Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovui advokatui E. V. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato E. V. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – institucija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-42-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194840288.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR-N-42-2023 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį 1100 eurų dydžio bauda už tai, kad atstovaudamas gavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių postui „Tiekimas“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTLC0100IM1226F8 (siuntėjas - OOO (duomenys neskelbtini), prekė – klijuota beržo fanera 1220x2440; 1525x1525, prekių kodas – 44123310 90, gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklarantas/atstovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokesčiai: 6259 Eur) ir joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos mokestinės prievolės dydžiui.

Nutarime taip pat nurodyta, kad muitinio įforminimo metu 2022 m. liepos 1 d. buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys (mėginio ėmimo protokolas Nr. 22KR200575). Mėginio ėmimo metu dalyvavo deklaranto atstovas Ž. V.. 2022 m. rugpjūčio 3 d. muitinės laboratorija tyrimo protokolu Nr. 22MLT1622 konstatavo, kad mėginys yra klijuotinė fanera, sudaryta iš 9 vnt.~ 1-1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko). Abu išoriniai sluoksniai – iš beržo medienos, nepadengti (rekomenduotinas TARIC kodas - 4412 33 10 10). Remiantis Prekės klasifikavimo aktu Nr. 22K0119, 2022 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 22LTLC0100IM1226F8, 2G22-06-30 aprašyta prekė (klijuota beržo fanera 1220x2440; 1525x1525, prekių kodas – 44123310 90) yra klijuotinė fanera, sudaryta iš 9 vnt.~ 1-1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko). Abu išoriniai sluoksniai – iš beržo medienos, nepadengti. Tokiu atveju tyrimui pateiktos prekės TARIC kodas 4412 33 10 10, papildomas kodas C999. Kauno teritorinėje muitinėje 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo patvirtinta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190678S, kuria nuspręsta pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektronine importo deklaracija Nr. 22LTLC0100IM1226F8, 2022 m. birželio 30 d. deklaruotos prekės kodą iš 4412 33 10 90 į 4412 33 10 10 C999, bei taikyti prekės kodu 4412 33 10 10 C999 klasifikuojamai prekei 15,80 % galutinį antidempingo muitą.

Dėl paminėto buvo konstatuota, kad buvo pažeisti 2013 m spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 15 straipsnio 2 dalies punktas, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos punktas.

2023 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas iš Kauno teritorinės muitinės persiųstas pareiškėjo Ž. V. atstovo advokato E. V. skundas, kuriame prašoma panaikinti institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-42-2023 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba, jei būtų nustatytas nusižengimo faktas, skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti Ž. V. švelnesnę, ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta, nuobaudą.

Skunde nurodoma, jog Ž. V. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra tik išvardintos konkrečios deklaracijų rūšys, kuriose už pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę, tačiau pačios Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, kaip ir nenustato pareigos deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją. Reglamento B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurių nesilaikymas inkriminuotas Ž. V. išimtinai apibrėžia tik subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei reikalavimo deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją, nei konkrečios Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (žr. LAT 2019-10-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir LAT 2020-03-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020), todėl už nenustatytos tvarkos pažeidimą negalėjo būti taikoma ir administracinė atsakomybė, nes negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir už tai taikyti administracinę atsakomybę (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. N62-50/2011).

Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nagrinėjamu atveju, institucija iš esmės apsiribojo prielaidomis, nurodydama, kad Ž. V. įvertinęs LITAR duomenų bazėje 2022 m. birželio 30 dienai, Kombinuotos nomenklatūros (toliau – ir KN) 4412 33 10 subpozicijoje klasifikuojamą fanerą, turėjo tinkamai įvertinti jos sluoksnius. Kai tuo tarpu dėl kodo 4412 33 10, vietoje Ž. V. nurodyto 4412 33 90, parinkimo aplinkybės paaiškėjo tik muitinės laboratorijoje atlikus išsamius laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ž. V. nei iš prekių gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų (CMR važtaraščio Nr. 4310; siuntėjo 2022 m. gegužės 12 d. sąskaitos faktūros Nr. 4310, Sutarties Nr. 171(2022-06-10) bei T1 tranzito deklaracijos Nr. 22LTVK300000065911), nei fiziškai apžiūrėjęs prekes neturėjo net menkiausios galimybės identifikuoti, kad prekės TARIC kodo paskutiniai du skaičiai galimai yra neteisingi. Todėl institucijos teiginiai, kad Ž. V. logiškai turėjo žinoti, kad abu sluoksniai yra iš beržo yra pagrįsti tik prielaidomis. Ž. V., neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad prekė sudaryta iš 9 vnt. ~ 1-1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko) ir abu išoriniai sluoksniai yra iš beržo. Kitu atveju institucija nebūtų ėmusi mėginio ir siuntusi jį muitinės laboratorijai. Šiuo atveju matyti, kad institucija reikalauja iš Ž. V. to kas neįmanoma, t. y. turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir iš anksto žinoti prekės sudėtį. Tik atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad klijuota fanera, sudaryta iš 9 vnt.l -1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko), abu išoriniai sluoksniai - iš beržo medienos, nepadengti, klasifikuotina KN subpozicijos 4412 33 10 kodu ir tik išplėtus prekės kodą iki 10 skaitmenų prekė klasifikuotina ne deklaruotu TARIC kodu 4412 33 10 90, bet TARIC kodu 4412 33 10 10. Svarbu ir tai, kad prekės aprašymas EID atitiko deklaruotą prekės kodą, todėl Ž. V. net ir ėmęsis bet kokių veiksmų, įskaitant fizinę prekės apžiūrą, objektyviai negalėjo numatyti, kad TARIC kodo paskutiniai du skaitmenys turėtų būti ne 90, bet 10.

Pareiškėjo atstovo nuomone, Ž. V. muitiniam įforminimui pateikdamas minėtą EID nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika (TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Be to, jis kaip deklarantas atliko visus būtinus, protingus ir proporcingus veiksmus (įskaitant ir visos informacijos apie prekę gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl jo veiksmuose nėra visų privalomų ANK 212 straipsnio sudėties požymių. Toks institucijos elgesys, kuomet muitinės įstaiga paima mėginį, siunčia jį ištirti muitinės laboratorijai, vėliau surašo prekių klasifikavimo aktus, apie kuriuos deklarantas net nėra informuojamas ir nesuteikiama teisė nei pateikti savo nuomonę, nei apskųsti priimtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Ž. V. kaltės turinys visiškai neatskleistas ir tik deklaratyviai nurodyta, kad Ž. V. yra žinoma atsakomybė už muitinės deklaracijos teisingą užpildymą, nors būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-01-11 nutartyje priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023 aiškiai pasakė, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad prekės pavadinimą ir 8 skaitmenų KN kodą Ž. V. nurodė tinkamai ir tik atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo Prekės sudėtis ir atitinkamai keitėsi deklaruoto TARIC kodo 4412 33 10 90 paskutiniai du skaitmenys į 10.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (žr. Konstitucinio Teismo 2008-09-17, 2012-09-25 ir kitus nutarimus), todėl, jeigu teismas nuspręs, kad pareiškėjas vis dėlto yra kaltas dėl ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo yra pagrindas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sušvelninti paskirtą nuobaudą. Paskirta 1 100 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė ir prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę baudą nei skundžiamu nutarimu paskyrė institucija, nes kaip jau buvo minėta Ž. V. nesiekė sąmoningai klaidinti muitinės, o ir jokių neigiamų pasekmių nekilo, tad galėtų būti taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta bauda, mažesnė, nei sankcijoje numatyta minimali. Juo labiau, kad Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo.

Pareiškėjo atstovas, apibendrindamas pažymi, kad institucija klaidingai konstatavo, jog Ž. V. veikoje yra nustatyti visi inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai, todėl skundžiamas nutarimas negali būtį laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena Ž. V. atžvilgiu nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių.

LITAR (Lietuvos Respublikos integruotas tarifas yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė) duomenų bazėje 2022-06-30 datai, TARIC kodo 441233 subpozicijoje klasifikuojama fanera, kurios bent vienas išorinis sluoksnis yra iš beržo medienos, taigi, toliau klasifikuojant nagrinėjamu atveju importuotą fanerą (parenkant TARIC kodą iš 10 skaitmenų), konstatuotina, kad faneros abu sluoksniai yra iš beržo medienos, nes nei viename prekę lydinčiame dokumente, taip pat ir prekės aprašyme elektroninės importo deklaracijos Nr. 22LTLC0100IM1226F8, 2022-06-30 31 langelyje nebuvo nurodyta kitaip, taip pat tokia gaminio (deklaruojamos prekės) sudėtis nustatyta ir Muitinės laboratorijoje, ištyrus mėginio „klijuota beržo fanera“ struktūrą ir sudėtį, todėl prekės suklasifikuotos 4412331010 TARIC kodu, prie kurio pateiktas aprašymas: „fanera, kurios išoriniai sluoksniai yra iš medienos, nurodytos 441233 subpozicijoje“.

