- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- eI3-5062-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00532-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. B.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo tenkinti NMA prašymą dėl skolos susigrąžinimo ir priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) NMA naudai 6 542,22 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 6 542,22 Eur sumos nuo 2023 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas prašo pervesti į NMA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2021 m. vasario 11 d. rašto numerį – BRK-3772. Pareiškėjos prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Pareiškėja nurodo, kad NMA 2022 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. KA_06_19 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas A. B. (toliau – ir Atsakovas) turėjo sugrąžinti išmokėtą 8 000,00 Eur paramos sumą. Atsižvelgus į Atsakovo 2022 m. birželio 1 d. gautą prašymą (reg. Nr. GDA-1414) (toliau – Prašymas), NMA 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. BRK-3772 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo dalimis“ (toliau – Raštas) informavo, kad sutinkama pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą, 8 000,00 Eur skolą sumokant dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas nesilaikė Rašte sudaryto skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko (grąžinamos sumos neatitiko grafike nurodytų sumų).
NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Alytaus paramos administravimo skyriui 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pateikta paraiška Nr. 19VP-KS-18-1-05751-PR001 (toliau – Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur, patvirtinimo“ (2018 m. spalio 25 d. redakcija (originali)).
2019 m. vasario 18 d. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas Nr. BRK-727 „Dėl paramos skyrimo“, Atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 19VP-KS-18-1-05751-PR001, nepažeisdamas paramos sprendimo sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovui skirta 16 000,00 Eur paramos suma.
2019 m. kovo 7 d. buvo išmokėtas avansas pagal mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KS-18-1-05751-MP001. Galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KS-18-1-05751-MP002 Atsakovas pateikė 2022 m. gegužės 9 d. Atsakovui buvo išmokėta 8 000,00 Eur avanso suma.
2022 m. birželio 1 d. Atsakovas pateikė prašymą (reg. Nr. GDA-1414) ir paprašė Paraišką išregistruoti, o išmokėtą sumą leisti grąžinti pagal su NMA suderintą grafiką. NMA priėmė Sprendimą susigrąžinti išmokėtą 8 000,00 Eur paramos dalį, Sprendimą išsiuntė Atsakovui. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D 507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 38 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjas po paramos paraiškos užregistravimo turi teisę raštu pranešti Mokėjimo agentūrai apie pateiktos paramos paraiškos atšaukimą ir pateikti naują paramos paraišką kvietimo teikti paramos paraiškas metu. Pareiškėjui raštu pranešus apie pateiktos paramos paraiškos, kuri jau yra užregistruota, atšaukimą, Mokėjimo agentūra jo prašymu išregistruoja paramos paraišką“. Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir mokėjimo agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Šalies argumentai
Atsakovas 2022 m. birželio 27 d. pateikė prašymą (reg. Nr. GDA-1652), kuriame prašė sumažinti įmokas iki 100 Eur per mėnesį taip pratęsiant skolos grąžinimo terminą iki 80 mėnesių. NMA 2022 m. liepos 1 d. atsakymu Nr. BRK-9837 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nenumatyta galimybė grąžintinos sumos, mokamos dalimis, grąžinimo termino pratęsti ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, taigi, atsižvelgusi į nurodytą aplinkybę, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, Atsakovo prašymas netenkintas.
Atsakovui buvo sudarytas grafikas, pateiktas Rašte, skolą apmokant per 12 mėnesių, t. y. iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos apmokant ne mažiau kaip 666,00 Eur, o iki 2023 m. gegužės 31 d. sumokant ne mažesnę kaip 674,00 Eur sumą bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas. Atsakovas sudaryto grafiko nesilaikė ir nuo 2022 m. birželio kas mėnesį mokėjo 150,00 Eur arba 200,00 Eur sumą.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo paskutinės atliktos įmokos dienos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius metuose) / 100. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. vasario 18 d. skaičiuoja 5 proc. palūkanas nuo Atsakovo negrąžintos 6 542,22 Eur sumos (pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18 punktą, iš grąžintinų lėšų pirmiausia padengiamos apskaičiuotos palūkanos, o po to – kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą, todėl Atsakovo atžvilgiu iš jo mokamų įmokų pirmiausiai skaičiuotos palūkanos, o tik tuomet sudengiama skolos dalis). NMA iš gautų mokėjimų padengė palūkanas (192, 22 Eur), apskaičiuotas nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. vasario 17 d. ir dalį (1 457,78 Eur) skolos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Pareiškėja pažymi, kad Atsakovas Sprendimo neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis Atsakovui teisines pasekmes.
Atsakovo skola NMA šiuo metu yra 6 542,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašo iš Atsakovo priteisti nuo 6 542,22 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 18 d., iki dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.
Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu Atsakovas būtų atleistas nuo atsakomybės nuo susidariusios skolos dėl gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu neprieštaravo bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pateikė įrodymus, kurių atsakovas neginčija, kad 2022 m. birželio 1 d. atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu išregistruoti paraišką Nr. 19VP-KS-18-1-05751-PR001 ir išmokėtą avanso sumą leisti gražinti pagal su pareiškėja suderintą grafiką. Pareiškėja 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. BRK-3772 „Dėl susidariusios skolos gražinimo dalimis“ pranešė atsakovui, kad pareiškėja 2022 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. KA_06_19 „Dėl išmokėtos paramos dalies gražinimo“ (toliau – ir Sprendimas), sutinka pratęsti skolos ir palūkanų gražinimo terminą, išdėstant mokėjimus per 12 mėnesių laikotarpį, mokant ne mažiau kaip 666,00 Eur per mėnesį, 2023 m. gegužės mėnesį iki 31 d. ne mažesnę kaip 674,00 Eur sumą bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
Negalėdamas atlikti tokio dydžio mėnesinių avanso gražinimo mokėjimų, atsakovas 2022 m. birželio 27 d. pateikė pareiškėjai prašymą sumažinti įmokas iki 100 Eur per mėnesį. Pareiškėja 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. BRK-9837 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo atsakovą, kad Gražintinų lėšų administravimo taisyklės nenumato galimybės gražintinos sumos, mokamos dalimis, gražinimo termino pratęsti ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, taigi atsakovo prašymo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog reguliariai kas mėnesį, pradedant 2022 m. birželio mėnesiu, mokėjo 150,00 – 200,00 Eur. Atsakovas yra neįgalus, jo netekto darbingumo lygis yra keturiasdešimt penki procentai. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0343272, 55 procentų darbingumo lygis atsakovui nustatyta iki 2053-04-16 dėl ligos, atsiradusios iki 24 metų. Iki 2023 metų vasario mėnesio atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) mokėjo 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją, o nuo 2023 metų vasario mėnesio – 184 Eur. Atsakovui nuo 2023 m. vasario mėnesio taip pat mokama 34,89 Eur išmoka. Atsakovo pajamos siekia vidutiniškai 600 Eur per mėnesį į rankas. Taigi, atsakovas disponuoja vidutiniškai 800 Eur mėnesinėmis pajamomis. Atsakovas jokio nekilnojamojo torto niekada nebuvo ir nėra įsigijęs, gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name kartu su ja, susimoka mobiliojo ryšio telefono abonento mokestį, interneto mokestį, už suvartotą elektros energiją, kuro išlaidas atvykimui į darbą. Atsakovas reguliariai kas mėnesį moka žalos atlyginimą, priteistą jam sumokėti fiziniams asmeniui pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje. Taigi, atsakovas visus savo turimus skolinius įsipareigojimus vykdo tvarkingai. Įmokas pareiškėjai nuo 2022 m. birželio mėnesio taip pat mokėjo reguliariai ir tai įrodo, jog atsakovo pateikiamai objektyvūs duomenys patvirtina realią jo galimybę sumokėti paskirtą skolą per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas objektyviai neturi galimybės pasiskolinti piniginių lėšų, o santaupų neturi, daugiau dirbti ir užsidirbti negali dėl sveikatos būklės bei nustatyto nedarbingumo lygio.
Atsakovas atsiliepimu ir 2023 m. birželio 26 d. prašymu neginčija pareiškėjos prašyme nurodytos skolos 6 542,22 Eur dydžio, bet prašo pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. B. 6 542,22 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo 6 542,22 Eur sumos nuo 2023 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią gražintinos lėšos visiškai susigražinamos, mokėjimus išdėstant per 24 mėnesių laikotarpį, mokant kas mėnesį po ne mažiau kaip 275,00 Eur, kol bus sumokėta visa skolos ir palūkanų suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo A. B. 6 542,22 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, nuo 6 542,22 Eur sumos nuo 2023 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Alytaus paramos administravimo skyriui 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pateikta paraiška Nr. 19VP-KS-18-1-05751-PR001 (toliau – Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur, patvirtinimo“ (2018 m. spalio 25 d. redakcija).
2019 m. vasario 18 d. atsakovui išsiųstas pranešimas Nr. BRK-727 „Dėl paramos skyrimo“. Atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 19VP-KS-18-1-05751-PR001, nepažeisdamas paramos sprendimo sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovui skirta 16 000,00 Eur paramos suma.
2019 m. kovo 7 d. buvo išmokėtas avansas pagal mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KS-18-1-05751-MP001. Galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KS-18-1-05751-MP002 Atsakovas pateikė 2022 m. gegužės 9 d. Atsakovui buvo išmokėta 8 000,00 Eur avanso suma.
2022 m. birželio 1 d. Atsakovas pateikė prašymą (reg. Nr. GDA-1414) ir paprašė Paraišką išregistruoti, o išmokėtą sumą leisti grąžinti pagal su NMA suderintą grafiką. NMA 2022 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. KA_06_19 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas A. B. turi grąžinti išmokėtą 8 000,00 Eur paramos sumą. Sprendimą išsiuntė Atsakovui. Atsižvelgus į Atsakovo 2022 m. birželio 1 d. prašymą (reg. Nr. GDA-1414) (toliau – Prašymas), NMA 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. BRK-3772 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo dalimis“ (toliau – Raštas) informavo, kad sutinka pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą, 8 000,00 Eur skolą sumokant dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas nesilaikė Rašte sudaryto skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko (grąžinamos sumos neatitiko grafike nurodytų sumų).
