Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje P.J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesklebtini) Škleriu k., Varenos r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedarbingas 40 %, nevedes, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 1980-12-10 Varenos rajono apylinkes teismo pagal LR BK 148 str. 1 d. 240 str. 1d. 42 str. – 6 m.laisves atemimo; 2) 1987-09-08 Varenos rajono apylinkes teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., - 5 m.laisves atemimo; 3) 1993-08-11 Lietuvos aukšciausiojo teismo pagal LR BK 105 str. 5 p. -15 m.laisves atemimo, pritaikius LR BK 26 str. pripažintas pavojingu recidyvistu; 4) 2010-10-06 Varenos rajono apylinkes teismo pagal LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. – 3 metams 3 men. laisves atemimo, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 129 str. 2 d. 5 p.,

Aprašomoji dalis

nustate:

P. J. pasikesino nužudyti tris žmones ir du žmones nužude, o butent: jis, 2010 m. gegužes 15 d., apie 22.30 val., Varenos rajono savivaldybei priklausanciame name, esanciame (duomenys neskelbtini), konflikto su E. C., A. Ž. ir A. I. metu, girtas, tycia, kirviu sudave E. C. ne mažiau 11 smugiu i galva, veida, kojas tuo padarydamas nukentejusiajai E. C. kaukoles skliauto ir pamato luži, dešinio momenkaulio ir kaukoles pamato priekines ir vidurines daubu luži, kraujosruvas dešinio galvos smegenu pusrutulio momenines skilties žieveje, kraujo išsiliejima po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu dešinio galvos smegenu pusrutulio momenines skilties projekcijoje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kaktos dešineje ir dešiniame momenyje, kirstine žaizda dešiniame momenyje, kirstines žaizdas dešiniame antakyje, kaktos dešineje, pakaušio dešineje, dešinio žasto viduriniame trecdalyje vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešiniajame skruoste, smakro dešineje, kairiame kirkšnyje, dešines šlaunies viduriniame trecdalyje priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešines akies viršutiniame voke, kaires šlaunies viduriniame trecdalyje priekiniame paviršiuje, del ko E. C. nuo galvos smegenu sumušimo, kraujosruvos dešinio galvos smegenu pusrutulio momenines skilties žieveje, kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužio, dešinio momenkaulio ir kaukoles pamato dešines puses priekines ir vidurines daubu lužiu, kirstines žaizdos dešiniame momenyje mire ir taip ja nužude.

P. J., iš karto po to tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pat metu, toje pacioje vietoje priejes prie A. Ž., girtas, tycia su kirviu sudave A. Ž. ne mažiau 8 smugius i galva, veida, rankas tuo padarydamas nukentejusiajam A. Ž. dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrini luži, dešinio smilkinkaulio piramides luži, kraujosruvas dešinio galvos smegenu pusrutulio smilkines skilties žieveje ir požievyje, kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu, dešines smilkinines skilties projekcijoje, kraujo išsiliejima po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, apimant dešinio galvos smegenu pusrutulio smilkinine dali, momenines abieju kaktiniu skilciu sritis, pereinant i dešinio galvos smegenu pusrutulio pamatines skiltis, kraujosruva dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kirstine žaizda dešines spenines ataugos projekcijoje, pereinant i dešini smilkini, kirstines žaizdas nosies dešineje puseje, dešiniajame skruoste, kaktos dešineje, dešiniame smilkinyje, pakaušio vidurineje dalyje, dešiniame dilbyje, del ko nuo galvos smegenu dešinio pusrutulio smilkinines skilties sumušimo, žieves ir požievio kraujosruvos dešinio pusrutulio smilkinineje skiltyje, kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenu dangalais, kirstines žaizdos dešines spenines ataugos projekcijoje, pereinant i dešini smilkini, A. Ž. mire ir taip ji nužude.

P. J. iš karto po to tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pat metu, toje pacioje vietoje, girtas, tycia, kirviu sudave A. I. viena smugi i galvos sriti, tuo padarydamas nukentejusiajam A. I. sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi poodine kraujosruva dešines akies vokuose, dešiniame smilkinyje, ispaustiniu dešinio smilkinkaulio lužiu, kaukoles pamato vidurines daubos lužiu abipus, dešines smilkinines galvos smegenu skilties sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenu minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimu ir susikaupimu po galvos smegenu kietuoju dangalu dešiniame galvos smegenu pusrutulyje, vidutinio sunkumo formos traumine galvos smegenu liga, trauminiu kaires ausies bugnelio plyšimu, umiu trauminiu vidurines ausies uždegimu abipus, taip pasikesino nužudyti A. I., taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu nepriklausanciu nuo jo valios, nes nukentejusiajam A. I. suteikus greitaja medicinos pagalba, pavyko išgyventi.

Apklaustas teismo posedžio metu kaltinamasis P. J., kaltu del tycinio E. C. ir A. Ž. nužudymo bei pasikesinimo nužudyti A. I. prisipažino pilnai ir parode, kad su E. C. gyveno apie metus laiko Varenos r. (duomenys neskelbtini), susituoke nebuvo, bendru vaiku neturejo. E. turejo savo vaiku, kurie augo globos namuose. 2010-05-14 d. dienos metu, kartu su E. buvo pas D. B., kur kartu su ja, A. Ž. ir dar keliais nepažistamais asmenimis, gere stipru vyna, degtine. Su E. susibare del ju bendro gyvenimo, ji pasake, kad kartu su juo negyvens. E. pasiskunde kartu buvusiems asmenims, taciau nei vieno ju ivardint negali, nes nepažista, kurie dave jam per galva su degtines buteliu. Kas sudave tiksliai pasakyti negali. Supykes išejo namo, o E. liko ten nakvoti. Susitiko laiškininke, kuri atidave jam pinigus – apie 300 Lt už kieta kura. Už tuo pinigus, jis nusipirko vyno, kuri gere budamas namuose. E. i namus parejo tik 2010-05-15 d. pavakaryje, kiek buvo valandu, jis nežino. E. parejo su trim vaikinais, iš kuriu vienas buvo A. Ž., kitu ivardinti negali, nes neprisimena. Pastarieji atsineše „bambali“ alaus, vyno. Jis su E. vel kažko apsipyko, taciau nesimuše, niekas niekam negrasino. Po kurio laiko, buvo jau prietema, jis nuejo miegoti. Kartu, kambario nišoje už užuolaidos, miegojo vienas iš kartu buvusiu vaikinuku, taciau nežino jo nei vardo, nei pavardes. E. kartu su A. Ž. ir dar vienu iš vaikinu miegojo kambaryje lovoje. Jis iš pradžiu nieko nesake, taciau po kurio laiko prabudes, laiko pasakyti negali, taciau tai buvo dar ta pati diena, t.y. 2010-05-15, jis pamate, kad E. ir A. lovoje nuogi, o tas kitas vaikinas jiems gulejo gale koju. Tai pamates, jis supyko ir išejo i kiema. Negali tiksliai prisiminti kurioje vietoje kieme, ar prie kambario duru, rado kirvi, taciau jo specialiai neieškojo. Pamates kirvi, susijaudino ir kilo mintis jiems atkeršyti. Paemes kirvi, nuejo i kambari ir gulinciam lovoje A. trenke kirvio pentimi i galva, po ko pabudo E., kuriai jis taip pat trenke kirvio pentimi i galva. E. dar stojosi, baresi. Tada jis išejo i kiema parukyti. E. išejo i prieangi ir pradejo kažka burbeti, tada jis vel paeme kirvi ir negali tiksliai pasakyti kiek kartu ir i kuria vieta, jai vel sudave kirvio pentim i galva, o paskui, kirvio pentimi, sudave A.. Tuo metu, prabudo lovoje miegojes vaikinukas, ir ji puole, todel ir šiam kirvio pentimi sudave per galva, ko pasekoje vaikinukas nukrito ant grindu, kur jau gulejo A. Jis neprisimena ar E. nutempe pats i prieangi ir ar ten ja primuše kirvio pentimi. To pasakyti negali, nes buvo labai susijaudines. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kiek smugiu kirvio pentim sudave E. nežino kiek ju sudave ir A.. Po visko padejo kirvi už namo, ant malku rietuves ir nuejo pas kaimynus Sauliu ir Inga C., kuriems pasake, kad užmuše E. ir A. ir turbut dar trecias yra negyvas. Papraše, kad iškviestu greitaja medicinos pagalba ir pats niekur nesislepe. Greitai pas C. atbego ir vaikinukas kuris miegojo vienoje lovoje kartu su juo, buvo išsigandes. Ar jis ka mate jis nežino, pasakyti negali. Kai atvažiavo greitoji ir policija pamate, kad E. ir A. negyvi, o tas kitas vaikinukas, kuris pats puole, buvo sužalotas. Del šio ivykio labai gailisi. Buvo susijaudines, nes pamate E. ir A. nuogus lovoje, tiksliau paaiškinti savo šio elgesio negali.

