- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2324-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14072-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nagrinėjamas ieškovo Š. S. ieškinys atsakovei E. M., kuriuo prašoma pakeisti taikos sutarties sąlygas nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, taip pat atsakovės priešieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Reikalavimų užtikrinimui atsakovė E. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir mažamečių K. S. ir O. S. bendravimo tvarką:
2.1. ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir O. S. kiekvieną mėnesio sekmadienį, nuo 10 val. ryto iki 13 val.;
2.2. bendravimas vyksta ieškovo Š. S. ir atsakovės E. M. iš anksto sutartoje neutralioje aplinkoje (pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelėje, kavinėje, vaikų žaidimų kambariuose, parke), stebint ir esant netoliese atsakovei E. M.;
2.3. atsakovė įpareigoja pristatyti vaikus K. S. ir O. S. į šalių iš anksto sutartą vietą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas Š. S. reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo ir vaikų bendravimo tvarką:
3.1. įpareigoti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių suteikti patalpas bei sąlygas jų patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdyti nepilnamečių vaikų O. S. ir K. S. perdavimą/grąžinimą iš vieno tėvo kitam tėvui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką;
3.2. motina E. M. pristato nepilnamečius vaikus O. S. ir K. S. į Tarnybos patalpas, Tarnybos specialistų laikinai priežiūrai. Nepilnamečių vaikų perdavimas Tarnybos specialistams trunka 10–30 min. Po nepilnamečių vaikų perdavimo Tarnybos specialistams motina privalo palikti patalpas. Motinai palikus patalpas apie tai Tarnyba telefonu ar kitomis priemonėmis informuoja tėvą Š. S., kuris per 10– 30 min atvyksta į Tarnybos patalpas pasiimti nepilnamečių vaikų iš Tarnybos specialistų laikinosios priežiūros. Nepilnamečių vaikų perdavimas tėvui trunka 10–30 min. Nepilnamečių vaikų perdavimo laiko grafikas vykdomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką;
3.3. tėvas Š. S. grąžina nepilnamečius vaikus O. S. ir K. S. į Tarnybos patalpas, Tarnybos specialistų laikinai priežiūrai. Nepilnamečių vaikų perdavimas Tarnybos specialistams trunka 10–30 min. Po nepilnamečių vaikų perdavimo Tarnybos specialistams tėvas privalo palikti patalpas. Tėvui palikus patalpas apie tai Tarnyba telefonu ar kitomis priemonėmis informuoja motiną E. M., kuri per 10–30 min. atvyksta į Tarnybos patalpas pasiimti nepilnamečių vaikų iš Tarnybos specialistų laikinosios priežiūros. Nepilnamečių vaikų perdavimas motinai trunka 10–30 min. Nepilnamečių vaikų perdavimo laiko grafikas vykdomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką;
3.4. Tarnyba, matydama, kad nepilnamečių vaikų perdavimas yra vykdomas geranoriškai, kiekvienam iš tėvų kooperuojantis atlikti pareigą užtikrinti maksimalų nepilnamečių vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, gali savo nurodymu visiškai ar iš dalies perkelti savo tarpininko pareigą Dingusių žmonių šeimų paramos centrui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris užtikrintų ne tik sklandų nepilnamečių vaikų perdavimą vienam iš tėvų, bet ir suteiktų kitų socialinių paslaugų (pedagogo, socialinio darbuotojo, psichologo).