Ši aplinkybė reiškia, kad Ž. V., turėdamas informaciją, kad deklaruojama prekė yra iš beržo, parinko jai TARIC kodą 4412 33 10 90 (fanera, kurios vienas išorinis sluoksnis yra iš beržo medienos, o kitas iš spygliuočių), t. y visi TARIC kodo 8 skaitmenys (4412 33 10) rodo, kad deklaruojama prekė yra iš beržo, o likę du skaitmenys (90), kad prekės dalis yra iš kitų spygliuočių. Todėl, įvertinus Ž. V. pateiktoje elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 22LTLC0100IM1226F8, 2022-06-30 pateiktą informaciją (prekės aprašymą ir TATRIC kodą) bei prekę lydinčius dokumentus, buvo inicijuotas mėginio ėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Institucija pažymi, kad dėl veikos pavojingumo ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl netikslios informacijos pateikimo atsirastų reali žala – t. y. būtų sumokėta neteisinga mokesčių suma. Šiam nusižengimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad neteisingai apskaičiuota mokestinė prievolė. Todėl, nagrinėjamu atveju dėl Ž. V. veiksmų, kurie padaryti dėl neatsargumo – netikslios informacijos pateikimo kilo pasekmės – neteisingas mokestinės prievolės apskaičiavimas. Teismų praktikoje tokių duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui yra laikomas grubia klaida ir nevertinamas kaip formalus kriterijus (2017-06-15 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-414- 530/2017).

Institucijos vertinimu, administracinė bauda (jos dydis) paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą siejama su teisiškai reikšmingų aplinkybių (nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, ir atsiliepime išdėstytus argumentus, institucijos nuomone, Kauno teritorinės muitinės 2023 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-42-2023 paliktinas nepakeistas, kaip teisėtas ir pagrįstas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. V. paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno teritorinė muitinė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Ž. V. skundo netenkinti ir palikti galioti

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas muitinei pateikė deklaraciją, nurodydamas kodą. Dėl administracinio nusižengimo kaltinimą institucija suformulavo tik po laboratorinio tyrimo atlikimo. Tačiau, vertinant pareiškėjo veiksmus deklaracijos pateikimo metu, iš visų prekę lydinčių dokumentų, Ž. V. negalėjo spręsti apie prekės sudėtį. Muitinės pareigūnas taip pat be tyrimo negalėjo spręsti apie prekės sudėtį. Muitinės elgesys, kai reikalingas laboratorinis tyrimas dėl parinkto kodo devintojo ir dešimtojo kodo skaičiaus patikslinimo, negali būti vertinama, kaip pareiškėjo veiksmai, užtraukiantys administracinę atsakomybę. Dviejų paskutinių skaičių nebuvo lydimuose dokumentuose. Institucijos nurodytuose muitinės kodekso straipsniuose nėra numatyta deklaravimo tvarkos, o ir deklarantui nėra reikalavimo būti ekspertu.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas Ž. V., turėdamas prekių lydimuosius dokumentus - sąskaitą - faktūrą, sutartį ir kt., kur nurodyta, jog prekė iš beržo, parinkdamas prekės kodo paskutiniuosius „90“ (9-ąjį ir 10-ąjį) skaičius, nurodė, kad visa prekė yra iš beržo ir kitos spygliuočių medienos, dėl to muitinei iškilo abejonės dėl nurodytų duomenų. Atlikus tyrimą, buvo patvirtina, kad prekė iš beržo, todėl du skaičiai lėmė beveik 4000 Eur mokestinę prievolę. Todėl buvo konstatuotas neteisingų duomenų pateikimas, įtakojantis mokestinę prievolę ir pritaikyta administracinė atsakomybė.

Pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 212 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Ši teisės norma yra blanketinė, t. y., šiuo atveju, nukreipianti į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, vertintinas pateikiamos deklaracijos turinys, nustatant, jog dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022), t. y. nagrinėjamu atveju prekės deklaravimo tvarkos pažeidimas pasireiškia būtent tais veiksmais, kurie išvardinti pačioje ANK 212 straipsnio 3 dalies dispozicijoje.