P. J. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisejui paaiškino, kad A. Ž., A. I. ir R. Z. ankšciau nepažinojo. 2010-05-14 su E. C. buvo Matuizu k., apsipirkti. Nusipirko maisto ir du butelius vyno. Užejo pas D. ir jos sugyventini G. išgerti. Keturiese išgere 2 butelius vyno. Jis nusivilko liemene ir išejo parnešti vyno ar tai i tualeta. Grižes liemenes nerado, supyko ir apsižodžiavo su E. Tada atejo keturi nepažistami jaunuoliai. Viena vadino pravarde „A“. Jie atsineše degtines ir alaus. Visi sedo gerti. Išgerus viena buteli degtines ir alaus 2 ltr. Talpos, E. pasake, kad jis ja skriaudžia. Vyriškiai ja užstojo ir pradejo ji mušti rankomis, taciau nestipriai, trenke i galva stikliniu buteliu nuo degtines, nubrozdino kakla ir stiklo šuke perpjove piršta, taip pat iš nosies truputi bego kraujas. Jis norejo išeiti, taciau jo neišleido, nes turejo išgerti. Po to jis išejo i namus. Einant laiškininke pasake, kad dar yra like pinigu. Ji dave jam 300 Lt kieto kuro pirkimui. Jis nuejo i Voriškiu kaimo parduotuve, kur nusipirko 4-5 butelius vyno. 2010-05-15, po pietu, atsikele ir nuejo pas kaimyna J. S.. Bekalbant pamate, kad grižta E. su trim vyrais, kurie buvo Matuizose. Jie atsineše alaus ir vyno. Prie namo visi išgere alkoholi. E. dave pinigu ir jis nuejes pas Cesnuli nupirko du butelius vyno. Vyna visi išgere. Visi užejo i nama. E. pradejo ji varyti iš namu. E. su „A.“ su rubais atsigule i jo lova, o vienas vyriškis jiems gale koju. Kitas vyras klause kur atsigulti. E. pasake, gultu už peciaus. Jis išejo i kiema ir grižes pamate, kad E. buvo nuoga, o „A.“ ant koju buvo pakibe kelnes. Antras vyras gulejo gale koju. Paemes cigaretes išejo parukyti. Grižes pamate, kad E. su „A.“ baigia lytini akta. E. pasake einam pakalbesim, taciau ji atsake, kad jis eitu iš cia ir jis vel išejo parukyti. Grižes pamate juos kitaip gulincius. Kviete E. pakalbeti, taciau ji nesutiko. Išejes i lauka pamate kirvi, paemes ji grižo ir papurte E., kad ji pamatytu, kad jis turi kirvi. E. dar labiau pradejo keiktis. Tada jis ja ištempe iš lovos ir jai sedint prie lovos, ant grindu, kirvio pentimi sudave smugi i viršugalvi. E. išsigando, nutilo, atsistojo ir ejo i lauka, taciau užsikabinus už slenkscio nugriuvo prieangyje. Jis mate, kad jai iš galvos bego kraujas. Lovoje pusiau sedejo „A.“. Jis kirvio pentimi kirto i galvos sriti iš viršaus, po kurio smugio „A.“ nugriuvo lovoje ant pagalves. Tada nuejo prie Erikos, vel sugrižo i kambari. „A.“ buvo ant žemes užsimoves kelnes. Norejo ji pakelti, taciau tuo momentu prabudo vyriškis gulejes gale koju, šoko ant jo, o jis mostelejo kirviu i to vyriškio puse, pataike i galva ir vyriškis nukrito ant lovos. Tada jis nuejo prie E., kuri judejo, bet nekalbejo. Išejo i kiema parukyti. Grižes i vidu pamate, kad E. silpna, ja užklojo drabužiais, suprato, kad miršta. Kol vel ruke kieme, iš namo išbego vyriškis ir nubego link C.. Nuejes pas C., Sauliui pasake, kad skambintu greitajai, nes pas ji gali but lavonas. E. sudave, kad jo neklause dvi dienas ir, kad jo lovoje atsigule su svetimu vyriškiu. Prisimena viena smugi E. i viršugalvi, daugiau neprisimena. Vyriškiui „A.“ sudave du kartus kirvio pentimi i galvos sriti, kadangi šis gulejo jo lovoje. Treciam sudave, viena karta kirvio pentimi i galvos sriti, nes išsigando, kad pastarasis ji puole. Kirvi padejo lauke ant malku (t. 1, b.l. 180-181).

Parodymu patikrinimo vietoje metu P. J. parode name, esanciame (duomenys neskelbtini) Varenos r., vieta, kurioje jis vietoje ir padetyje snuduriavo, vieta kur miegojo A. Ž. ir E. C., iš kur paeme kirvi, kokioje padetyje buvo A. Ž. ir E. C., kaip jiems smugiavo, kur nukrito E. C., kur nutempe E. C., kur buvo A. Ž. po smugio, kur buvo pasidejes kirvi, kur miegojo A. I., kaip smugiavo A. I., kur padejo kirvi, kur lauke policijos. ( t. 2, b.l. 16-28 )

Be kaltinamojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu, jo kalte del tycinio E. C. ir A. Ž. nužudymo bei pasikesinimo nužudyti A. I. irodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažista irodymais: ivykio vietos apžiuros protokolas (1 t., b.l. 3-5), parodymu patikrinimo vietos protokolas (2 t., b.l. 16-28), specialisto išvados (1 t., b.l. 29-35; 59-64; 82-85; 137-140), nukentejusiuju K. C., A. Ž., A. I. parodymai, liudytoju I. S., S. S., J. M., R. A., V. B., D. S., A. M., D. C. parodymai.

Nukentejusysis A. Ž. parode, kad jo brolis A. Ž. gyveno Vilniaus m., kur nuomojo buta. Kiek žino tai brolio žmona gyvena Šiauliuose ir jie kartu jau negyveno daugiau kaip pusantru metu. Pas ji i svecius, brolis A. atvažiavo per Velykas, ir liko. 2010-05-14 d. ryte, A. nieko nesakes, kažkur išejo. Apie tai, kad brolis A. yra nužudytas, jis sužinojo 2010-05-16 d. apie 4 val. ryto iš policijos. Nužudymo aplinkybiu nežino, apie tai nieko pasakyti negali. Broli A. Ž. palaidojo jis. Laidotuves kainavo apie 3 tukstancius litu, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentejusysis A. I. parode, kad pora metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas motina. 2010-05-13 buvo žvejoti su J. M.. Po žvejybos nuejo išgerti pas Jono seseri. Išgerus, Jonas nuejo namo, o kur pats nuejo - neprisimena. Prisimena, kad kita diena Matuizose susitiko A. Ž. su kuriuo nuejo išgerti ir susitare, kad kita diena eis žvejoti. Kitos dienos ryta susitiko A. Ž., kuris buvo su moterimi vardu E., jos jis nepažista. Taip pat buvo vaikinas vardu Ramunas. Visi nusprende eiti i Papiškiu kaima pas E. i namus. Priejus Voriškiu kaimo pabaiga, E. pamate savo sugyventini, kuri vadino P.. Jis jo nepažista. Nuejus pas E. gere vyna. Po valandos grižo P. ir pamates juos pasimete. A. Ž. paaiškino, kad P. paauklejo, kad nemuštu E. Neprisimena kiek ir ko gere, taciau gere daug. Jis atsigule miegoti už peciaus. Atsikele tik šeštadienio ryta. Prisimena, kad pavalge, o kas toliau buvo nieko neprisimena. Atsigavo, tik Kauno klinikose.