3.5. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki galutinio apeliacinio skundo išsprendimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė šio reikalavimo netenkinti. Atsiliepimą grindė aplinkybėmis, kad ieškovas nepateikė motyvų, kodėl atsakovės pasiūlyta laikina bendravimo tvarka galėtų būti ydinga, neatitinkanti geriausių vaikų interesų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl netaikius jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas vykdyti. Be to, ieškovas ignoruoja faktą, kad ne atsakovė neperduoda jam vaikų, o vaikai nenori kažkur vykti su jiems svetimu asmeniu, prisibijo tėvo. Nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, jog vaikų perdavimas vyktų per Tarnybą, neišsprendžia ginčo esmės. Ieškovas jokio patvirtinančio ieškovo teiginius, kad tokią laikiną bendravimo tvarką pasiūlė Tarnybos specialistė, dokumento nepridėjo. Atsakovė pritarė, kad reikalinga atstatyti ieškovo ir vaikų prarastą ryšį, tačiau nemano, jog vaikų perdavimas per svetimus asmenis šią problemą išspręs. Atsakovė nepritarė ieškovo nuomonei, kad ji nuteikinėja vaikus, ir kad vaikai su juo nebendrauja dėl atsakovės kaltės. Atsakovė teigė, kad ji siūlė ieškovui savo pagalbą, taip pat siūlė jam ryšį formuoti su vyresniuoju sūnumi kalbantis telefonu, bet nurodė, kad ieškovas visiškai nededa jokių pastangų.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas vaikų geriausiems interesams neprieštarauja. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka šiuo metu nėra įgyvendinama, nes iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog esant mamai šalia, galimai vaikai vis tiek eis pas mamą, ir toks vaikų ir tėvo bendravimas nebus kokybiškas. Tarnybos nuomone, tokia laikina tvarka galėtų būti taikoma tik pirmą bendravimo mėnesį ir teismas turėtų įpareigoti atsakovę, kad ji nebūtų matoma aplinkoje, kai tėvas bendrauja su vaikais. Taip pat vaikus tokiam bendravimui galėtų perduoti ne pati motina, o kitas vaikams pažįstamas/artimas asmuo. Dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos funkcijos, kurias atlieka Tarnyba, tarp šių funkcijų nėra nurodyta, jog Tarnyba teikia socialines paslaugas ir tarpininkavimo paslaugas, tačiau Tarnyba siūlo šalims pakartotinai apsvarstyti galimybę pasinaudoti tarpininko paslaugomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad 2024 m. liepos 1 d. teismo sprendimu patvirtinta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. įvertinus teisminio proceso metu nustatytas bylos faktines aplinkybes, šalių argumentų pagrįstumą bei Tarnybos išvadą dėl ginčo. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, be kita ko, įvertino ir pasisakė dėl vaikų (ne)noro bendrauti su ieškovu, dėl vaikų bendravimo su ieškovu galimo poveikio vaikų gerovei, taip pat įvertino pačios atsakovės elgesį, ieškovui formuojant ryšį su vaikais, ir 2024 m. liepos 1 d. sprendimu nustatė ieškovo bei nepilnamečių vaikų bendravimo, nedalyvaujant atsakovei, tvarką. Teismas atsakovės skundžiamame teismo sprendime taip pat numatė pereinamąjį laikotarpį, nustatantį iš esmės minimalų ieškovo bendravimą su vaikais. Nurodė, kad vien tai, kad atsakovė nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir toliau palaiko savo ankstesnę poziciją, dėl kurios pagrįstumo teismas jau pasisakė skundžiamame teismo sprendime, nėra pagrindas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka aktualiu laikotarpiu jau sureguliuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu, kurį leista vykdyti skubiai. Nurodė, kad esant jau sureguliuotai ginčo situacijai, bylos aplinkybėms iš esmės nepasikeitus, teismas neturi pagrindo pakartotinai spręsti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimų taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Atsakovei nevykdant skubiai vykdytino teismo sprendimo ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, ką ieškovas jau yra padaręs. Be to, nurodė, kad priimtas minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio šalims sutarti dėl konkrečios vaikų paėmimo ir grąžinimo vietos, tarp jų ir institucijų, teikiančių tarpininkavimo paslaugas, patalpose, su sąlyga, kad teismo sprendimas apskritai bus pradėtas vykdyti. Taip pat Tarnybos išvadoje Tarnyba nurodė, jog tokių, kaip prašo ieškovas, paslaugų neteikia, ieškovo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai to taip pat nepagrindžia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė E. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartį motyvavo formaliai, nepaisė, kad vaikai akivaizdžiai, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek ir aiškiai išreikšdami valią žodžiu, atsisako, nenori vykti su ieškovu. Akivaizdu, kad vaikai bijo nepažįstamo asmens, o ieškovas nemoka prie jų prieiti. Ieškovas nervuojasi, kelia balsą, o toks elgesys dar labiau gąsdina vaikus;
9.2. teismas nevertino į bylą pateiktų atsakovės įrodymų, vaikų medicininių dokumentų, informacijos apie tai, kaip yra šiai dienai pablogėjusi vaikų tiek emocinė, tiek fizinė būklė. Be to, neatsižvelgė ir į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka galėtų būti taikoma;
9.3. atsakovės pasiūlytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nesiskiria nuo sprendime nustatytos, išskyrus tai, kad netoliese susitikimuose dalyvautų ir vaikų motina, sukuriant saugią aplinką vaikams, tokia jos nurodyta tvarka nekenktų, priešingai, padėtų vaikams formuoti teigiamą ryšį su savo tėvu. Atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas nededa jokių pastangų formuoti vaikų ir tėvo ryšį;
9.4. ieškovo bendravimas su vaikais daro jiems akivaizdžią žalą, todėl teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tol, kol nebus išspręstas ginčas apeliaciniame teisme. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra daroma didžiulė žala vaikams, o teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas;
9.5. teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimas nėra geranoriškai vykdomas.
