Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios L. L. prašymą dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos ir proceso išlaidų išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nusprendė: L. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Priteisti iš kaltinamosios L. L. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos ir 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistosios L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio patenkino iš dalies ir nuosprendį pakeitė dalyje dėl nukentėjusiajam iš nuteistosios priteistos proceso išlaidų sumos, tai yra nutarė iš nuteistosios L. L. nukentėjusiajam Y. A. N. priteistas 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų). Likusioje dalyje nuosprendis buvo paliktas nepakeistas. Nuosprendis įsiteisėjęs.

2020 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo gautas nuteistosios L. L. prašymas (kopija ir originalas b. l. 99-101), kuriuo prašoma nuosprendžiu/nutartimi iš jos nukentėjusiajam priteistas sumas, tai yra 500 Eur neturtinę žalą ir 3000 Eur proceso išlaidas išdėstyti 2 (dvejų) metų laikui, mokant po 145,83 Eur per mėnesį. Nuteistoji pateikė vieną tokį atliktą mokėjimą patvirtinantį dokumentą (b. l. 132). Prašyme nurodyta, kad nuteistoji kreipėsi į nukentėjusįjį dėl jam priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, įspėjo nukentėjusįjį, kad jam nesutikus, ji kreipsis į teismą, ką patvirtina el. laiškas (b. l. 102), tačiau nukentėjusysis nesutiko, kad priteistų sumų mokėjimas būtų išdėstytas, ką patvirtina ir susirašinėjimas el. laiškais (b. l. 102). Motyvuodama savo prašymą nuteistoji nurodė, kad:

1) ji dirba ligoninėje slaugytoja, darbas pamaininis, ji neturi galimybės susirasti papildomo darbo, jos darbo užmokestis vid. per mėn. 787 Eur (pridėta darbo užmokesčio pažyma b. l. 103-104).

2) Išlaiko sūnų, kuris mokosi gimnazijoje (mokyklos pažyma b. l. 105) ir kuris yra absolventas, norintis studijuoti aukštąjį mokslą, todėl tam, kad jis geriau išlaikytų egzaminus, ji finansuoja papildomas matematikos ir fizikos pamokas. Be to, ji patirs papildomų išlaidų, susijusių su mokyklos tradicijomis (šimtadieniu, mokyklos baigimo ceremonija ir kt.). Sūnui perka maistą, rūbus/avalynę, vaistus, vitaminus, mokyklos reikmenis. Vidutiniškai sūnui per mėn. išleidžia apie 350 Eur. Buvęs sutuoktinis sūnui per mėn. moka po 160 Eur.

3) 2016 m. yra paėmusi 5000 Eur vartojimo paskolą statinių remontui ir aplinkos tvarkymui, per mėn. moka po 100 Eur paskolos grąžinimui (pridėta vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies kopija, b. l. 106). Už elektrą per mėn. moka vidutiniškai apie 177,45 Eur (pridėti išrašai, b. l. 122-123). Likusi suma lieka pragyvenimui.

4) Nors jai nuosavybės teise priklauso ūkininko ūkis, kuriame ant žemės yra gyvenamasis namas su priklausiniais, tačiau tai yra jos vienintelis būstas. Ant kito jos žemės sklypo stovintys statiniai yra pritaikyti gyventi jos garbaus amžiaus mamai ir yra būtini jos ir jos šeimos narių gyvenimui (pridėtas išrašas iš VĮ „Registrų centras“, b. l. 110-121).

5) Be to, ji patyrė daug išlaidų teisminiame procese, kuriame buvo nutraukiama santuoka tarp jos dukros ir nukentėjusiojo, nes nukentėjusiojo-atsakovo iniciatyva ji į procesą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Dėl to ji vis dar yra skolinga advokatei už toje byloje jai suteiktą teisinę pagalbą. Jos santaupos buvo išeikvotos, šiuo metu ji neturi tokios pinigų sumos, kurią galėtų iškarto sumokėti nukentėjusiajam.