Liudytoja M. K. parode, kad K. C. - nužudytosios dukra yra vaiku globos namu globotine. Ji yra jos aukletoja. Šiuo metu vyksta procesas del pastovios jos globos, nes šiuo metu jai yra paskirta laikina globa. Kai K.i buvo pranešta apie motinos E. mirti, iš pat pradžiu mergaite nepatikejo. Veliau, K. grižus iš mokyklos, jos vel kalbejosi ir K. patikejus ji iš karto pradejo verkti, stipriai prisiglaude prie jos. Mergaitei buvo stiprus šokas, ji tris dienas buvo užsidariusi, su niekuo nesikalbejo. Po šiai dienai K. meldžiasi už mama ir labai susinervina jai kas nors sutrukdo. Dažnai verkia prisimindama mama. Piešdama K. taip pat visada piešia mama. Kol K. motina buvo gyva, ji pas K. atvažiuodavo kiekviena menesi, atveždavo lauktuviu.

Liudytoja I. S. parode, kad 2010-05-15 apie 21.30 val., pas juos atejo P. J. ir pasake, kad E. negyva. Mate, kad jo rankos suteptos raudonai, panašiai i krauja. Su vyru ir P. J. nuejo i jo nama. Namo koridoriuje pamate gulincia E. be gyvybes ženklu. Tada grižo i namus ir praneše policijai bei medikams. P. J. niekur nebego ir lauke policijos. Atvykus medikams, pas ja atejo nepažistamas vyriškis ir pasake, kad pabudes rado negyvus žmones. 2010-05-15 prie E. ir P. sodybos mate tris vyriškius. Jai bunant darže, girdejo, kad E. kaltina P., taciau i tai nekreipe demesio ir girdejo tik pokalbio nuotrupas. Šie asmenys kieme susede gere alkoholinius gerimus.

Liudytojas S. S. parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Varenos r. Nuo 2009 pavasario kaimynysteje apsigyveno P. J. ir E. C.. Kaip kaimynai jie buvo normalus, tik daug girtaudavo. 2010-05-15 apie 21.30 val., atejo P. J., kuris buvo neblaivus ir pasake, kad kviestumeme medikus, nes E. negyva. Tada jis nuejo i P. sodyba ir namo prieangyje pamate gulincia negyva E. Toliau i namo vidu neejo, iškviete greitaja bei policija. P. tuo metu sedejo kieme. Prieš atvažiuojant medikams pas juos buvo atejes persigandes nepažistamas vaikinas, kuris pasake, kad miegojo pas E. namuose, o prabudes pamate tris lavonus. Kas atsitiko jis nežino, bet diena mate, kad pas Petra buvo girtaujama, kad E. i namus parsivede tris vyriškius.

Liudytoja D. C. parode, kad kaltinamaji pažista, susipažino uogaudami. Prieš ivyki, 2010-05-13 d. vakare, kiek buvo valandu nežino, pas juos atejo sugyventiniai P. J. ir E. C. nešini dviem buteliais. Kiek ji žino, kaltinamasis buvo daug ramesnis, jei kildavo koks konfliktas, tai del E. C. kaltes, nes jinai ji išvadindavo „debilu“, visokiais kitokiais negražiais žodžiais, trankydavo jam per veida. Prieš ivyki, ju visa kompanija buvo pas kaimynus, o po to pas ja išgerinejo. Vienu metu kilo konfliktas tarp P. J. ir E. C., kuri pradejo vaidinti su iššokanciu peiliu, bet nieko nesužeide. E. C. pradejo konfliktuoti, vis ižeidinejo P. J., taciau del ko jie tiksliai baresi nežino, gal todel, kad A. Ž. vis rode išskirtini demesi E. C.. P. J. E. C. viena karta trenke i veida ir prakirto lupa. Tada atejus R. Z. pastarasis kaltinamaji sumuše buteliu per galva. R. Z. sudave jam del to, kad kaltinamasis su E. C. susikivircijo, nes ji su A. Ž. „trynesi“. P. J. niekada nekonfliktuodavo, su E. C. labai gražiai elgesi. Konfliktai kildavo del alkoholio, E. C. budavo iniciatore, ji buvo konfliktiška. Kaltinamasis išejo namo, o E. C., A. I. ir A. Ž. išejo kita diena. Like nakvoti E. C. su A. Ž. sugule i viena lova. Netrukus i namus vel atejo jaunesnis Z., A. I., paskui buvo ateje ir V. B., R. A.. Kai visa ši kompanija jai atsibodo, ji jiems liepe eiti namo. Kiek buvo valandu, ji nežino, buvo pavakarys. Tada E. C. su trim vyrais išejo. Kur išejo ji nežino, sake, kad eis i namus. 2010-05-16, sekmadieni iš brolio sužinojo apie ši ivyki.

Liudytojas J. M. parode, kad 2010-05-13 d. anksti ryte išvažiavo dviraciu žvejoti prie „Balionio prudo“, jis prie Pabaronio k. Prie prudo mate A. I., kuri pažista jau labai seniai. Pažvejoje dviraciais parvažiavo i Matuizu k., buvo apie 17-18 val. Nusipirke buteli degtines ir sidro, nuvažiavo pas seseri prie namo, kur kartu su A. I. degtine ir sidra išgere. Gere apie valanda laiko, tada išsiskirste. Jis nuvažiavo namo, o I. liko prie sesers D. C. namo, kur kalbejo su D. sugyventiniu. A. Ž. žino tik iš matymo, su juo nebendrauja, apie tai, kad jis yra nužudytas sužinojo 2010-05-16 d. ryte, kai kažkas paskambino mamai ir apie tai papasakojo. Žino, kad jis iš Giraites k., Varenos r., nežino, bet atrodo, kad jis yra D. klasiokas. Jo 2010-05-13 ir 2010-05-15 pas seseri nemate. E. C. ir P. J. žino tik iš matymo, nebendravo, tik jei susitikdavo gatveje pasisveikindavo. Žino, kad jie abu yra sugyventiniai, gyveno (duomenys neskelbtini)Varenos r. Ir apie juos nei gero, nei blogo negali nieko pasakyti.

Liudytojas R. A. parode, kad jo pravarde yra „Vokiecys“. 2010-05-15 d., šeštadieni ryte, atejo pas D. i kiema, kur tuo metu vyna ir alu gere V. B. - „Telius“ iš Matuizu k., buvo vienas ar abu broliai Z. iš Giraites k., A. Ž. ir E., jos pavardes nežino, ja žino tik iš matymo, buvo kažkoks senis vardu P., kurio visai nepažista, pavardes nežino, nežino iš kur jis, nes mate pirma karta ir apie ji taip pat nieko negali pasakyti. Buvo A. I., su kuriuo nebendrauja ir kokiu metu ir kada jis ten atsidure neprisimena. Taip pat buvo pati D. su sugyventiniu. Pas D. atejo šeštadieni ryte, bet kada negali pasakyti. Atejes pamate, kad E. buvo kruvinu veidu, P. apdraskytas ir jie kažko baresi. Del ko baresi, jis nekreipe demesio, jam buvo neidomu. Prie jo pastarieji nesimuše, niekas iš kartu buvusiu išgertuviu kompanijoje taip pat nesimuše. Nežino kiek buvo valandu, kai P. vienas kažkur išejo ir daugiau pas D. negrižo. Jau vakare, kiek buvo valandu nežino, bet buvo prietema, iš D. išejo E. kartu su A. Ž., su vienu ar abiem Zalieckais ir A. I. Kur jie nuejo nežino, jis pats nuejo i namus. Apie tai, kad yra nužudytas A. Ž., kuri vadina A., sužinojo iš savo motinos, kuriai kažkas paskambino sekmadienio ryta. Kas nužude, nežino, taciau visi kalbejo apie P.

