Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Bennet distributors“, uždaroji akcinė bendrovė „Plienas“, uždaroji akcinė bendrovė „AMKA“, antstolis A. S., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi pareiškėjui A. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Principo reikalas“.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-07 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio A. S. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutartį ir bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliko nenagrinėtą.

Bankrutuojančio A. S. administratorė UAB ,,Principo reikalas“ 2016-05-03 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Administratorė nurodė, jog 2016-04-29 įvyko antrasis A. S. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepatvirtino patikslinto mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus. Prašyme nurodoma, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 str. reikalavimus. Administratorė pažymėjo, kad plane numatyta 3 metų jo įgyvendinimo trukmė atitinka nuo 2016-01-01 įsigaliojusias FABĮ 7 str. 5 d. nuostatas. Administratorė nurodė ir tai, kad plane numatyta 560 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti yra būtina ir pagrįsta, nes pareiškėjo sutuoktinė laukiasi antro vaiko ir ši suma bus skiriama keturių asmenų poreikiams tenkinti. Bankroto administratorė taip pat nesutiko su kreditoriaus pastaba dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio, nes plane numatyta administravimo išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Bankroto administratorė pažymėjo, kad pagal planą pareiškėjas įsipareigojo skirti 120 Eur sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, mokant ją kiekvienų metų spalio 1-10 bei balandžio 1-10 dienomis. Prašyme teigiama, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo pareiškėjas daugiau kaip 33 proc. sumažino bankroto administravimo išlaidų sumą bei dvigubai padidino kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatytą minimalią sumą kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Dėl to bankroto administratorė teismo prašė patvirtinti patikslintą A. S. mokumo atkūrimo planą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-07-25 nutartimi prašymą patenkino ir patvirtino A. S. mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatė, kad 2016-04-29 įvyko bankrutuojančio A. S. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepatvirtino patikslinto mokumo atkūrimo plano. Spręsdamas dėl plano įgyvendinimo termino teismas atsižvelgė į tai, kad patikslintame plane numatytas 3 metų terminas atitinka šiuo metu galiojančią FABĮ 7 str. 5 d. nuostatą dėl plano įgyvendinimo trukmės ir yra pakankamas fizinio asmens mokumui atkurti. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjo šeima augina mažametę dukrą ir šiuo metu laukiasi antro vaiko, pareiškėjo sutuoktinė niekur nedirba ir jokių socialinių išmokų negauna, todėl pripažino, jog plane numatyta 560 Eur suma yra būtina pareiškėjo šeimos poreikiams tenkinti, nėra per didelė ir kreditorių teisių nepažeidžia. Teismas taip pat nustatė, kad pagal pateiktą planą kas mėnesį bankroto administratorei numatoma mokėti 30 Eur atlyginimą ir 3,06 Eur sumą kanceliarinėms bei transporto išlaidoms atlyginti. Teismas konstatavo, kad bankroto administravimo išlaidų suma yra protinga, atitinka įstatymo reikalavimus ir neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teismas taip pat konstatavo, kad plane nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl teismas nutarė šį planą patvirtinti.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti A. S. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame šio plano įgyvendinimo terminas buvo sutrumpintas iki 3 metų. Apeliantė teigė, kad pareiškėjo bankroto procesas buvo pradėtas iki 2016-01-01 įsigaliojusių FABĮ pakeitimų, todėl pareiškėjui turėjo būti nustatytas 5 metų plano įgyvendinimo terminas, o šiam terminui sutrumpinti šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių.Teismas neįvertino, jog mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų suma yra per didelė ir pažeidžia kreditorių teises. Apeliantė pažymėjo, jog šis bankroto procesas nėra sudėtingas, todėl šiam procesui administruoti turėtų būti skirta mažesnė išlaidų suma.Teismas neįvertino, jog plane numatyta 560 Eur dydžio suma pareiškėjo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra per didelė ir pažeidžia kreditorių teises. Apeliantės teigimu, pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti turėjo būti nustatyta ne didesnė nei 480 Eur suma.