Tokiu būdu institucijos nutarime pagrįstai buvo konstatuota, kad Ž. V., atstovaudamas prekių gavėją, neteisingai nurodęs elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 22LRLC0100IM1226F8, 2022 m. birželio 30 d. deklaruojamos prekės „klijuota beržo fanera“ TARIC kodą 4412331090, kuomet deklaruotos prekės TARIC kodas 4412331010, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, pastarojo 15 straipsnio 2 dalį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LRLC0100IM1226F8, 2022 m. birželio 30 d. deklaruotas prekes lydinčiuose dokumentuose ((duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Nr. 4310, 2022-05-12, CMR Nr. 4310 , sutartis Nr. Nr. 171, 2020-07-10) yra nurodoma, kad prekė yra iš beržo. Deklaruojant prekes TARIC kodu 4412331090, kaip nurodė institucija, jos aprašymas būtų toks: fanera, kurios vienas išorinis sluoksnis yra iš beržo medienos, o kitas iš spygliuočių (pvz., pušies ar eglės, ar kt.). TARIC kodo 441233 subpozicijoje klasifikuojama fanera, kurios bent vienas išorinis sluoksnis yra iš beržo medienos, taigi, toliau klasifikuojant, nagrinėjamu atveju, importuotą fanerą (parenkant TARIC kodą iš 10 skaitmenų), konstatuotina, kad faneros abu sluoksniai yra iš beržo medienos, nes nei viename prekę lydinčiame dokumente, taip pat ir prekės aprašyme elektroninės importo deklaracijos Nr. 22LTLC0100IM1226F8, 2022-06-30 31 langelyje nebuvo nurodyta kitaip, taip pat tokia gaminio (deklaruojamos prekės) sudėtis nustatyta ir muitinės laboratorijoje, ištyrus mėginio „klijuota beržo fanera“ struktūrą ir sudėtį, todėl prekės suklasifikuotos 4412331010 TARIC kodu, prie kurio pateiktas aprašymas: „fanera, kurios išoriniai sluoksniai yra iš medienos, nurodytos 441233 subpozicijoje“. Nustatyta aplinkybė pagrįstai leidžia spręsti, kad pareiškėjas, turėdamas informaciją, kad deklaruojama prekė yra iš beržo, parinko jai TARIC kodą 4412 33 10 90 (fanera, kurios vienas išorinis sluoksnis yra iš beržo medienos, o kitas iš spygliuočių), t. y visi TARIC kodo 8 skaitmenys (4412 33 10) rodo, kad deklaruojama prekė yra iš beržo, o likę du skaitmenys (90), kad prekės dalis yra iš kitų spygliuočių, ką neabejotinai patvirtino ir mėginio tyrimo išvada.

Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Vertinant pareiškėjo veiksmus dėl pavojingumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl netikslios informacijos pateikimo atsirastų reali žala – t. y. būtų sumokėta neteisinga mokesčių suma. Šiam nusižengimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad neteisingai apskaičiuota mokestinė prievolė. Todėl, sprendžiama, kad dėl Ž. V. neatsargių veiksmų – netikslios informacijos pateikimo kilo pasekmės – neteisingas mokestinės prievolės apskaičiavimas, juolab, kad ir pats pareiškėjas neneigė aplinkybės, kad, matydamas archyvines deklaracijas, šiai įmonei visada taip buvo deklaruota, o būtent jis tą dieną pavadavo savo kolegą, o pats administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.

Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo skundo turinio, pateiktas ir alternatyvus prašymas – netenkinus skundo, Ž. V. atžvilgiu prašoma taikyti ANK 32 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę baudą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda.

Už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 300 Eur iki 1900 Eur.

Teismas pažymi, kad ANK nustato atsakomybę tik už realiai pavojingas veikas, todėl šiame straipsnyje numatytas baudos diapazonas, leidžia, nagrinėjamu atveju, teismui vertinti, kad pareiškėjo Ž. V. neatsargiais veiksmais žala valstybės ir visuomenės interesams, ginamiems ir saugomiems teisiniams gėriams nebuvo padaryta, kas leidžia spręsti apie rūšinį šio administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą, net ir nesant pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), tad straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkio (1100 Eur) skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, todėl vadovaujantis ANK 36 straipsnio 5 dalimi, Ž. V. skirtina mažesnė bauda nei sankcijos vidurkis ANK 212 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR-N-42-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194840288, keistinas, skiriant Ž. V. švelnesnę nuobaudą, nei ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Ž. V. atstovo advokato E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR-N-42-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194840288 pakeisti, nuobaudos skyrimo dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, Ž. V. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, skirti 800 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.