Liudytojas V. B. parode, kad jo pravarde – „Telius“. 2010-05-14 d., tai buvo penktadienis, i pavakare, kiek buvo valandu nežino, kartu su R. A. pravarde „Vokiecys“, jau budami girti nuejo pas D. C. i namus esancius Varenos r. (duomenys neskelbtini). Ten buvo taip pat girta kompanija. Kiek prisimena buvo pati D. su sugyventiniu, A. I., kuri žino tik iš matymo, A. Ž., kuri vadina „A.“ iš Giraites k. Buvo moteris vardu E., kurios nepažista, taip pat buvo vyras vardu P., kurio taip pat nepažista, ir juos abu mate pirma karta. Su R. A. atsineše stipraus alaus, o pas D. buve asmenys taip pat turejo ka gerti. Visa vakara, alkoholiniams gerimams pirkti, pinigu duodavo A. Ž., o i parduotuve eidavo tas, kuris tuo metu dar galejo paeiti. Bunant pas D. niekas tarpusavyje nesipyko, bent jau jis negirdejo ir nemate. Kada iš ten išejo nežino, kas pas D. liko, taip pat nežino. Jis nuejo miegoti namo. Kita diena, tai buvo 2010-05-15 d. šeštadienis, pramiges, apie 12 val. jau vienas vel nuejo pas D. i namus. Ten rado ant lovos sedincia E., o prie jos lovoje gulejo A. Ž.. Namuose taip pat buvo D. su sugyventiniu, I. P. nebuvo, kur jis buvo nežino. Po jo atejo R. A., kas dar buvo neprisimena. Ant stalo buvo stipraus vyno, tad prisedo vel gerti. Ant buvusiu asmenu jokio kraujo nemate, visi gere ir tiek, niekas nesipyko. Alkoholi vel pirko už A. Ž. pinigus. Kada kas išsiskirste iš D. namu nieko pasakyti negali, nes neprisimena, buvo labai girtas. Nežino tiksliai kada prabudo, kas sekmadienio diena pasake, kad „užkapojo draugeli A. iš (duomenys neskelbtini) kartu su E.“. Sake, kad tai padare P..

Liudytoja D. S. parode, kad dirba Varenos PSPC GMP skyriuje. 2010-05-15 apie 22.08 val., gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini) Varenos r., yra lavonu. Praneše S. Su vairuotoju A. M., greitosios pagalbos automobiliu, nuvyko i mineta vieta. Papiškiu kaime pasitiko kažkoks jaunuolis, kuris parode vieta. Prie iejimo i nama pamate sedinti vyriški, kurio paklause kas cia ka padare. Sedejes vyriškis atsake, kad jis padare. Užejus i namo vidu ant grindu pamate moteriškos lyties lavona, kuri uždenge kažkokia pala. Toliau pamate vyriškos lyties lavona, kuri taip pat pridenge. Ties vyriškos lyties lavonu, iš už širmos, pamate žmogaus kojas. Šis vyriškis dejavo. Apžiurejus suprato, kad šiam asmeniu yra rimta galvos trauma, todel pastaraji išveže i ligonine.

Liudytojas A. M. parode, kad dirba Varenos PSPC GMP vairuotoju. 2010-05-15 apie 22.08 val., buvo iškviesti i (duomenys neskelbtini)Varenos r. Atvykus juos pasitiko nepažistamas vyriškis ir parode kelia iki ivykio vietos. Privažiavus, prie namo ant kalades, pamate sedinti vyriški, kuris sake kaip jis cia padare. Vyras buvo ramus, tai S. nuejo i namo vidu, o jis liko kieme. Per duris mate gulincios moters lavona, kuri S. pridenge. Po to ji pakviete i namo vidu. Užejes i vidu ant grindu mate vyriškos lyties lavona ir prie jo gyva vyra, su sužalota galva. Pastaraji ineše i greitosios pagalbos automobili ir nuveže i ligonine.

Iš specialisto išvados Nr. S 271/10 (01) matyti, kad nuopjovoje nuo grindu prieangyje prie moteriškos lyties lavono, ant P. J. dešinio sportinio bato, sportiniu kelniu yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas E. C. DNR profilis. Nuopjovoje nuo grindu kambaryje prie vyriškos lyties lavono, ant striukes, džemperio, marškineliu, P. J. marškineliu, sportinio švarko yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas A. Ž. DNR profilis. Ant P. J. sportiniu kelniu yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas P. J. DNR profilis. Ant A. Ž. trumpikiu yra žmogaus kraujo pedsakai. Atlikus DNR tyrima gautas A. Ž. DNR profilis. Iš plauku gautas A. Ž. DNR profilis. E. C. lavono nagu nuokarpose yra kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas E. C. ir A. Ž. DNR profilis. A. Ž. lavono nagu nuokarpose yra kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas A. Ž. DNR profilis. Ant kirvio yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas E. C. ir A. Ž. DNR profilis. ( t. 1, b.l. 137-140 )

Iš 2010-05-15 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini)Varenos r., namo viduje ties dešiniu pasieniu guli moteriškos lyties lavonas, lavonas guli ant nugaros ant kurio matosi daugybiniai sužalojimai. Namo kambaryje ant grindu guli vyriškos lyties lavonas su daugybiniais sužalojimais (t. 1, b.1. 3-5).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 187/10 (06) konstatuota, kad E. C. mire nuo galvos smegenu sumušimo (kraujosruvos dešinio galvos smegenu pusrutulio momenines skilties žieveje), kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimo (dešinio momenkaulio ir kaukoles pamato dešines puses priekines ir vidutines daubu lužimai) kirstines žaizdos dešinio momens srityje. E. C. mirtis galejo ivykti 2010-05-15 apie 22.00 val. E. C. lavono kraujyje rasta 2,51 ‰ (promiliu) etilo alkoholio. Tai atitinka sunku girtumo laipsni. E. C. buvo padaryti sužalojimai: kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimas (dešinio momenkaulio ir kaukoles pamato dešines puses priekines ir vidurines daubu lužimai), kraujosruvos dešinio galvos smegenu pusrutulio momenines skilties žieveje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu dešinio galvos smegenu pusrutulio momenines skilties projekcijoje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose kaktos dešineje ir dešinio momens srityje, kirstine žaizda dešinio momens srityje, kirstines žaizdos dešinio antakio srityje, kaktos dešineje, pakaušio dešineje, dešinio žasto viduriniame trecdalyje vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, smakro dešineje, kairio kirkšnio srityje, dešines šlaunies viduriniame trecdalyje priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvos dešines akies viršutiniame voke, kaires šlaunies viduriniame trecdalyje priekiniame paviršiuje. Kirstines žaizdos padarytos aštraus kertancio tipo žalojancio daikto poveikyje galimai kirvio ašmenimis. E. C. lavone pomirtiniu sužalojimu, nukentejusiojo kovos ir savigynos požymiu nenustatyta. Neatmetama galimybe, kad po padarytu sužalojimu, nukentejusioji tol, kol neteko samones galejo atlikti kokius nors valingus veiksmus. Sužalojimo padarymo metu, nukentejusioji galejo buti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje ar artimose joms padetyse. Sužalojimai nukentejusiajai padaryti nemažiau vienuolikos trauminiu poveikiu pasekoje. Sužalojimai nukentejusiajai padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito (t. 1, b.l. 29-35).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 185/10 (06) konstatuota, kad A. Ž. mire nuo galvos smegenu dešinio pusrutulio smilkinines skilties sumušimo (žieves ir požievio kraujosruva dešinio pusrutulio smilkinineje skiltyje) kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenu dangalais kirstines žaizdos dešines spenines ataugos projekcijoje, pereinant i dešinio smilkinio sriti. A. Ž. mirtis galejo ivykti 2010-05-15 apie 22.30 val. A. Ž. lavono kraujyje rasta 3,10 ‰ (promiliu) etilo alkoholio. Tai atitinka sunku girtumo laipsni. A. Ž. buvo padaryti sužalojimai: dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lužimas, dešinio smilkinkaulio piramides lužimas, kraujosruvos dešinio galvos smegenu pusrutulio smilkines skilties žieveje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, apimant dešinio galvos smegenu pusrutulio smilkinine, dali momenines, abieju kaktiniu skilciu sritis, pereinant i dešinio galvos smegenu pusrutulio pamatines skiltis, kraujosruva dešinio smilkinio minkštuose audiniuose, kirstine žaizda dešines spenines ataugos projekcijoje, pereinant i dešinio smilkinio sriti, kirstines žaizdos nosies dešineje puseje, dešiniajame skruoste, kaktos dešineje, dešinio smilkinio srityje, pakaušio vidurineje dalyje, dešinio dilbio srityje. Kirstines žaizdos padarytos aštraus kertancio tipo žalojancio daikto poveikyje galimai kirvio ašmenimis. A. Ž. lavone pomirtiniu sužalojimu, nukentejusiojo kovos ir savigynos požymiu nenustatyta. Neatmetama galimybe, kad po padarytu sužalojimu, nukentejusysis tol, kol neteko samones po padarytu pagrindiniu sužalojimu galejo atlikti kokius nors valingus veiksmus. Sužalojimo padarymo metu, nukentejusysis galejo buti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje ar artimose joms padetyse. Sužalojimai nukentejusiajam padaryti nemažiau aštuoniu trauminiu poveikiu pasekoje, trumpame laiko tarpe vienas po kito (t. 1, b.l. 59-64).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 375/10 (06) konstatuota, kad A. I. buvo padaryti sužalojimai: poodine kraujosruva dešines akies voku-dešinio smilkinio srityje, ispaustinis dešinio smilkinkaulio lužimas, kaukoles pamato vidurines daubos lužimas abipus, dešines smilkinines galvos smegenu skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenu minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenu kietuoju dangalu dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, vidutinio sunkumo formos traumine galvos smegenu liga, trauminis kaires ausies bugnelio plyšimas, umus trauminis vidurines ausies uždegimas abipus. Sužalojimas del kaukoles pamato lužimo, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galejo buti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo padarymo galimybe, smugiuojant kirviu, neatmetama. Savarankišku veiksmu atlikimo galimybe, po nukentejusiajam padaryto sužalojimo, neatmetama. Sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentejusiojo atžvilgiu iš dešines ir galejo buti padarytas tiek nukentejusiajam esant vertikalioje, tiek horizontalioje padetyje(t. 1, b.l. 82-85).

