Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (23-25 b. l.) prašo iškeldinti atsakovą A. J. su visais jam priklausančiais daiktais iš jai (ieškovei) nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui teisėjos rezoliucija (23 b. l.) buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai – 29 b. l.), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (12-15 b. l.) nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2011 m. gruodžio 16 d. dovanojimą sutartį Nr. R-4760 priklauso 2500/5364 dalys 0,5364 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Dalies žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties 5 punkte (9-11 b. l.) nurodyta, jog dovanotojas pareiškė, kad dovanojamas turtas niekam neparduotas, neįkeistas, neareštuotas, teisme ginčų dėl jo nėra, dovanojamuose nekilnojamuose daiktuose negyvena jokie asmenys, kurie išsaugo teisę naudotis nekilnojamaisiais daiktais pasikeitus savininkams.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad jos (ieškovės) senelis K. J. turėjo penkis vaikus: A. J., J. J., J. S., K. J. ir A. D.. 2001 m. gegužės 21 d. senelis surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovės motinai J. S., kurios broliai ir seserys žinojo apie surašytą testamentą, jį pripažino ir senelio išreikštai valiai neprieštaravo nei seneliui esant gyvam, nei po šio mirties. Atsakovas kartu su seneliais nuo 1977 m. sausio 27 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo registruotas iki 2011 m. spalio 25 d. Atsakovas, ieškovės teigimu, girtauja, į jai nuosavybės teise priklausančius namus parsiveda arba patys nekviesti ateina asocialūs asmenys. Atsakovas ne kartą grasino jai, kad padegs namą, įžeidinėja ieškovę jos šeimos narius, vartoja necenzūrinius žodžius girdint ieškovės nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodo, kad ketina renovuoti senelio paliktus namus, tačiau neturi galimybės atvežti statybines medžiagas, nes viskas, gyvenant atsakovui, gali būti tuoj pat išvagiama. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijos 2016 m. liepos 22 d. išduotoje charakteristikoje (27 b. l.) nurodoma, kad A. J. yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, pragyvena iš kartais gaunamų socialinių pašalpų, veda asocialų gyvenimo būdą, viešoje vietoje dažnai matomas neblaivus, miesto gyventojai skundžiasi jo elgesiu ir priekabiavimu.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-790/2003; LAT 2008 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (LAT 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-407/2008; LAT 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2010; LAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011; LAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto – 2500/5364 dalių 0,5364 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m, ūkinio pastato 2I1m, ūkinio pastato 3I1m ir kiemo statinių (tvoros, lauko tualeto, šulinio), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas išsikėlė iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (namo), esančios (duomenys neskelbtini), nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikoma, kad atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teises bei teisėtus interesus ir tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis), todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, atsakovas yra iškeldintinas su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (2,68 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.