Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1618-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2S-1618-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02272-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
O. E., V. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Auveiga“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Statybos technika“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelmynės vytelė“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, M. F., T. V.
Civilinė byla Nr. e2S-1618-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02272-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. E. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų O. E. ir V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auveiga“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Statybos technika“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelmynės vytelė“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, M. F., T. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai O. E. ir V. S. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Auveiga“ ieškovės O. E. naudai 13 463,86 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, o ieškovo V. S. naudai 25 391,91 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti ieškovų naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (38 855,77 Eur) atsakovės UAB „Auveiga“ pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, banke ir pas trečiuosius asmenis, turtines teises, priklausančias atsakovei, o taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš areštuotos pinigų sumos leidžiant atsiskaityti su įmonės darbuotojais, Sodra ir VMI. Nurodė, kad ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o ieškinio suma laikytina kaip aiškiai didelė būtent atsakovei. Atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovė 2018 metus užbaigė balansuodama ant (ne)mokumo ribos, todėl tuo atveju, jeigu atsakovei tektų padengti ieškinio dydžio sumą ieškovams, ji to nesugebėtų padaryti, kas suponuoja didelę riziką dėl būsimo ir ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovų O. E. ir V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra prielaidų manymui, jog atsakovė gali būti nesąžininga, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors nesąžiningų veiksmų, kuriais mažintų savo turto masę. Ieškovų nurodyti argumentai, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ar ketinimų vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, todėl šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

4. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinio dėl nuostolių priteisimo pareiškimas atsakovei pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovai O. E. ir V. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas selektyviai vadovavosi tik atskirais teismų praktikos fragmentais.

1.2. Teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės nesąžiningumo tikimybe, nustatydamas ieškovams iš esmės neįvykdomas įrodinėjimo pareigas (probatio diabolica), nors esamų įrodymų pakanka.

1.3. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi.

1.4. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ieškinio sumos ir atsakovo finansinių galimybių vertinimo kriterijai išlieka reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

1.5. Teismų praktika, teigianti, kad atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įrodyti savo gerą turtinę padėtį, yra visiškai nuosekli, kadangi ieškovas dažniausiai neturi galimybių įvertinti realių atsakovo galimybių atsiskaityti ieškinio patenkinimo atveju, t. y. ieškovui dažniausiai nėra žinomas nei atsakovo turimas turtas, nei jo santykis su reiškiamais reikalavimais.

1.6. Skundžiamoje nutartyje teismas apskritai neatliko ieškinio sumos vertinimo atsakovės turtinės būklės atžvilgiu, t. y. teismas tik percitavo ieškovų nurodomą (ir ieškinyje įrodymais pagrįstą) aplinkybę, kad ieškinio suma laikytina itin didele atsakovei, įvertinus ieškovams prieinamus atsakovės turtinės būklės duomenis. Tačiau teismas šios aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė, taigi skundžiamoje nutartyje stinga teismo išvados dėl ieškinio sumos dydžio ryšio su atsakovės turtine būkle.

1.7. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, svarbu vertinti, ar nesiėmus šių priemonių, nesumažėtų turimo turto, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

1.8. Akivaizdu, kad teismai nevienodai supranta atsakovo nesąžiningumo kriterijaus reikšmę, dėl ko ši aplinkybė kartais yra nepagrįstai pervertinama, visą situacijos vertinimą susiaurinant vien iki atsakovo galimo nesąžiningumo įrodinėjimo naštos perkėlimo ieškovui, kai pagal savo esmę būsimo nesąžiningo atsakovo elgesio prognozavimas gali būti tiesiog aklas spėjimas. Įvertinant tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas gali tęstis ne vienerius metus, negalima neatsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovo nesąžiningo elgesio sumanymas gali formuotis nemažą civilinės bylos nagrinėjimo laiką, o realizuotas jis gali būti be jokių išankstinių tokio elgesio požymių. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas, pvz., tyčia tapus beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan. Taigi civilinių bylų nagrinėjimo atveju pats civilinių bylų nagrinėjimo laikas didina riziką, kad atsakovė imsis tokių sumanymų, nors jų ir nebuvo turėjusi anksčiau, kuriais paneigtų ieškovų galimybes išsiieškoti jų patirtus nuostolius.

1.9. Teikiantis ieškinį dėl savo interesų gynybos asmuo turėtų įrodyti galimą atsakovo ketinimą keisti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu (kreditoriumi). Tai iš esmės reiškia, kad ieškovas turi įrodinėti neįmanomas įrodyti aplinkybes (probatio diabolica). To padaryti akivaizdžiai nėra įmanoma, kadangi reikalavimas yra susijęs su kito asmens valios atlikti nesąžiningus veiksmus formavimusi, kuris gali įvykti arba neįvykti.