Ivertines byloje surinktus duomenis teismas daro išvada, kad P. J. yra kaltas del tycinio E. C. ir A. Ž. nužudymo bei pasikesinimo nužudyti A. I., tai yra padare nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 129 str. 2 d. 5 p.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo ivykio eiga, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – irodymu šaltinio – parodymus ivertino, atsižvelgdamas i tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitu asmenu parodymais. Kaltinamojo P. J., nukentejusiuju K. C., A. Ž., A. I. parodymai, liudytoju I. S., S. S., J. M., R. A., V. B., D. S., A. M., D. C. parodymai atskleide visa ivykio esme ir sutapo dalyje, turincioje reikšmes del nusikalstamu veiku tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo istatymo taikymo klausima, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo P. J., tiek nukentejusiuju A. Ž., A. I., liudytoju I. S., S. S., J. M., R. A., V. B., D. S., A. M., D. C. parodymais, ekspertu išvadomis ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitu ištirtu irodymu visete.

Byloje negincytinai irodyta, jog kaltinamasis P. J. pasikesino nužudyti tris žmones ir du žmones nužude o butent: jis, 2010 m. gegužes 15 d., apie 22.30 val., Varenos rajono savivaldybei priklausanciame name, esanciame (duomenys neskelbtini)Varenos rajone, konflikto su E. C., A. Ž. ir A. I. metu, girtas, tycia, kirviu sudave E. C. ne mažiau 11 smugiu i galva, veida, kojas, ko pasekoje nuo patirtu sužalojimu E. C. mire ir taip ja nužude. Be to, iš karto po to tesdamas savo nusikalstamus veiksmus P. J., tuo pat metu, toje pacioje vietoje priejes prie A. Ž., girtas, tycia su kirviu sudave A. Ž. ne mažiau 8 smugius i galva, veida, rankas, ko pasekoje nuo patirtu sužalojimu A. Ž. mire ir taip ji nužude. Be to, iš karto po to tesdamas savo nusikalstamus veiksmus P. J., tuo pat metu, toje pacioje vietoje, girtas, tycia, kirviu sudave A. I. viena smugi i galvos sriti, tuo padarydamas nukentejusiajam A. I. sunku sveikatos sutrikdyma, taip pasikesino nužudyti A. I., taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu nepriklausanciu nuo jo valios, nes nukentejusiajam A. I. suteikus greitaja medicinos pagalba, pavyko išgyventi.

Kaltinamasis P. J. iš esmes pripažino, kad jis sudave savo sugyventinei E. C., A. Ž. ir A. I. kelis smugius kirviu i veida bei i kitas kuno vietas, tai yra iš esmes negincija smugiu kirviu sudavimo fakta. Šia aplinkybe patvirtina medicinos specialisto išvados, kuriose nustatyta, kad: E. C. mire nuo galvos smegenu sumušimo, kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimo kirstines žaizdos dešinio momens srityje. E. C. mirtis galejo ivykti 2010-05-15 apie 22.00 val. E. C. lavono kraujyje rasta 2,51 ‰ (promiliu) etilo alkoholio. Kirstines žaizdos padarytos aštraus kertancio tipo žalojancio daikto poveikyje galimai kirvio ašmenimis. E. C. lavone pomirtiniu sužalojimu, nukentejusiojo kovos ir savigynos požymiu nenustatyta. Specialisto išvados Nr. M 187/10(06) 4 punkte išvardinti E. C. kune konstatuoti sužalojimai padaryti nemažiau vienuolikos trauminiu poveikiu pasekoje, trumpame laiko tarpe vienas po kito. A. Ž. mire nuo galvos smegenu dešinio pusrutulio smilkinines skilties sumušimo kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenu dangalais kirstines žaizdos dešines spenines ataugos projekcijoje, pereinant i dešinio smilkinio sriti. A. Ž. mirtis galejo ivykti 2010-05-15 apie 22.30 val. A. Ž. lavono kraujyje rasta 3,10 ‰ (promiliu) etilo alkoholio. Kirstines žaizdos padarytos aštraus kertancio tipo žalojancio daikto poveikyje galimai kirvio ašmenimis. A. Ž. lavone pomirtiniu sužalojimu, nukentejusiojo kovos ir savigynos požymiu nenustatyta. Specialisto išvados Nr. 185/10(06) 4 punkte išvardinti A. Ž. kune konstatuoti sužalojimai padaryti nemažiau aštuoniu trauminiu poveikiu pasekoje, trumpame laiko tarpe vienas po kito. A. I. buvo padaryti sužalojimai: poodine kraujosruva dešines akies voku-dešinio smilkinio srityje, ispaustinis dešinio smilkinkaulio lužimas, kaukoles pamato vidurines daubos lužimas abipus, dešines smilkinines galvos smegenu skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenu minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenu kietuoju dangalu dešinio galvos smegenu pusrutulio srityje, vidutinio sunkumo formos traumine galvos smegenu liga, trauminis kaires ausies bugnelio plyšimas, umus trauminis vidurines ausies uždegimas abipus. Sužalojimas del kaukoles pamato lužimo, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados Nr. 375/10(06) 1 punkte išvardintas sužalojimas galejo buti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo padarymo galimybe, smugiuojant kirviu, neatmetama.

Kaltinamasis P. J. neneigia trenkes kirvio pentimi i galvas sugyventinei E. C., A. Ž. ir A. I., taciau jo teigimu, tai padaryta visiškai kitomis aplinkybemis, t. y. labai susijaudinus, nes pamate vienoje lovoje nuogus gulincius E. C. ir A. Ž., o A. I. jiems gulejo gale koju. Tai pamates, jis supyko, išejo i kiema, o pamates kirvi, susijaudino, jam kilo mintis atkeršyti.

Kaltinamasis P. J., prisipažindamas kaltu nužudes savo sugyventine gulincius E. C. ir A. Ž., o A. I. padares sunku sveikatos sutrikdyma, teigia, kad neturejo išankstines tycios tai padaryti, taciau pamates lovoje E. C. ir A. Ž. nuogus, o A. I. gulinti pastaruju koju gale, savo smurtiniais veiksmais norejo jiems atkeršyti, nes buvo stipriai susijaudines.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsni tada, kai nukentejusiajam gyvybe atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji ar jo artima asmeni nukentejusiojo asmens poelgis. Pagal teismu praktika tarp staiga kilusio susijaudinimo ir kaltininko veiksmu turi praeiti labai nedaug laiko, t. y. atsakas turi buti iš karto po neteisetu ar itin ižeidžianciu nukentejusiojo veiksmu, nes fiziologinio afekto busena tesiasi labai trumpa laika. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) busena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus skiriama teismo psichologine, psichologine–psichiatrine ar kitokia ekspertize. Teismas, spresdamas, ar nukentejusiojo poelgis yra itin ižeidžiantis, atsižvelgia i tai, kiek nukentejusiojo tyciniai veiksmai esmingai prieštarauja morales bei doroves principams, pažeidžia žmogaus garbe ir oruma ir kaip tai paveikia kaltininka, atsižvelgiant i jo individualias asmenines savybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 24 punktas). Tokiu aplinkybiu ir salygu šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Byloje yra nustatyta, kad sugyventiniai P. J. ir E. C. piktnaudžiavo alkoholiu. Nusikaltima P. J. padare taip pat apsvaiges nuo alkoholio. Teismas konstatuoja, kad pagal byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes negalima teigti, jog nuteistasis smurtaudamas prieš nukentejusiuosius butu buves fiziologinio afekto busenoje (staiga labai susijaudines). Iš P. J. ikiteisminio tyrimo metu pirminiu parodymu matyti, kad E. C. kartu su A. Ž. ir dar vienu iš vaikinu miegojo kambaryje ant lovos. Jis iš pradžiu nieko nesake, taciau po kurio laiko prabudes, pamate, kad E. C. kartu su A. Ž. lovoje nuogi, o tas kitas vaikinas jiems gulejo gale koju. Tai pamates, jis supyko, išejo i kiema, negali tiksliai prisiminti kurioje vietoje kieme, ar prie kambario duru rado kirvi, kurio specialiai neieškojo. Pamates kirvi, susijaudino, kilo mintis jiems atkeršyti (2 t., b. l.12). Apklaustas itariamuoju P. J. ikiteisminio tyrimo teisejui parode, kad E. C. kartu su A. Ž. ir A. I. nuejo miegoti i lova. Jis stebejo kas bus toliau. Po to sededamas ant lovos užsnudo, prabudes išejo i lauka, o grižes pamate, kad E. C. kartu su A. Ž. baigineja lytini akta. Tada jis priejo prie E. C., papurte ja ir pakviete išeiti pakalbeti. Išejes i lauka pamate kirvi, su kirviu grižes papurte E. C., kad pastaroji pamatytu, kad jis turi kirvi. Tada jis ja ištempe iš lovos ir jai sedint prie lovos, ant grindu, kirvio pentimi sudave nestipru smugi i viršugalvi taip noredamas ja pagasdinti.

