- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-135-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49554-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. atlieka bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 20 d., pabaiga – 2023 m. birželio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. P. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą, nustatant pareigas.
3.1. Skunde nurodo, kad nenustatyta jokių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, galiojančių drausminių nuobaudų niekada neturi, už stropų darbą ir elgesį skatintas, suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos ištaigos ribų, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūloma darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Per nustatytą laikotarpį jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas - rizika yra žema, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros.
3.2. Skunde pažymi, kad V. P. bausmės atlikimo sąlygos dar švelnesnės, nes įstaigos direktoriaus įsakymu paskirta teisė išvykti be sargybos ir\ar palydos, nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, gauti pasimatymus, perduodamus daiktus, gauti ir siųsti laiškus, turėti ir naudotis telefonu. Jei neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padalytus teisės aktų pažeidimus, kolonijos direktoriaus nutarimu kartą per du mėnesius iki trijų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, o kasmetinių atostogų metu - parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo metu jis gyvena patalpose, kuriose net nėra jokių išorinės apsaugos priemonių, t. y. neizoliuotas nuo visuomenės. Tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija pasitiki ir nemano, jog nuteistasis galėtų nepateisinti to pasitikėjimo, juolab kad jo elgesys per visa bausmės atlikimo laiką demonstruoja, jog skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus.
3.4. Skunde pažymima, kad lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatos, bet ir BVK komentaro 157 straipsnio komentaras. Taigi lygtinis paleidimas, nuteistajam įvykdžius ankstesnes rekomendacijas ir atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtų lūkesčių. Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 vadovautis yra ne šiaip rekomenduotina, o privaloma, nes Europos Tarybos Statuto ratifikavimu Lietuvos Respublika prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Oficialių rekomendacijų nepaisymas mažų mažiausiai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, taigi yra neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Rekomendacijos Rec(2003)22 punktas 18 reikalauja: kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Punktas 20 reikalauja: Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip laikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį V. P. charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti kriminogeninius veiksnius, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigiama skunde, nuteistojo V. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama ne žemai, o vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. P., atvykęs į įkalinimo įstaiga, išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas VĮ ,,M. A.“ valgykloje, o šiuo metu yra perkeltas tolimesnę bausmę atlikti be sargybos ir be palydos sąlygomis, planuoja įsidarbinti prie miškų apželdinimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, lankė ,,Elgesio keitimo terapiją“, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą, du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
8. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu itin neigiamai nuteistąjį V. P. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka eilė kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nestabili, maža darbinė patirtis, turi finansinių įsipareigojimų, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, būdingas impulsyvus elgesys ir tų pačių klaidų kartojimas, būdingas instrumentinės agresijos naudojimas, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, netinkamos problemų sprendimo strategijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti penki statiniai ir net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, tad nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti eilę dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje V. P. teistas net 8 kartus, vyrauja smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimai (vieną kartą teistas už nužudymą), todėl dabartinis nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų modeliui. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą smurtinį elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir atliktos bausmės įkalinimo įstaigose nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis nusikalsdamas. Praeities teistumai liudija, kad V. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Be to, šios aplinkybės kartu teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio, tarpusavyje kylančius konfliktus gebės spręsti taikiai, nenaudojant fizinio smurto.
9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam V. P. būdingas pakankamai nuoseklus įsitraukimas į nusikalstamas veikas, nors ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikomos ir švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, kurios, akivaizdu, kad savo tikslų nepasiekė, o pats nuteistasis jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir savo elgesio nekeičia, sistemingai nusikalsdamas. Sėkmingą lygtinio paleidimo galimybę sumažina ir tai, kad nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, ne kartą yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, ar nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju, paisys visuomenėje priimtų elgesio normų, vėl nevartos alkoholinių gėrimų, kurie būtent ir pastūmėjo jį elgtis nusikalstamai, juo labiau, kad ir pastarąją nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, nors ankstesnių bausmių atlikimo laikotarpiais lankė prevencinius užsiėmimus, skirtus spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistajam trūksta savikritiškumo, gilesnių savianalizės įgūdžių, kaltės dėl nusikaltimo nepripažįsta, ieško save pateisinančių aplinkybių. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis yra spontaniškas, impulsyvus, negeba susitvardyti, smurtinius veiksmus naudoja kaip įrankį konfliktui spręsti. Šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi smurtinis nuteistojo elgesys vis kartojasi, negebant tarpusavyje kylančių konfliktų spręsti taikiu būdu. Nuteistasis apie savo elgesio pasekmes negalvoja, orientuojasi į savo paties norus ir poreikius. Visos šios aplinkybės kartu rodo ir padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei, negebėjimą objektyviai save vertini, analizuoti, prisiimti atsakomybę dėl netinkamo požiūrio ir elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, priešingai, nei teigiama skunde, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų, kas sudaro pagrindą dvejoti dėl probacijos sąlygų laikymosi lygtinio paleidimo atveju. Taigi, įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis V. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. P. lygtinis paleidimas šiuo metu negali būti taikomas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.