Atsakovas 2022 m. birželio 27 d. pateikė prašymą (reg. Nr. GDA-1652), kuriuo prašė sumažinti įmokas iki 100,00 Eur per mėnesį, pratęsiant skolos grąžinimo terminą iki 80 mėnesių. NMA 2022 m. liepos 1 d. atsakymu Nr. BRK-9837 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė grąžintinos sumos, mokamos dalimis, grąžinimo termino pratęsti ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovo prašymas netenkintas.
Atsakovui buvo sudarytas grafikas, pateiktas Rašte, skolą apmokant per 12 mėnesių, t. y. iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos apmokant ne mažiau kaip 666,00 Eur, o iki 2023 m. gegužės 31 d. sumokant ne mažesnę kaip 674,00 Eur sumą bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas. Atsakovas sudaryto grafiko nesilaikė ir nuo 2022 m. birželio kas mėnesį mokėjo 150,00 Eur arba 200,00 Eur sumą.
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti arba gavo didesnę nei priklauso paramą. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės panašią bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).
Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad atsakovas į teismą su skundu dėl NMA 2022 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. KA_06_19 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir atsakovui sukelia teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad atsakovas NMA 2022 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. KA_06_19 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ neskundė teismui, nustatytu terminu ir vėliau sudarytu grafiku nurodytos lėšų sumos negrąžino, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovas pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Duomenų, patvirtinančių, kad prašoma priteisti išmoka grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog neginčija pareiškėjos prašyme nurodytos skolos 6 542,22 Eur dydžio.
Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 6 542,22 Eur sumos nuo 2023 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2023 m. vasario 18 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 6 542,22 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 6 542,22 Eur sumos nuo 2023 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini visa apimtimi.
Atsakovas atsiliepimu prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, skolos ir palūkanų mokėjimus išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį, mokant kas mėnesį po ne mažiau kaip 275,00 Eur, kol bus sumokėta visa skolos ir palūkanų suma. Pareiškėjas nurodė, kad remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0343272, 55 procentų darbingumo lygis atsakovui nustatyta iki 2053-04-16 dėl ligos, atsiradusios iki 24 metų. Iki 2023 metų vasario mėnesio atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) mokėjo 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją, o nuo 2023 metų vasario mėnesio – 184 Eur, taip pat nuo 2023 m. vasario mėnesio – 34,89 Eur išmoką. Atsakovo pajamos siekia vidutiniškai 600 Eur per mėnesį į rankas. Taigi, atsakovas disponuoja vidutiniškai 800 Eur mėnesinėmis pajamomis. Atsakovas jokio nekilnojamojo torto niekada nebuvo ir nėra įsigijęs, gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name kartu su ja, susimoka mobiliojo ryšio telefono abonento mokestį, interneto mokestį, už suvartotą elektros energiją, kuro išlaidas atvykimui į darbą. Atsakovas reguliariai kas mėnesį moka žalos atlyginimą, priteistą jam sumokėti fiziniams asmeniui pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje. Atsakovas objektyviai neturi galimybės pasiskolinti piniginių lėšų, o santaupų neturi, daugiau dirbti ir užsidirbti negali dėl sveikatos būklės ir nustatyto nedarbingumo lygio. Atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: darbingumo lygio pažyma, išvada dėl darbo pobūdžio sąlygų, įsipareigojimų mokėjimai, VSDFV pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, VSDFV pažyma apie išmokas, mokėjimai už paslaugas, Nekilnojamojo turto registro išrašas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnis, reglamentuojantis teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą, nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, sprendžia, kad atsakovas neturi pakankamų finansinių galimybių iš karto sumokėti visą 6 542,22 Eur išmokėtos paramos skolą, todėl jos mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis.
Sprendžiant dėl laikotarpio, kuriam išdėstoma priteista išmokėtos paramos skola, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus išaiškinimus dėl sprendimo išdėstymo. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar tai nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad sprendimo išdėstymas iki 2025 m. liepos 31 d. nepažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nesuteiktų nepagrįsto pranašumo atsakovui, kaip skolininkui, ir nepažeistų pareiškėjos, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčius operatyviai susigrąžinti išmokėtos paramos skolą. Atsakovo prašymas priteistos gražintinos paramos sumos mokėjimą išdėstyti tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovo A. B. 6 542,22 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 22 ct) susidariusią skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 6 542,22 Eur sumos nuo 2023 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteistos iš A. B. 6 542,22 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 22 ct) gražintinų paramos lėšų sumos mokėjimą išdėstyti dalimis iki 2025 m. liepos 31 d., kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 euro centų), paskutinį mėnesį sumokant likusią nesumokėtą skolos dalį ir iki visiško skolos sumokėjimo apskaičiuotas palūkanas. Mokėjimo pradžią nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteistas grąžintinas paramos lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2021 m. vasario 11 d. rašto numerį – BRK-3772.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.