Taip pat iš kaltinamojo parodymu nustatyta, kad A. I. prieš ji sužalojant prabudo, atsistojo ir kai pamate kirviu kapojamus kitus nukentejusiuosius, eidamas link kaltinamojo klause, ka cia pastarasis išdarineja. Nors nukentejusysis A. I. nepamena, kad butu tai dares ir sužalojimo fakto nepamena, taciau kaltinamasis P. J. teisme pripažino, kad A. I. jam nesudave jokio smugio, taciau einanti pastaraji link jo, laike kaip puolima, todel kirto ir šiam kirviu i galva. Taigi, tokie paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis smurtavo prieš E. C., A. Ž. ir A. I. tyciniais veiksmais, vadovaudamasis keršto motyvu, o ne budamas labai susijaudines, t. y. jo smurtiniai veiksmai nebuvo vienkartinis staigus atsakas i neteiseta nukentejusiuju E. C. ir A. Ž. poelgi, o tai fiziologinio afekto busenai nebudinga. Be to, pažymetina ir tai, kad P. J. buvo atlikta teismo psichologine-psichiatrine ekspertize, kuri nustate jam emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikima, priklausomybes nuo alkoholio sindroma, taciau padare išvada, kad P. J. nusikaltimo padarymo metu galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, nes letiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo busenos. Ivertines visas bylos aplinkybes teismas daro išvada, kad nera pagrindo kvalifikuoti P. J. veiksmu pagal BK 130 straipsni, nes darydamas nusikaltimus jis nebuvo fiziologinio afekto busenos. Byloje surinkti irodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. J. nusikalstamas veikas padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos šios veikos padarymui.

Be to, teismo nuomone, kaltinamojo P. J. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamojo P. J. veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiuju asmenu elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), pagrindo nera. Provokuojanciu laikomas toks elgesys, kai nukentejusysis samoningai skatina kaltininka pradeti nusikalstama veika prieš ji. Tokie nukentejusiojo veiksmai gali pasireikšti ižeidimu, smurtu arba kitokiais tyciniais veiksmais, nukreiptais tiek i pati kaltininka, tiek i jam artimus asmenis. Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija i provokuojancius nukentejusiojo veiksmus. Byloje yra nustatyta, kad konfliktas tarp P. J. ir E. C. buvo prasidejes jau 2010-05-14, diena prieš ivyki, bunant pas D. C. namuose. Pagal liudytojos D. C. parodymus, 2010-05-14 diena, išgertuviu metu P. J. su E. C. tarpusavyje susibare, del ko, tiksliai nežino. Tada P. J. trenke E. C. i veida 2 kartus, jai pradejo begti kraujas iš lupos, taciau pastaroji jam netrenke. Liudytoja D. C. parode, kad konflikto metu E. C. ižeidinejo kaltinamaji, del ko jie tiksliai baresi nežino, gal todel, kad A. Ž. vis rode išskirtini demesi E. C.. Po to P. J. pastarajai viena karta trenke i veida ir prakirto lupa. Atejus broliams Z., E. C. jiems pasiskunde ir vienas iš broliu, užsipuole P. J., taciau kas tarp ju ivyko nemate, nes tuo metu buvo parduotuveje. Iš liudytojo R. A. parodymu matyti, kad 2010-05-14 d. atejes pas D. C. pamate E. C. kruvinu veidu, P. J. apdraskyta, jie kažko baresi, taciau nekreipe demesio del ko. Prie jo pastarieji nesimuše, niekas iš kartu buvusiu išgertuviu kompanijoje taip pat nesimuše. Iš liudytojo V. B. parodymu matyti, kad 2010-05-14 d. jam bunant pas D. C. atejo R. A.. Visi gere ir ant nieko, iš kartu buvusiu asmenu, jokio kraujo nemate, niekas nesipyko. Atkreiptinas demesys i tai, kad iš karto po sulaikymo apklausiamas itariamuoju P. J. nenurode, kad E. C. su A. Ž. lytiškai santykiavo. Šia aplinkybe jis parode tik apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja. Be to, kaip matyti iš jo parodymu, E. C. jis sudave del to, kad pastaroji jo neklause dvi dienas ir, kad jo lovoje atsigule su svetimu vyriškiu. Kaltinamasis teigia, kad ivykio metu, kai pamate lovoje miegancius nukentejusiuosius, norejo su nukentejusiaja tik pasikalbeti. Taciau, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymu, ivykio metu jis kartu su nukentejusiaisiais gere alkoholi, mate kaip E. C. su A. Ž. nuejo miegoti, taciau iki to net nebande civilizuotu budu išsiaiškinti padeti, tam, kad išvengti tokios situacijos, neleisti jo namuose girtauti ir miegoti pašaliniams asmenims. O tik po to, kai pamates, kad nukentejusioji su A. Ž. gulejo lovoje ir neva pasak kaltinamojo „dare romana“, iš karto nukentejusiuosius puole kirviu. Kaltinamasis P. J., apsvaiges nuo alkoholio, norejo su E. C. pakalbeti ir tempe ja iš lovos pats budamas priešiškai nusiteikes iki ivykio. Todel, esant tokioms aplinkybems, laikyti, kad nusikaltimo padaryma išprovokavo pati nukentejusioji ir jis padarytas nepalankiai susikloscius aplinkybems, nera pagrindo. Pažymetina, kad objektyviu duomenu apie tai, kad ivykio metu E. C. su A. Ž. lytiškai santykiavo, arba kad pastaroji kaltinamajam nebuvo ištikima, byloje nera. Teismo nuomone, taip aiškindamas kaltinamasis P. J. tokiu budu bando pateisinti savo smurtinius veiksmus atliktus prieš nukentejusiuosius ir siekia, kad jam butu paskirta švelnesne bausme.

Nužudymas yra tycinis neteisetas kito žmogaus gyvybes atemimas. Atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo mirtis turi buti desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi buti butinas, t. y. butina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukele ir salygojo padariniu atsiradima. Byloje esantys ir nuosprendyje pamineti irodymai leidžia daryti išvada, kad nukentejusiuju E. C. ir A. Ž. mirtis sukeles galvos smegenu sumušimas, pasireiškes daugybiniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais, o nukentejusiojo A. I. kaukoles pamato lužimu, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo samoningi ir valingi, t.y. kaltai, atlikti P. J. veiksmai. Jo elgesys buvo susijes priežastiniu ryšiu su nukentejusiuju E. C. ir A. Ž. mirtimis, o nukentejusiojo A. I. sunkaus sveikatos sutrikdymu, t.y. kaip veikos, kurios pacios savaime desningai ir neišvengiamai sukele atsiradusias pasekmes.