6) Gi nukentėjusysis dirba orlaivio kapitonu, paminėtoje civilinėje byloje pradžioje nurodė, kad gauna apie 10000 Eur per mėn., vėliau pateikė dokumentus, kad dirba tik pusę etato ir gauna apie 4000 Eur, tai yra nukentėjusiojo turtinė padėtis nėra tokia, kad jam pinigai yra būtini išgyvenimui ir reikalingi skubiai. 2020-02-24 papildomame rašte teismui (kopija ir originalas b. l. 135, 140) nurodo, kad nukentėjusysis toliau inicijuoja teisminius procesus, nori apriboti jos galimybę bendrauti su anūku, todėl tai rodo, kad jam pinigai nesvarbūs, o ji vėl gali turėti papildomų išlaidų dėl naujų procesų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistosios prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti ar atidėti, nors to nuteistoji atidėti ir neprašė.

Vienas iš kriterijų, turintis reikšmės sprendžiant klausimus panašaus pobūdžio bylose yra nuteistojo turtinė padėtis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistoji yra sveika, neįgalumo neturi, dirba nuolatinį darbą, per mėn. gauna apie 790 Eur darbo užmokestį, turi savo vardu registruotą ūkininko ūkį, duomenų apie tai, ar iš ūkio gauna/negauna kokias nors pajamas - nenurodė, turi savo vardu registruotus du žemės sklypus (bendras plotas kurių 3,4470 ha ir 14.3273 ha), kurie yra su gyvenamaisiais ir pagalbiniais pastatais, yra paėmusi vartojimo kreditą remontui, kaip pati nurodė – ir aplinkos tvarkymui, grąžindama kreditą per mėn. moka po 100 Eur, nepilnamečių vaikų neturi, turi gimnazijoje besimokantį pilnametį vaiką, kuris remiamas ir buvusio nuteistosios sutuoktinio. Duomenų apie kartu su nuteistąja gyvenančius asmenis ir jų gaunamas/negaunamas pajamas teismui pateikta nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į nuteistosios įrodinėjamą turtinę padėtį, darytina išvada, kad jos turtinė padėtis nelaikytina nei itin sunkia, nei sunkia. Nuteistosios argumentai, dėl ko ji negali sumokėti nuosprendžiais jai priteistų sumų, teismo nuomone, nėra įtikinami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vien tik deklaruojama sunki nuteistojo turtinė padėtis teismų praktikoje dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti ar atidėti procesinio sprendimo vykdymą. Nuteistoji teismui nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis ateityje pagerės.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio, kiek jis susijęs su neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymas, iš esmės pažeistų nukentėjusiojo interesą gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese jo patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų tik kaltininkės interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką. Tai, kaip minėta, neabejotinai neatitinka nukentėjusiojo, kuris, kaip matyti iš nuteistosios pateiktų įrodymų turinio - nesutiko su jam priteistų sumų išdėstymu, interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, juolab, kad nuteistoji kalta smurtavusi nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, savo kaltės nejautė, viso proceso metu kaltino nukentėjusįjį meluojant, kas nukentėjusiajam ir po nusikaltimo padarymo toliau kėlė neigiamus išgyvenimus, be to, apeliacinės instancijos teismas žalos (proceso išlaidų) dydį nuteistajai, nepriklausomai nuo to, kad byloje ir buvo pateikti nukentėjusiojo proceso išlaidas patvirtinantys įrodymai, prašant nuteistajai, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo (V t., b. l. 83), sumažino pakankamai ženkliu dydžiu (nuo 5000 iki 3000 Eur), kas jau laikytina reikšmingu nuteistosios padėtis palengvinimu, kai priteista neturtinė žala nėra didelė (500 Eur). Todėl, vėl nuteistosios reikalaujamas jos interesų patenkinimas sprendžiant dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, teismo nuomone, būtų akivaizdžiai neteisingas.

Be to, pažymėtina, kad CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Prieš priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą antstolis įvertina tiek nuteistojo turtinę padėtį, tiek ir prašyme nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios L. L. prašymas išdėstyti sprendimo dėl neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti nuteistosios L. L. prašymą dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos ir proceso išlaidų išdėstymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant jį per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.