Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 27 kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (trys nusikalstamos veikos) galutine bausme – 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pridėta daug automatinių jungiklių. Pamanė, kad, jei jų truks, nebus pastebėta, todėl paėmė kaltinime nurodytą automatinių jungiklių kiekį, susidėjo juos į su savimi turėtą maišiuką ir išėjo, tačiau už kasų jį sulaikė apsaugos darbuotoja. Ne pirmą kartą ėmė automatinius jungiklius, būtų juos pardavęs turguje. Neturi pajamų, negauna nedarbo ar socialinės išmokos, jį išlaiko motina, pas kurią gyvena. Turi priklausomybę nuo karfentalinio. Pradėjo vartoti narkotines medžiagas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vagystės susijusios su poreikiu gauti pinigų. Paskutiniu metu nesigydė nuo priklausomybės, neturi finansinių galimybių patekti į mokamą reabilitaciją, o į nemokamą reabilitaciją nelabai yra vietų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas E. G. (E. G.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. 2025 m. gegužės 19 d. apie 18 val., būdamas darbe, per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad į parduotuvę (duomenys neskelbtini) įėjo vyras, kuris dažnai daro vagystes prekybos centre, jį atpažinęs, pradėjo stebėti jo elgesį. Pamatęs, kaip vyras paėmė įvairių automatinių jungiklių ir įsidėjo į parduotuvės krepšį. Liudytojas, nuėjęs prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasų, pamatė, kaip vyras, kurį stebėjo per vaizdo stebėjimo kameras, išeina pro kasas su maišu ant peties neapmokėjęs už prekes. Jis sulaikė vyrą antrame aukšte už parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasų. Parduotuvei vyras pasikėsino padaryti 304,24 Eur žalą. Prekės nesugadintos, grąžintos į prekybą (1 t., b. l. 45–46).

„Eurocash1“ UAB 2025 m. gegužės 29 d. pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 18.46 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte buvo sulaikytas vyras, kuris iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogė automatinių jungiklių, kurių bendra vertė 304,24 Eur. Asmuo sulaikytas, kai pradėjo pro parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasas (1 t., b. l. 1).

„Eurocash1“ UAB 2025 m. gegužės 29 d. pareiškime nurodytos automatinių jungiklių, kuriuos pasikėsino pagrobti A. J., rūšys, kiekiai ir vertės (1 t., b. l. 2).

2025 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 19–31).

2025 m. birželio 3 d. – 2025 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota dėl nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 35–42).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku pasikėsino pavogti automatinius jungiklius iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojo E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas nenustatė priežasčių netikėti ir abejoti liudytojo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: „Eurocash1“ UAB 2025 m. gegužės 29 d. pranešimas, „Eurocash1“ UAB 2025 m. gegužės 29 d. pareiškimas ir 2025 m. birželio 3 d. – 2025 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota dėl nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūra. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertėmis.

Nagrinėjamo įvykio aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, A. J. 2025 m. gegužės 29 d. apie 18.46 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 15 vnt. automatinių jungiklių „Hager 10A“, kurio vieneto kaina 4,99 Eur, bendros 74,85 Eur vertės, 16 vnt. automatinių jungiklių „Hager 16A“, vieneto kaina 4,49 Eur, bendros 71,84 Eur vertės, 7 vnt. automatinių jungiklių „Hager 20A“, kurio vieneto 5,09 Eur, bendros 35,63 Eur vertės, 16 vnt. automatinių jungiklių „Hager 16A“, kurio vieneto kaina 4,19 Eur, bendros 67,04 Eur vertės, ir 12 vnt. automatinių jungiklių „Hager 10A“, kurio vieneto kaina 4,49 Eur, bendros 53,88 Eur vertės, sudėjo minėtas prekes į su savimi turėtą maišą ir praėjo pro kasas, nepateikęs šių prekių apmokėjimui, taip pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio bendra vertė 303,24 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes už atsiskaitymo kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 303,24 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į A. J. pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertę.

A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad A. J. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas yra nuoširdus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 27 kartus, daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 134–178). Jis 2025 m. balandžio 15 d. buvo paleistas iš kalėjimo atlikęs arešto bausmę, o po pusantro mėnesio padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Pripažintina, kad A. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. anksčiau itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn, daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 134–178), šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra dar trys neišnagrinėtos baudžiamosios bylos dėl kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Jis paskutinių vienerių metų laikotarpiu taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 108–133). A. J. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų. Kaltinamasis nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kita vertus, kaltinamasis pripažino, kad jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. J. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad A. J. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 26 parų arešto bausmę.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. J. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis, tačiau jis yra apskųstas apeliacine tvarka. Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo ir minėtu nuosprendžiu paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu A. J. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad šiuo atveju A. J. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn, daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą. Jam daug kartų taikytos realios arešto bausmės, tačiau jos neužkerta kelio kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje. Kaltinamasis paskutinių vienerių metų laikotarpiu taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos. A. J. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų. Kaltinamasis nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Jokių A. J. teigiamai apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien kaltinamojo kitoks manymas teismo neįpareigoja.

V. Kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 78–79). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

A. J. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 29 d. 20.50 val. iki 2025 m. gegužės 30 d. 13.31 val. (viena diena) (1 t., b. l. 55–58, 76–77). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07117 dėl 116,67 Eur už A. J. gynusios advokatės A. Ustinovič darbo užmokestį (1 t., b. l. 196–199). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 29 d. 20.50 val. iki 2025 m. gegužės 30 d. 13.31 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Iš A. J. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) A. J. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių r., Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.