- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-607-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28921-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė I. B. skolininko I. G. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/13/02308 dėl 28, 96 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato naudai, vykdomąją bylą Nr. 0011/13/07109 dėl 231, 70 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai, vykdomąją bylą Nr. 0011/13/07337 dėl 86, 89 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai, vykdomąją bylą Nr. 0011/14/07493 dėl 289, 62 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos naudai. Pareiškėjas (skolininkas) I. G. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat prašė, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos arba areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis nuteistiesiems suteikia teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nurodė, kad skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė, o laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka lėšų, kurias būtų galima naudoti asmeninėms reikmėms, įsigyti asmeninio naudojimo daiktų.Antstolė I. B. 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti I. G. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad, nustačius, kad skolininkas yra Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2017 m. birželio 8 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė pažymėjo, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Antstolė atkreipė dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nustato, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Pažymėjo, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Kadangi byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų gavimą, nėra pagrindo naikinti arešto. Antstolės vertinimu, skolininkas nepateikė duomenų apie tai, jog iš jo buvo išieškotos lėšos, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, todėl skundas netenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.Teismas panaikino antstolės I. B. 2017 m. birželio 8 d. patvarkymą Nr. S-17-11-24615 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitos skundo dalies netenkino. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Tačiau antstolė šiuo reglamentavimu nesivadovavo. Teismas taip pat nurodė, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą, nesiaiškino, kokia dalis pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų laikytina jo turtu CPK XLVII skyriaus nuostatų prasme, t. y. kokia pinigų suma pareiškėjui yra likusi iš jos gautų pajamų pradedant išieškojimą, tačiau nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamas lėšas, nesilaikydama CPK 733-743 straipsniuose nustatytų ribojimų išieškojimui iš skolininko pajamų, jog galėtų būti taikomas CPK 668 straipsnis. Teismas nustatė, jog pateiktose vykdomosiose bylose nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo įstaigos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pats pareiškėjas taip pat nenurodo, kokia suma buvo nuskaityta, todėl teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, neaptenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, todėl iš jų išieškojimas galimas. Išieškojimas iš skolininko kitų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma aptenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK L skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ir pareiškėjas I. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino skolininko prašymą panaikinti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-2262561-13 dėl 28, 96 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato naudai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-881-831/2013 dėl 231, 70 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2-5972-119/2013 dėl 86, 89 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-6272-865/2014 dėl 289, 62 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2017 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-24615, kuriuo areštavo 637, 17 Eur skolos ir 383, 71 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1020, 88 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administruojamoje sąskaitoje bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-11-24624, dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/02308, Nr. 0011/13/07109, Nr. 0011/13/07337, Nr. 0011/14/07493 nėra duomenų, ar nurodytų patvarkymų pagrindu faktiškai buvo išieškotos lėšos iš skolininko.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamas skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ar areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromas išskaitos CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra apskritai jokių duomenų, kokia yra skolininko I. G. gaunamų pajamų kilmė, pats skolininkas apie tai neužsimena. Kadangi byloje nėra duomenų apie skolininko lėšų kilmę, t. y., kad šios pajamos priskiriamos darbo užmokesčiui ir jam prilygintų išmokų bei davinių daliai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš I. G. išieškojimas turėtų būti vykdomas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka, kuris reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Nors nagrinėjamu atveju, skolininkas nepateikė duomenų apie gaunamo turto kilmę, ir, jei būtų pripažinta, kad pareiškėjo gautos lėšos nepriskirtinos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms pajamos, tačiau ieškojimas vis tiek turėtų būti vykdomas laikantis CPK 688 nuostatų, kadangi išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, vykdomas būtent pagal CPK 688 straipsnio nuostatas, kuris taip pat nustato ribojimus. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Kadangi 2017 m. birželio 8 d. patvarkyme Nr. S-17-11-24615 šis apribojimas nebuvo nurodytas, pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į visas skolininko I. G. lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo patvarkymas pažeidžia pareiškėjo kaip skolininko teises bei teisėtus interesus, kadangi užkerta galimybę pareiškėjui disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ginčo patvarkymas Nr. S-17-11-24615 yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir pirmosios instancijos teismo panaikintas iš esmės pagrįstai.Atskirajame skunde antstolė taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl teismų praktikos ir jos taikymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, esančiais išaiškinimais, susijusiais su išieškojimo tvarka iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas būtų rėmęsis netinkama teismų praktika ar neteisingai ja vadovavęsis. Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą patvarkymą, nors ir netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, t. y. taikė ne tik išieškojimą iš skolininko turto, bet ir išieškojimą iš skolininko pajamų ir jo apribojimus reglamentuojančias normas, tačiau iš esmės pagrįstai šiuos antstolio veiksmus pripažino neteisėtais. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas proceso teisės normų taikymas neturėjo įtakos priimant iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.