – 20 000 Lt, t. y. iš viso 89 000 Lt, iš kurių lygiai dalis priklauso atsakovui, t. y. 44 500 Lt. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog su ieškove nuo 1997 metų, t. y. nuo santuokos nutraukimo, ir toliau gyveno kartu, tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė partnerystės santykiai, todėl ieškovė atsakovui privalo atlyginti tiesioginius nuostolius už atliktus darbus, kurių dėka buvo pagerintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas (b. l. 25-29).
Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas kartu su ieškove gyveno periodiškai, ieškovės ir atsakovo santykiai buvo blogi, kadangi atsakovas nuolat vartodavo ir šiuo metu vartoja alkoholinius gėrimus, yra priklausomas nuo lošimo kazino, niekur nedirba, namuose kelia konfliktines situacijas, dėl ko ne kartą teko kreiptis į policiją. Pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog jis yra pagerinęs ieškovės asmenine nuosavybe valdomą turtą, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nurodė, kad atsakovas priešieškinio pradžioje pažymėjo, jog išlaidų būta 120 000 Lt, tačiau vėliau nurodo, jog šių išlaidų buvo tik 89 000 Lt ir tuo pagrindu reikalauja pusės šių išlaidų sumos priteisimo iš ieškovės. Paaiškino, jog tiek buto, tiek sodo namelio rekonstrukcijos darbai buvo atliekami iš ieškovės asmeninių ir jos tėvų lėšų, atsakovas niekada neprisidėjo prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, tačiau nepagrįstai reikalauja kompensacijos (b. l. 66-68).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas yra prisidėjęs prie buto remonto, tačiau jis yra daug ką išnešęs iš namų. Nurodė, jog atsakovui buvo leista gyventi ieškovei priklausančiame bute, kadangi jie turi bendrų vaikų, be to atsakovas ieškovės namuose gyveno periodiškai, o ne nuolatos. Paaiškino, jog atsakovo priešieškinyje nurodyti daiktai ne visi buvo pirkti atsakovo, dalis iš jų buvo pirkta per pusę, prie dalies daiktų pirkimo atsakovas apskritai neprisidėjo. Pripažino, kad kartu su atsakovu pirko dvejas metalines duris už 1 950 Lt sumą, dažus ir pigmentus į sodo namelį, UAB „Egavis“ staliuką, taip pat nurodė, kad televizorių iš UAB „VP Market“, kurio vertė 509 Lt, pirko atsakovas. Dėl raštelių, kuriuose nurodytos pinigų sumos už langų, laiptų, stogo ir kt. remontą (b. l. 42) pažymėjo, jog nepamena, kokiomis aplinkybėmis jie rašyti (b. l. 74-77).
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog yra lošėjas, nuo 2006 metų dirba periodiškai, atsakovo atžvilgiu yra vykdomas antstolio 8 000 Lt sumos išieškojimas, AB „Swedbank“ yra skolingas 60 000 Lt (b. l. 74-77).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškovės ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais (b. l. 74-77).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas., priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei J. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl atsakovo turėtų nuostolių, pagerinant ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą . Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. G. (b. l. 9, 10-11). Ieškovė su atsakovu 1992-05-16 įregistravo santuoką, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997-09-26 sprendimu santuoka buvo nutraukta (b. l. 7). Ieškovė ir atsakovas turi du vaikus – I. G. ir A. G. (b. l. 6, 8). Ieškovė nurodo, jog atsakovas neturi teisės gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute bei sodo namelyje, kadangi jų santuoka nutraukta, jie neveda bendro ūkio, be to pažymi, jog atsakovas prieš ieškovę ir vaikus naudoja psichologinį bei fizinį smurtą. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovė jam turi atlyginti pusę pinigų sumos už atliktą ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto ir sodo namelio remontą, kadangi santuoka buvo nutraukta 1997 metais, tačiau atsakovas ir toliau su ieškove vedė bendrą ūkį, tarp jų susiklostė partnerystės santykiai.
Dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės absoliutumo ir neliečiamumo principą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 str.). Nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011) . CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau minėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir sodo namelio, nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos, kadangi atsakovas bute gyvena neteisėtai, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir ieškovės sutikimo. Iš byloje pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė yra turto savininkė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2006-07-12 pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso J. G. (b. l. 9). 2006-08-04 J. G. pagal dovanojimo sutartį įgijo žemės sklypą ir sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Remiantis byloje esančiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997-09-26 sprendimu (b. l. 7), ieškovės ir atsakovo santuoka nuo 1997-09-26 yra oficialiai nutraukta. Taigi akivaizdu, kad 2006 metais, kai ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, ji su atsakovu santuokoje nebuvo. 2012-10-17 ieškovė per antstolį bandė įteikti atsakovui pranešimą dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo ir iškėlimo iš buto, tačiau atsakovas jį perkaitęs, atsisakė priimti (b. l. 12). CK 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 str. 1 d.), taigi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį ieškovė turėjo ir atsakovas apie tai buvo įspėtas, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Taip pat pažymėtina, kad tiek ieškovės teigimu, tiek pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog yra lošėjas, bedarbis, turi skolinių įsipareigojimų bankui (b. l. 74-77). Teismas pažymi, jog ieškovė neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis atsakovas elgiasi neteisėtai (b. l. 32, 33). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad nuo 2010 metų ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute buvo registruoti aštuoni įvykiais, dėl šešių iš jų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 64). Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisė yra absoliuti ir ji negali būti ribojama kito asmens, ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo tenkintinas pilnai.
Dėl atsakovo patirtų nuostolių už ieškovei priklausančio turto pagerinimą atlyginimo .
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 44 500 Lt patirtų nuostolių už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, kadangi su ieškove nuo 1997 metų, t. y. nuo santuokos nutraukimo, ir toliau gyveno kartu, tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė partnerystės santykiai, o partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra partnerystės teisinių santykių, kadangi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Partnerystės sutartis turi būti rašytinė, o jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis negalioja (CK 6.969 str. 4 d.). Taigi akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta partnerystės sutartis, nes atsakovas neteisingai supranta partnerystės sutarties tikslus ir esmę, be to, minėtai sutarčiai yra privaloma rašytinė forma, o byloje nėra pateikta jokia šalių pasirašyta sutartis, tačiau tai neužkerta kelio atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis.
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas drauge remontavo ieškovės nekilnojamąjį turtą, t. y. investavo pinigus, tikėdamasis, kad ieškovė leis jam gyventi jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, tačiau atsakovą iškeldinus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, jis patyrė tiesioginius nuostolius už minėtų patalpų remontą. Atsakovas nurodė, jog 2007-08-09 iš UAB „Audėjo“ prekybos centro pirko lovą už 499 Lt (b. l. 35), 2007-08-09 UAB „Audėjo“ prekybos centro įsigijo čiužinį už 200 Lt (b. l. 35), 2009-06-20 už 1 134,19 Lt sumą UAB „Senukai“ pirko įvairias remonto prekes (b. l. 35), 2009-06-19 už 246,85 Lt sumą pirko UAB „Ermitažas“ (b. l. 35), 2009-03-07 UAB „Intermeta“ įsigijo dvejas metalines duris už 1 950 Lt. Nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaryta rangovų sąmata dėl papildomų darbų už 1 245 Lt (b. l. 39), 2008-09-25 iš UAB „Egavis“ įsigytas staliukas už 1 870 Lt (b. l. 36), taip pat pateikė teismui 2009-06-16 UAB „Senukai“ prekybos centro Prekių įsigijimo dokumentą už 1 313,18 Lt sumą (b. l. 37), 2008-10-09 UAB „Optimalių sistemų technologijos“ PVM sąskaitą – faktūrą už 1 800 Lt sumą (b. l. 38), 2008-03-29 UAB „Softimus“ užsakymą Nr. VUP už 8 000 Lt (b. l. 41), 2002-07-19 UAB „VP Market“ garantinį taloną televizoriui už 509 Lt (b. l. 55, 56), 1998-07-11 UAB „Jan&Co“ Prekybos sistemos garantinį taloną ir kvitą 1 390 Lt sumai (b. l. 52-54); 2002-11-11 UAB „Topo Centras“ kvitą 89,90 Lt sumai (b. l. 43) ir UAB „Snoro lizingas“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, kurios suma – 898,99 Lt (b. l. 44-45), 2009-05-06 UAB „Multikontraktas“ PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį 621 Lt sumai už įsigytus dažus (b. l. 46-47), 2007-08-02 UAB „Virtuvės technika“ pirkimo – pardavimo sutartį už 12 220 Lt (b. l. 48-50). Pažymėtina, jog dalį atsakovo reikalaujamų sumokėti nuostolių ieškovė pripažino, t. y. kad kartu su atsakovu pirko dvejas metalines duris už 1 950 Lt sumą, UAB „Egavis“ staliuką už 1 870 Lt bei dažus ir pigmentus į sodo namelį už 621,47 Lt, o televizorių, kurio vertė 509 Lt, pirko atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog ieškovė pripažino, kad atsakovas patyrė 2 729,74 Lt dydžio nuostolius. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovo patirti nuostoliai turėtų būti atlyginti natūra, t.y. atsakovui turėtų būti priteisti daiktai, už kuriuos jis sumokėjo, tačiau teismas sprendžia, jog nėra galimybės atsakovui priteisti daiktus, kadangi už daugumą iš jų ieškovė ir atsakovas mokėjo lygiomis dalimis, be to, toks daiktų priteisimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jo patirtus nuostolius, o nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Kita dalis atsakovo patirtų nuostolių nėra įrodyta, kadangi iš teismui pateiktų čekių ir kvitų nėra galimybės nustatyti, kas iš šalių už juos mokėjo, kokia suma buvo perduota grynais pinigais. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo prašoma priteisti nuostolių suma ir jo pateikiami įrodymai bei jo argumentai priešieškinyje nesutampa, kadangi, atsakovas priešieškinio pradžioje pažymi, jog išlaidos už remontą sudarė 120 000 Lt, tačiau vėliau nurodo, jog šių išlaidų buvo tik 89 000 Lt ir tuo pagrindu reikalauja pusės šių išlaidų sumos priteisimo iš ieškovės, todėl priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra tenkinamas iš dalies ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistini 2 729,74 Lt dydžio nuostoliai.
CPK 93 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė sumokėjo 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Už pateiktą priešieškinį atsakovas turėjo mokėti 1 335 Lt dydžio žyminį mokestį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo patenkinto atsakovo reikalavimo dydžio (2 729,74 Lt) turi būti mokamas 82 Lt dydžio žyminis mokestis, kuris turėtų būti priteistas iš ieškovės, todėl minėta suma yra įskaitoma į ieškovės sumokėtą 144 Lt žyminio mokesčio sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai yra priteisiama 62 Lt sumokėto žyminio mokesčio (144 Lt – 82 = 62 Lt) .
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi atsakovui 1 335 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį buvo atidėtas. Priešieškinį patenkinus iš dalies ir priteisus atsakovo naudai 2 729,74 Lt dydžio nuostolius, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1 253 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis (CPK 96 str. 3 d.).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (10,14 Lt), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, iš atsakovo ir ieškovės lygiomis dalimis priteisiama 10,14 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovą V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš ieškovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Priteisti ieškovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 62 Lt (šešiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 729,74 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis litus 74 ct) dydžio nuostolius.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 253 Lt (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris litus) dydžio žyminio mokesčio dalį.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,14 Lt (dešimt litų 14 ct) pašto išlaidų, t. y. po 5,07 Lt (penkis litus 7 ct) iš kiekvieno.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.