- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- TS-18-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49554-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nuteistasis
- V. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (buvęs pavadinimas – Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog su sprendimu nesutinka. Yra ir faktiniai, ir teisiniai pagrindai taikyti jam lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą; galiojančių drausminių nuobaudų neturi; už stropų darbą ir elgesį skatintas; jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos ištaigos ribų; lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą; atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūloma darbą; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais; nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas; atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys” metodiką, vertinimo rezultatas – rizika yra vidutinė; jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis; atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros; pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, o Komisijos nutartis, kuria nutarta netaikyti šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vis tik nelaikytina pagrįsta, o todėl ir teisėta. Jis gyvena patalpose, kuriose net nėra jokių išorinės apsaugos priemonių. Tai yra neizoliuotas nuo visuomenės. Tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija pasitiki ir nemano, jog jis galėtu nepateisinti to pasitikėjimo, juolab kad jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką demonstruoja, jog skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su nuteistojo V. P. skundu nesutinka. Atsižvelgiant į Komisijos nutarime nustatytus faktus, socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. V. P. nuteistas už pasikėsinimą padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas 8 kartus. Akivaizdu, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir toliau nebenusikalsti. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis taisyklių ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Gauta nuobauda nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį. Pažymėtina, kad didžioji dalis nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų susiję su finansinės naudos siekimu, siekiu pasipelnyti greitu ir lengvu būdu. Nuteistasis yra gana brandaus amžiaus, tačiau oficialios darbinės patirties turi labai nedaug, pagrindinės pajamos laisvėje buvo iš neoficialių darbų. Pažymėtina, kad nuteistasis nėra pateikęs pažymos, patvirtinančios įdarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Todėl šiuo atveju, lėšų tvarkymas ir pajamos išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu nulemti tolesni nuteistojo nusikalstamumą. Sutiktina, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau jis nedalyvauja pozityvaus užimtumo programose, kas leistų jo nusikalstamo elgesio riziką sumažinti iki žemos ir eliminuoti kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija. Taigi šiuo atveju, V. P. deda per mažai pastangų, siekiant minimalizuoti nustatytu kriminogeniniu veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašo nuteistojo V. P. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali bet ir privalo mažinti. Be to, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese, t. y. nestabili, maža darbinė patirtis; turi finansinių įsipareigojimų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdingas instrumentinės agresijos naudojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; netinkamos problemų sprendimo strategijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/ neutralizavimas. Stebima, kad asmuo ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Komisija taip pat pažymi, kad nuteistasis nevykdo paskirtos rekomendacijos – nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 20 d., pabaiga – 2023 m. birželio 20 d.
Anksčiau teistas.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d.).
BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos 2022 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. P. yra pagrįstas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje vieną kartą buvo pažeidęs nustatytą tvarką, tačiau nuobauda skirta nebuvo apsiribota pokalbiu. Bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas du kartus. Nuteistasis tik atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pareiškė norą dirbti. Nuo 2022 m. lapkričio 3 d., įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgykloje, valgyklos darbininko pareigose. Taip pat, ankstesniais bausmių atlikimo laikotarpiais dirbdavo. Stebima, kad nuteistasis pasižymi aukšta darbine motyvacija, darbo pobūdžiui nėra išrankus bei siekia save realizuoti darbinėje veikloje. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos finansų skyriaus 2022 m. spalio 31 d. pažyma apie gautus vykdomuosius raštus „<...>V. P. <...> privalo išmokėti 2850,- Eur, išieškota 559,- Eur. Savanoriškai dengė skolas 20,- Eur“. Vykdant Lygtinio paleidimo komisijos iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas, nuteistasis laikosi nustatytos tvarkos, tęsia darbinę veiklą, tačiau nelanko pozityvaus užimtumo priemonių. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, V. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką V. P. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis ne tik gali ją mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 9 kartus); pirmas teistumas jauname amžiuje (16 metų amžiaus); smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nestabili, maža darbinė patirtis; turi finansinių įsipareigojimų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdingas instrumentinės agresijos naudojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; netinkamos problemų sprendimo strategijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/ neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad V. P. anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išskirtinių problemų dėl gyvenamosios vietos neturėjo. Jo nusikalstamas elgesys nėra siejamas su gyvenamosiomis vietomis. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, bei keletą profesinių kvalifikacijų, tačiau jo turima oficiali darbinė patirtis yra nestabili ir nedidelė, dažniausiai siekė save realizuoti neoficialiuose darbuose arba vykdydamas finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusią riziką yra svarbus nuteistojo nuolatinio darbo susiradimas, kuris užtikrintų pastovias pajamas, kitu atveju jo nusikalstamo elgesio rizika gali tūrėti didėjimo tendenciją. Galima teigti, kad nuteistasis susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais su priteistais alimentais bei ankstesnėmis skolomis. Nors dabartinis nusikaltimas nėra siejamas su siekiu pasipelnyti, tačiau atsižvelgiant į turimus finansinius įsipareigojimus tai gali apsunkinti asmens integraciją į visuomenę. V. P. gyvenimo stiliaus ypatumai (nuosekliai pasireiškiantis elgesys, bendravimas su netinkama kompanija, vengimas save realizuoti socialiai priimtinose veiklose) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su jo nusikalstamumo elgesio raiška. Nors nuteistasis neturi piktnaudžiavimo problemų, tačiau jo nusikalstamas elgesys yra glaudžiai susijęs su alkoholio vartojimu. Tikėtina, kad asmeniui vėl pradėjus vartoti alkoholį gali pasireikšti ir smurtinis, agresyvus elgesys. Siekiant valdyti šią riziką, nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimo ciklą. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Be to V. P. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su paviršutinišku požiūrių į jo vykdytas nusikalstamas veikas, bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. V. P. nusikalstamo elgesio vertinimai buvo atlikti 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d., visais atvejais nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Lyginant 2022 m. gruodžio 7 d., vertinimą su ankstesniais, elgesio rizikos pokytis stebimas srityje „mąstymas ir elgesys“. Pataisos įstaigoje stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija. Visgi, probleminės sritys susijusios gyvenimo būdo ypatumais, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymas, negebėjimas tinkamais būdais spręsti konfliktines situacijas, išlieka aktualios bei reikalauja nuteistojo tęstinių tikslingų veiksmų.
Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl situacijos šeimoje, jog ji rūpinsis savo mama, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. P. neatliktos bausmės dalis (6 mėnesiai 5 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo V. P. skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo V. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.