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka įstatymo reikalavimus, nes iš šio grafiko nėra aišku, kokia lėšų dalis tenka kiekvienam kreditoriui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. S. prašo skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-25 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad teismas pagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kuriame buvo numatytas 3 metų jo įgyvendinimo terminas ir kreditorių teisių nepažeidė. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo mokumo atkūrimo planas pateiktas tvirtinti galiojant naujai FABĮ 7 str. 5 d. redakcijai, todėl jis turėjo teisę sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą iki 3 metų. Atsiliepime teigiama, kad plane numatyta administravimo išlaidų suma nėra per didelė ir atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad plane numatyta 560 Eur lėšų suma yra skirta keturių asmenų šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši suma negali būti laikoma per didele. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka įstatymo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame šio plano įgyvendinimo terminas buvo sutrumpintas iki 3 metų. Apeliantė teigė, kad pareiškėjo bankroto procesas buvo pradėtas iki 2016-01-01 įsigaliojusių FABĮ pakeitimų, todėl pareiškėjui turėjo būti nustatytas 5 metų plano įgyvendinimo terminas, o šiam terminui sutrumpinti šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bankroto byla pareiškėjui iškelta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015-06-24. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-11-06 bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, kurį pirmosios instancijos teismas 2016-02-15 nutartimi patvirtino, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi panaikino teismo 2016-02-15 nutartį ir bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Iš bylos duomenų matyti, kad patikslintas plano projektas buvo pakartotinai pateiktas svarstyti kreditorių susirinkimui, tačiau kreditoriai nepritarė patikslintam plano projektui, todėl bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Iš skundžiama teismo nutartimi patvirtinto fizinio asmens mokumo atkūrimo plano matyti, jog šio plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, tačiau apeliantė su tokia plano įgyvendinimo trukme nesutinka ir teigia, kad pareiškėjo plano įgyvendinimo terminas turi būti 5 metai.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad reikalavimus fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui nustato FABĮ 7 str. nuostatos, o plano įgyvendinimo trukmė yra reglamentuojama FABĮ 7 str. 5 d. Pažymėtina, kad iki 2016-01-01 galiojusi FABĮ 7 str. 5 d. redakcija nustatė, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016-01-01 įsigaliojusioje FABĮ 7 str. 5 d. redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Minėtą pakeitimą įtvirtinusio FABĮ Nr. XI‑2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 str. 4 d. numatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 d. nustatytas išimtis. Minėto įstatymo 13 str. 6 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 str. 6 d. išdėstytas FABĮ 7 str. 5 d. nuostatas. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą galima daryti išvadą, kad bankrutuojančių fizinių asmenų, kurių bankroto procesas pradėtas iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos, mokumo atkūrimo plano dalis dėl jo įgyvendinimo trukmės įstatymu savaime nėra pakeičiama, tačiau tokiems asmenims suteikiama teisė FABĮ 8 str. nustatyta tvarka siūlyti keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. Nors pareiškėjo bankroto byla buvo iškelta iki FABĮ pakeitimų įsigaliojimo, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas iki šiol nebuvo patvirtintas. Taigi akivaizdu, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, o ne dėl jau patvirtinto plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad FABĮ Nr. XI‑2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 str. 6 d. nuostatos, kurios suteikia teisę bankrutuojančiam asmeniui kreiptis dėl patvirtinto mokumo atkūrimo plano pakeitimo, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Taigi plano projektui turėjo būti taikomi jo pateikimo tvirtinti metu FABĮ 7 str. nustatyti reikalavimai plano projektui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teikdamas tvirtinti mokumo atkūrimo planą pareiškėjas turėjo teisę remtis šiuo metu galiojančia FABĮ 7 str. 5 d. nuostata ir nustatyti 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų suma yra per didelė ir pažeidžia kreditorių teises. Apeliantė pažymėjo, jog šis bankroto procesas nėra sudėtingas, todėl šiam procesui administruoti turėtų būti skirta mažesnė išlaidų suma. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Pagal FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. nuostatas fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 7 str.1 d. 7 p., 22 str. 1 d.). Iš skundžiama teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano 8 d. matyti, jog bankroto administratorei per mėnesį bus mokamas 30 Eur (plius PVM) dydžio atlyginimas bei mokama 3,06 Eur (plius PVM) suma transporto ir kanceliarinėms išlaidoms atlyginti. Vertinant pareiškėjo mokumo atkūrimo plane numatytą administravimo išlaidų dydį atsižvelgtina į tai, kad bankroto procedūros administravimas yra profesinė bankroto administratorės veikla, už kurią turi būti teisingai atlyginama. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, plano įgyvendinimo laikotarpiu bankroto administratorė vykdys FABĮ 12 str. numatytas pareigas, todėl tai pareikalaus atitinkamų administratorės laiko ir darbo sąnaudų. Nors apeliantė nurodė, kad šis bankroto procesas negali būti vertinamas kaip sudėtingas, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje objektyviai neįmanoma įvertinti, kokius konkrečius veiksmus atliks administratorė ir kokia bus jų vertė. Būtina įvertinti ir tai, kad reaguodamas į kreditorių pastabas bei tikslindamas plano projektą, pareiškėjas administravimo išlaidų sumą nuo 50 Eur sumažino iki 33,06 Eur. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi patvirtintame plane numatyta bankroto administravimo išlaidų suma nėra per didelė bei atitinka administratorės vykdomų funkcijų pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog plane numatyta 560 Eur dydžio suma pareiškėjo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra per didelė ir pažeidžia kreditorių teises. Apeliantės teigimu, pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti turėjo būti nustatyta ne didesnė nei 480 Eur suma. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Pareiškėjo mokumo atkūrimo plano 7 d. nurodyta, jog pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 560 Eur suma, iš jos 170 Eur būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, transporto išlaidos – 80 Eur, išlaidos maistui – 120 Eur, išlaidos nepilnamečiui vaikui išlaikyti – 150 Eur, išlaidos vaistams, asmens higienai – 15 Eur, išlaidos rūbams – 25 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2016-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga yra 380 Eur. Vertinant plane numatytą išlaidų dydį atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine turi nepilnametę dukrą, todėl dalis plane numatytų būtiniesiems poreikiams patenkinti skirtų lėšų (150 Eur) bus skiriama vaikui išlaikyti. Iš pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, jog šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė laukiasi dar vieno vaiko, todėl akivaizdu, jog tiek nėštumo laikotarpiu, tiek po vaiko gimimo pareiškėjo sutuoktinės galimybės dirbti bus ribotos. Iš byloje esančių pareiškėjo ir bankroto administratorės paaiškinimų matyti, jog socialinės išmokos šeimai nėra mokamos, šeima gyvena iš pareiškėjo gaunamų pajamų. Dėl to galima daryti išvadą, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių pareiškėjui teks didesnė šeimos išlaikymo našta, todėl tai atitinkamai pareikalaus didesnių išlaidų šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokumo atkūrimo plane numatyta 560 Eur dydžio suma pareiškėjo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra per didelė ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka įstatymo reikalavimus, nes iš šio grafiko nėra aišku, kokia lėšų dalis tenka kiekvienam kreditoriui. Ši skundo nuostata nepagrįsta. FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. yra numatytas reikalavimas mokumo atkūrimo plane pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad plane yra nurodyti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, nurodomos tikslios dienos, kuriomis bus išmokamos kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos lėšos, taip pat nurodoma procentinė kiekvieno kreditoriaus patvirtinto reikalavimo dalis, kuri plane nurodytomis dienomis bus tenkinama kiekviename reikalavimų tenkinimo etape. Plano 3 d. nurodyta, kad šiuo metu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos sudaro apie 620 Eur per mėnesį, o būtiniesiems poreikiams patenkinti skirta 560 Eur suma, administravimo išlaidoms per plano įgyvendinimo laikotarpį bus skiriama 33,06 Eur per mėnesį. Be to, plane yra nurodyta, jog nepaisant pareiškėjo gaunamų pajamų ir lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti, bankrutuojantis asmuo kreditorių reikalavimams tenkinti plane nurodytomis dienomis skirs ne mažesnę kaip 120 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, plane esantys duomenys nagrinėjamu atveju yra pakankami kreditoriams nustatyti, kokia pareiškėjo pajamų dalis bus paskirstoma kreditoriams ir kokį numatomų lėšų dydį gaus kiekvienas kreditorius. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.