Atsiliepimas
10. Ieškovas Š. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra visiškai pagrįsta, joje ištirtos visos aplinkybės, jos turinys neprieštarauja norminiam reguliavimui;
10.2. atskirajame skunde atsakovės nurodomi teiginiai, kad tarp ieškovo ir vaikų nėra susiformavusio ryšio yra visiškai nepagrįsti. Šie teiginiai visiškai neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių;
10.3. vienintelis trukdantis veiksnys ieškovui bendrauti su savo vaikais – atsakovės vidinis emocinis konfliktas ieškovo atžvilgiu, kuris pasireiškia neadekvačiais piktybiniais veiksmais, nukreiptais prieš ieškovą bei nepilnamečių vaikų interesus;
10.4. iš ieškovo pateiktos vaizdinės medžiagos, matyti, kad atsakovės veiksmai vaikų perdavimo metu neturi nieko bendro su siekiu teisiškai užtikrinti geriausius vaikų interesus. Tokių veiksmų pobūdis labiau sietinas su psichiniais žmogaus sutrikimais, o ne pagalba nepilnamečiams vaikams;
10.5. atsakovės teiginiai dėl to, kad ji vykdo teismo sprendimą, neatitinka tikrovės, kadangi jį bandoma vykdyti priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų laikinosios bendravimo tvarko nustatymo
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti laikiną ginčo šalių bendravimo tvarką su vaiku) teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti taikos sutarties sąlygas, nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo taip pat prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas ginčo šalių prašymus atmetė.
15. Atsakovė, atskirajame skunde nesutikdama su skundžiamos nutarties motyvais, teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pagrindžia ieškovės priešieškinyje bei atskirajame skunde išsamiai aprašytos aplinkybės dėl ieškovo netinkamo bendravimo su vaikais ir tokio bendravimo galimos neigiamos įtakos vaikams. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų iš atsakovės prašymo apie tai, kad yra galimai pažeidžiamos vaikų teisės ir interesai, nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų apie vaikų sveikatos būklės pablogėjimą. Teismas savo iniciatyva nenustatė jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrinami vaikų interesai, įgyvendinamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas.
16. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
17. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
18. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-703-613/2024).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos proceso stadijoje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paprastai pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais geriausiai atitiktų tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-263-544/2024).
20. Minėta, kad ieškovo Š. S. ir atsakovės E. M. bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, nagrinėjamu atveju pati atsakovė savo atskirajame skunde pripažino, jog šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis siūloma tvarka, yra identiškos, išskyrus aplinkybę, kad netoliese susitikimuose dalyvautų ir vaikų motina, sukuriant saugią aplinką vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepagrindė objektyvaus poreikio šioje bylos stadijoje taikyti jos prašomą laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų įrodymų apie ieškovo elgesį, neatsižvelgė į tai, jog yra pablogėjusi vaikų sveikatos būklė, pažymi, kad su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tai, kad priėmė sprendimą, su kuriuo nesutinka atsakovė, nereiškia, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį. Prognozuoti, kaip vystysis vaikų ir tėvo santykiai, nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas negali įvertinti visų šalių gyvenimo aplinkybių ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią būtų galima vykdyti bet kokiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šalims sąžiningai vykdant teismo sprendimą, abiem tėvams siekiant vaikų ir tėvo ryšių stiprinimo, geranoriškai sprendžiant visus sprendimo vykdymo eigoje iškylančius klausimus, neabejotinas vaikų ir tėvo santykių progresas.
22. Atsakovės nurodomas aplinkybes dėl netinkamo ieškovo bendravimo su vaikais kylančios akivaizdžios žalos vaikams ir įtakos jų interesams, kurių pagrindu teismas galėtų priimti sprendimą esamos bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo, nustatyti ir konstatuoti galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir atlikus visapusišką bei išsamų įrodymų vertinimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos tinkamumo būtų galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįrodė ir nepagrindė objektyvios būtinybės nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais jos prašomu būdu.
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, tinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliantės (atsakovės) E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.