1.10. Teismas neįvertino ieškinyje atskleistų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė praeityje jau yra atlikusi nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, suponuojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t. y. ieškovai teismui pateiktame ieškinyje akcentavo, kad atsakovė 2018 m. birželio 28 d. gabentą ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Statybos technika“ krovinį galimai savavališkai perkrovė iš trečiojo asmens UAB „Kelmynės vytelė“ į atsakovės UAB „Auveiga“ krovininę transporto priemonę. Taigi teismui yra atskleistos aplinkybės apie galimai su krovinių siuntėjais bei gavėjais nesuderinamus atsakovės veiksmus, kurie, jeigu pasitvirtintų, laikytini tiek nesąžiningais, tiek neteisėtais. Be to, atsakovės nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, kad atsakovė nei vienam iš ieškovų nėra pateikusi kiekvieno iš ieškovų vežtų krovinių CMR važtaraščių. Vengimas vežamam kroviniui įforminti CMR važtaraščius galėtų būti siejamas su atsakovės siekiu krovinį vežti „neoficialiai“, kas kartu turėtų būti vertinamas kaip atsakovės siekis slėpti tikruosius vykdomų užsakymų mastus ir iš krovinių vežimo gaunamas pajamas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Auveiga“ atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nesutiktina su argumentu, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo sąlyga – tikėtinas ieškovų ieškinio pagrįstumas.

2.2. Ieškovai neįrodo atsakovės nesąžiningumo, todėl nėra būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

2.3. Atsakovės turtinė padėtis yra gera – ji veikia pelningai, turi turto, jos apyvarta didėja.

2.4. Ieškovai jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą ir jos atliekamus neteisėtus veiksmus nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nepateikia. Procesiniuose dokumentuose apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tariamą atsakovės nesąžiningumą.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovų ieškinyje nurodyti argumentai yra visiškai nesusiję su atsakovės nesąžiningumu ir ketinimu neįvykdyti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai perkrovė krovinį, tokių veiksmų atlikimas nebuvo uždraustas ar kažkaip apribotas. Ieškovai patys nedalyvavo pakrovime, o pakrovime dalyvavę asmenys nebuvo įgalioti pasiimti CMR važtaraščio pirmojo lapo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų O. E. ir V. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Auveiga“ atžvilgiu taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

9. Ieškovai O. E. ir V. S. kartu su atskiruoju skundu ir atsakovė UAB „Auveiga“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašus, pažymą apie įmonės apyvartą.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovų ir atsakovės kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovė įrodymų pateikti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, o ieškovų pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), abi šalys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl kitos šalies pateiktų naujų įrodymų, todėl pateikti įrodymai priimami, prijungiami prie bylos ir vertinami sprendžiant ginčo klausimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų O. E. ir V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Auveiga“ atžvilgiu atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantai (ieškovai) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės nesąžiningumo tikimybe, nustatydamas ieškovams iš esmės neįvykdomas įrodinėjimo pareigas, nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, neatliko ieškinio sumos vertinimo atsakovės turtinės būklės atžvilgiu.

14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).

15. Pažymėtina, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

16. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

17. Ieškovai O. E. ir V. S. savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos, atsakovė 2018 metus užbaigė balansuodama ant (ne)mokumo ribos, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto.

18. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovai O. E. ir V. S., kaip matyti iš jų prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio iš esmės net ir nesiejo su atsakovės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrįsdami išimtinai pareikšto reikalavimo dydžiu ir sunkia atsakovės finansine padėtimi. Tačiau, kaip jau minėta, teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

20. Pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

21. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

22. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantai (ieškovai), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

23. Ieškovų O. E. ir V. S. atskirojo skundo argumentai apie tai, kad atsakovės nesąžiningo elgesio sumanymas gali formuotis nemažą civilinės bylos nagrinėjimo laiką, o realizuotas jis gali būti be jokių išankstinių tokio elgesio požymių, atsakovė gali imtis sumanymų, nors jų ir nebuvo turėjusi anksčiau, kuriais paneigtų ieškovų galimybes išsiieškoti jų patirtus nuostolius, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, ieškovai atskirajame skunde atsakovės UAB „Auveiga“ nesąžiningumą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė praeityje jau yra atlikusi nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, suponuojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t. y. atsakovė 2018 m. birželio 28 d. gabentą ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Statybos technika“ krovinį galimai savavališkai perkrovė iš trečiojo asmens UAB „Kelmynės vytelė“ į atsakovės UAB „Auveiga“ krovininę transporto priemonę. Be to, atsakovė nei vienam iš ieškovų nėra pateikusi kiekvieno iš ieškovų vežtų krovinių CMR važtaraščių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės dėl krovinio vežimo yra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku ir bus nustatytos išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad galimai atsakovė su ieškovais neatsiskaito ne dėl savo sunkios turtinės padėties, o dėl reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai netenkino prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė