Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas P. J. prašymas dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo P. J. 2023 m. birželio 15 d. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir, vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, sušvelninti jam paskirtą bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis P. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį, peržiūrėti jo bylą ir tenkinti 2023 m. birželio 15 d. prašymą, motyvuodamas tuo, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės sušvelninimo, neatsižvelgė į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. J. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant nuteistojo 2023 m. birželio 15 d. prašymą, ir pagrįstai konstatavo, jog pagrindo švelninti nuteistajam P. J. paskirtą bausmę ar kitaip palengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra.

7. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

8. Nuteistasis P. J. skunde, kaip ir 2023 m. birželio 15 d. prašyme, bendro pobūdžio argumentais, nenurodydamas konkrečios baudžiamojo įstatymo normos, prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę, vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. J. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą. Pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes, šie nusikaltimai buvo padaryti 2010 m. gegužės 15 d. Taip pat minėtu 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu P. J. pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje, nei BK 27, 54, 56 straipsnių nuostatos, nei BK 22, 129 straipsnių nuostatos, pagal kurias Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas P. J., nebuvo pakeistos. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti BK pakeitimai, įsigalioję 2023 m. birželio 1 d., neturi reikšmės nuteistojo P. J. baudžiamajai atsakomybei ir jo teisinei padėčiai.

10. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu P. J. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Minėtu 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu P. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. padėjo padaryti kvalifikuotą vagystę, t. y. pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Nors 2023 m. birželio 1 d. iš tikrųjų įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, pakeitęs BK 178 straipsnį, tačiau naujosios redakcijos BK 178 straipsnis, kaip teisingai konstatavo apygardos teismas, nešvelnina nuteistajam P. J. paskirtos bausmės, taip pat kitokiu būdu nepalengvina jo teisinės padėties. Palyginus BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, su šiuo metu įsigaliojusiais BK 178 straipsnio pakeitimais, matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, pagal dabar galiojančią BK 178 straipsnio redakciją, numatyta ne BK 178 straipsnio 2 dalyje, o BK 178 straipsnio 3 dalyje. Kitaip tariant, P. J. inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija nebuvo dekriminalizuotas, priešingai, šis požymis ir toliau išlieka numatytas BK 178 straipsnyje, tačiau jau BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Nuteistojo teisinės padėties nešvelnina ir nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 190 straipsnio redakcija, kadangi pagrobto turto vertė neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šiuo atveju nulemia kvalifikuojančio požymio (įsibrovimas į patalpą) konstatavimas. Taigi, nuteistojo P. J. 2009 m. rugpjūčio 30 d. padaryta veika, už kurią jis buvo nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, ir toliau išlieka nusikalstama. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje yra numatytos analogiškos bausmių rūšys, t. y. bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, kaip ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Kitaip tariant, nuteistojo prašyme nurodomais BK pakeitimais šios nusikalstamos veikos sudėties sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų ribos išliko tos pačios, t. y. nepakitusios. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkvalifikuoti nuteistojo P. J. nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją ar sumažinti jam Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, kadangi, kaip minėta, naujai įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo normos nešvelnina nuteistajam P. J. paskirtos bausmės, taip pat kitokiu būdu nepalengvina jo teisinės padėties.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.