Tai, kad butent kaltinamasis trenke kirvio pentimi i galvos sriti sugyventinei E. C., A. Ž. ir A. I., yra irodyta paties kaltinamojo, nukentejusiojo A. I. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, ivykio vietos apžiuros ir parodymu patikrinimo vietoje protokolais. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmu, kirvio pentimi suduodant nukentejusiesiems E. C., A. Ž. ir A. I. smugius i galvos sriti, nukentejusiuju E. C. ir A. Ž. mirties, o nukentejusiojo A. I. sunkaus sveikatos sutrikdymu, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nužudymas gali buti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tycia. Tiesiogine tycia rodo gyvybes atemimo buda, o netiesiogine tycia atimti gyvybe reiškia kaltininko psichini santyki su padariniais. Vertindamas kaltes valini momenta, t. y. kaltininko psichini santyki su pasekmemis, butina atskleisti subjektyviosios puses turini, ivertinti esminius ir reikšmingiausius faktinius duomenis – suduotu smugiu skaiciu bei padarytu sužalojimu pobudi. Tai, jog nukentejusiesiems E. C. ir A. Ž. padaryti galvos smegenu sumušimai, pasireiške daugybiniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais, o nukentejusiajam A. I. kaukoles pamato lužimas, taip pat sužalojant ivairias kuno vietas, o labiausiai gyvybei pavojingas kuno vietas, neabejotinai leidžia daryti išvada, kad tokiais veiksmais buvo siekiama nužudyti nukentejusiuosius. Taip veikdamas P. J. tiek E. C., A. Ž. ir A. I. sužalojimus, tiek net ju mirti neabejotinai numate, šiu padariniu sieke ir ju norejo. Kaltinamojo P. J. tycios turini parodo visos jo padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankis (kirvis), budas (su kiviu suduodami smugiai), sužalojimu kieki (daugkartiniai smugiai su kirviu E. C. ir A. Ž., vienas smugis kirviu A. I.), ju pobudi, vieta (E. C. ir A. Ž. padaryti sužalojimai galvose ir kitose kuno vietose, A. I. padarytas sužalojimas galvoje), nusikalstamu veiksmu intensyvuma (sužalojimai su kirviu padaryti staiga netiketai ir greitai vienas po kito) ir ju nutraukimo priežastis (kai E. C. ir A. Ž. buvo be gyvybes ženklu, o A. I. be samones), kaltininko ir nukentejusiuju tarpusavio santykius (kaltininkas ir nukentejusieji iki ivykio vartojo alkoholi, tarpusavyje pykosi, tvyrojo itampa, buvo nedraugišku santykiu), i kaltininko elgesi ivykio metu (staigus smugiu su kirviu sudavimas nieko neitariantiems nukentejusiems), taip pat prieš nusikaltima ir po jo padarymo (prieš nusikaltimo padaryma intensyviai vartojamas alkoholis, po nusikaltimo padarymo visiškas abejingumas sužalotiesiems, stebi kaip miršta E. C. ir A. Ž., tik po to eina pas kaimynus, kad pranešti apie ivyki) ir kt. aplinkybes. Visa tai parodo, kad kaltinamasis P. J. veike apibrežtoje tycioje nužudyti tris asmenis, kas patvirtina ir nukentejusiuju kunuose nustatyti sužalojimai, ju lokalizacija, panaudotas irankis ir kitos aplinkybes. Visos aplinkybes rodo, kad kaltinamasis suvoke pavojinga savo veiksmu pobudi ir suprato, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai gali sukelti E. C., A. Ž. ir A. I. mirti, todel jis nusikaltimus padare tiesiogine apibrežta tycia (BK 15 str. 2 d.).

Kaltinamojo P. J. veikos pasikesinimo nužudyti du ar daugiau žmoniu ir dvieju asmenu nužudymo, sudetimi pagal sunkumo laipsnius kvalifikuojami i kvalifikuotus nužudymus, t.y. BK 129 str. 2 d. 5 p., todel, kad P. J. veikdamas tiesiogine apibrežta tycia, suduodamas su kirviu trims žmonems i gyvybiškai svarbius organus (galvas ir kitas kuno vietas), du asmenis nužude, o kito nužudyti nepavyko, del nuo P. J. nepriklausanciu aplinkybiu, nes A. I. suteikus greitaja medicinos pagalba pavyko išgyventi. Atsižvelgiant i šias aplinkybes teismas daro išvada, jog kaltinamojo P. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 129 str. 2 d. 5 p., ir irodyti teismo aptartais bei išanalizuotais irodymais.

Del bausmes skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinetos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta, P. J. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Taciau teisiamajame posedyje valstybini kaltinima palaikantis prokuroras praše kaltinamojo P. J. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis P. J. pilnai prisipažino savo kalte del jam inkriminuotu veiku, dave išsamius parodymus byloje ir nuoširdžiai gailisi del savo nusikalstamu veiksmu.

Atkreiptinas demesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe baudžiamajame istatyme formuluojamas ne kaip kaltes pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminiu kvalifikacijai reikšmingu objektyviu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybiu pripažinimas. Istatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintu kalte visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teise i gynyba, taigi turi teise gincyti kaltinima, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktiniu inkriminuoto nusikaltimo aplinkybiu suvokimu. Jo faktiniu aplinkybiu suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluociu, todel tokios teises negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybe lengvinancios aplinkybes nepripažinimu.

Kaltinamasis P. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines faktines aplinkybes, t.y. pripažino trenkes kirvio pentimi nukentejusiesiems i galvos sriti fakta, iš esmes dave nuoseklius parodymus, gailejosi, parodymu patikrinimo vietoje nuosekliai papasakojo ir parode ivykio aplinkybes, nors ir savaip aiškina ivykio aplinkybes. Savo parodymus duotus 2010-05-16 ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir 2010-05-20 ikiteisminio tyrimo teisejui, taip pat 2010-12-06 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodymu nekeite, parodymu patikrinimo vietoje metu name manekeno pagalba parode kaip ir prie kokiu aplinkybiu jis kirviu sudave smugius E. C. ir A. Ž. ir A. I.. Be to, kaltinamasis atsipraše nukentejusiuju ir auku artimuju. Taip pat, atkreiptinas demesys i tai, kad pats kaltinamasis po nusikaltimu padarymo iš karto nuejo pas kaimynus ir papraše iškviesti medikus. Tuo remdamasis, teismas pripažista jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo P. J. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra ta, kad jis nusikaltimus padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, nes ši aplinkybe turejo itakos jo nusikalstamu veiku padarymui. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skiriant bausme kaltinamajam P. J. teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu buvima. Teismas atsižvelgia i tai, kad jis padare tris tycinius, smurtinius nusikaltimus, kurie priskiriami labai sunkiu nusikaltimu kategorijai, nusikaltimai yra kvalifikuoti, i nusikaltimu stadija (nusikaltimas E. C. ir A. Ž. atžvilgiu yra baigtas), kad veikos nužudant E. C. ir A. Ž. pasekmes yra nebeatitaisomos, nes kesinimosi objektas buvo žmogaus gyvybe, kad kaltinamasis pilnai galejo suvoke savo veika nukentejusiuju atžvilgiu, t.y. kad atlieka veiksmus pavojingus sveikatai ir gyvybei, galincius sukelti E. C., A. Ž. ir A. I. mirti, t.y. suvokdamas daromu veiksmu realu pavojinguma kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, numatydamas galimus padarinius (kuno sužalojimai ar mirtis) ir tu pasekmiu sieke (apibrežta tycia). Taip pat atsižvelgtina i kaltinamojo žiauruma ir visiška abejinguma, nužudant E. C., ir A. Ž., i nukentejusiuju patirtus skausmus ir kancias, ka rodo nustatytas mirties mechanizmas, nustatyti sužalojimai, i suduotu smugiu skaiciu, i sužalojimu lokalizacija ir ju sunkuma, i tai, kad yra jo atsakomybe lengvinanti ir sunkinanti aplinkybes, todel jam turi buti paskirta pakankamai griežta laisves atemimo bausme, jos trukme nustatant, atsižvelgus ir i sekancias aplinkybes. Teismas atsižvelgia ir i tai, kad po nukentejusiuju sužalojimo, bei palikus pastaruosius guleti ant grindu, kaltinamasis P. J., nepasišalino iš ivykio vietos, apie tai kas ivyko informavo kaimynus ir grižes i nusikaltimo vieta, t.y. prie namu lauke atvykstanciu policijos pareigunu. Kaltinamasis P. J. - anksciau teistas 4 kartus, tame tarpe už nužudyma, niekur nedirbo, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninese nesigyde. Atsižvelgdamas i visas išdestytas aplinkybes, taip pat i tai, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, kaltinamajam P. J. skiriama maksimali terminuota laisves atemimo bausme. Be to, vertinant kaltinamojo asmenybe bei padarytu nusikaltimu pavojingumo pobudi ir laipsni laisves atemimo bausmes atlikimas kaltinamajam nustatomas kalejime ir pataisos namuose (LR BK 50 str. 3 d.).

Del pavojingo recidyvisto pripažinimo

LR BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu. Toks asmuo yra recidyvistas. Pagal mineto straipsnio 2 dalies 2 punkta nusikaltimu recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padares asmuo teismo gali buti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, budamas recidyvistas, padaro nauja labai sunku nusikaltima.

P. J. tycinius labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., padare budamas recidyvistu, t. y. turedamas neišnykusi teistuma už tyciniu nusikaltimu padaryma, iš kuriu vienas priskiriamas labai sunkiu nusikaltimu kategorijai. Pažymetina, kad 1993-08-11 Lietuvos aukšciausiojo teismo pagal LR BK 105 str. 5 p. -15 metu laisves atemimu, pritaikius LR BK 26 str., P. J. pripažintas pavojingu recidyvistu. Atsižvelgiant i tai, kad P. J. budamas teistas 4 kartus, paskutini karta 2010-10-06 Varenos rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., turedamas neišnykusi ir nepanaikinta teistuma, vel padare tris labai sunkius nusikaltimus ir nusikaltimai sukele ypatingai sunkias pasekmes (kaip jau mineta, dvieju asmenu gyvybes atemimas ir pasikesinimas nužudyti trecia žmogu), yra pagrindo pripažinti kaltinamaji pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Del civiliniu ieškiniu

Baudžiamojoje byloje Varenos rajono apylinkes prokuratura nukentejusiosios K. C. naudai pareiške civilini ieškini 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Neturtine žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo elgesi ir jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant moralines žalos dydi pareiškime nurodoma, kad motinos E. C. netektis sukele dideles kancias nužudytosios dukrai K. C.. Pastarajai motina E. C. buvo likusi vienintelis iš tevu, nes tevo nukentejusioji neturejo. E. C. rupinosi savo dukra K. C., nuolat lankydavo ja vaiku namuose, kiek galejo reme materialiai. Del mamos nužudymo, nukentejusioji K. C. patyre psichologiniu, depresiniu sutrikimu.

Teismas neabejoja, kad del motinos E. C. mirties, nukentejusioji K. C. patyre emocinius išgyvenimus, psichologini ir dvasini sukretima. Akivaizdu, kad motinos praradimas, nepriklausomai nuo to, koki gyvenimo buda ji vede (nužudytoji piktnaudžiavo alkoholiniais gerimais, nukentejusioji pati auga globos namuose) sukele dukrai emocini sukretima. Taigi nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i negrižtamas pasekmes (atimta nukentejusiosios motinos gyvybe), gyvybe atimta tyciniais kaltinamojo veiksmais, kaltinamasis yra darbingas asmuo. Atsižvelgiant i tai, ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo nukentejusiosios K. C. naudai 70 000 litu neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtine žala atitinka protingumo, teisingumo ir sažiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamai praktikai baudžiamosiose bylose nustatant neturtines žalos dydi.

Nukentejusysis A. I. pareiške civilini ieškini 1916,61 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtine žala 1916,61 Lt sumoje, kuria nukentejusysis A. I. patyre del kaltinamojo veikos nera pilnai irodyta rašytiniais dokumentais. Taciau nukentejusiojo A. I. patirtos išlaidos yra realios, todel yra priteistinos. Todel vertinant teisingumo ir protingumo kriterijais ši 1916,61 Lt suma nera aiškiai per didele ir yra priteistina iš kaltinamojo P. J..

Nustatant moralines žalos dydi nukentejusysis A. I. nurode, kad del P. J. veikos jis patyre fizinius sužalojimus, del to turejo ir velesniu sveikatos sutrikimu, patyre stipru dvasini sukretima, sumušimo pasekmes jaucia iki šiol, nuo ivykio laiko iki šiol jauciasi silpnos sveikatos, del ko pastoviai yra priverstas kreipesi i medikus, vartoti medikamentus. Visiškai neabejotina, kad del nusikaltimo metu A. I. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nukentejusysis patyre fizinius skausmus, kancias, išgasti, emocinius išgyvenimus, dvasini sukretima. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentejusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant i tai, nukentejusiojo A. I. ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo nukentejusiojo A. I. naudai 20 000 litu neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtine žala atitinka protingumo, teisingumo ir sažiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamai praktikai baudžiamosiose bylose nustatant neturtines žalos dydi.

Kadangi kaltinamojo P. J. kalte del jam inkriminuojamu nusikaltimu padarymu irodyta byloje esanciais faktiniais duomenimis, Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys del 1342,28 Lt dydžio žalos atlyginimo atsakovui (kaltinamajam) P. J. už nukentejusiojo A. I. gydymo paslaugas tenkintinas pilnai. Civilinis ieškinys del turtines žalos yra pagristas byloje surinktais ir ištirtais irodymais. Kaip matyti iš pateiktu dokumentu nukentejusiojo A. I. gydymo išlaidas sudare 1342,28 Lt. Todel, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iš kaltinamojo P. J. išieškotina 1342,28 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai, patirtai žalai už nukentejusiojo A. I. gydyma atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: 1) nukentejusiuju E. C. ir A. Ž. – sportiniai marškineliai, striuke, skuduras, paklode, du pagalviu užvalkalai, džemperis, kirvis, lankelis, plauku kuokštas, du tepineliai, DNR pavyzdžiai, trumpikes, dvi treningines kelnes, marškineliai, kojines, dešiniu ir kairiu ranku nagu nuokarpos, kraujo pavyzdžiai, žaizdos, plaukai, liemenele, kirvis, kurie yra laikomi Varenos r. PK KPS - nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini; 2) kaltinamojo batai, kelnes, džemperis, marškineliai - nuosprendžiui isiteisejus gražintini P. J.; 3) nukentejusiosios E. C. auskaras – nuosprendžiui isiteisejus gražinti nukentejusiajai K. C..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. (pasikesinimo nužudyti E. C., A. Ž. ir A. I. epizodas) ir pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 p. (E. C. ir A. Ž. nužudymo epizodas) ir nuteisti:

- pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. 16 (šešiolikos) metu laisves atemimo bausme;

- pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 p. 20 (dvidešimties) metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 3 p. paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu ir galutine subendrinta bausme P. J. paskirti laisves atemima 20 (dvidešimciai) metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 3 p., 9 p., šia bausme subendrinti apemimo budu su Varenos rajono apylinkes teismo 2010-10-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 20 (dvidešimciai) metu, šia bausme pirmuosius 5 (penkerius) metus paskirti atlikti kalejime, likusios bausmes dali - pataisos namuose.

I bausmes atlikimo laika P. J. iskaityti sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. gegužes 15 d. iki 2011 m. rugsejo 30 d.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. rugsejo 30 d.

Kardomaja priemone – suemima, iki nuosprendžio isiteisejimo P. J. atžvilgiu, palikti ta pacia, o nuosprendi pradejus vykdyti - panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p. kaltinamaji P. J. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš P. J. nukentejusiosios K. C. naudai 70000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. J. nukentejusiojo A. I. naudai 1916,61 Lt turtines ir 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. J. Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (imones kodas 19135167, saskaita Nr.217300010002484333) naudai 1342,28 Lt turtines žalos atlyginimo.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: 1) nukentejusiuju E. C. ir A. Ž. - sportinius marškinelius, striuke, skudura, paklode, du pagalviu užvalkalus, džemperi, lankeli, plauku kuokšta, du tepinelius, DNR pavyzdžius, trumpikes, dvi treningines kelnes, marškinelius, kojines, dešiniu ir kairiu ranku nagu nuokarpas, kraujo pavyzdžius, žaizdas, plaukus, liemenele, tepineli, kirvi, kurie yra laikomi Varenos r. PK KPS - nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti; 2) kaltinamojo - batus, kelnes, džemperi, marškinelius - nuosprendžiui isiteisejus gražinti P. J.; 3) nukentejusiosios E. C. auskara – nuosprendžiui isiteisejus gražinti nukentejusiajai K. C..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.