Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja S. L. 2015 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 30-3634.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu konstatavęs, kad teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI-12251-789/2015 iš esmės tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Mano, kad ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi nesutampa šios bylos ir teismo nurodytos bylos ginčo šalys (pareiškėjai ir atsakovai). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-02-7-05, 2015 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1278-261/2015. Tokioje situacijoje, pareiškėjos manymu, turi būti taikoma ABTĮ 69 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bylų sujungimą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta pareiškėjai kelią įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjų UAB „Mažasis retrobaras“ ir I. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kurioje S. L. yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Minėtoje byloje (Nr. eI-4965-789/2016) be kita ko, yra ginčijamas tas pats administracinis aktas, kaip ir šioje administracinėje byloje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas vertino, kad yra pagrindas konstatuoti esant ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti skundą pagrindą – skundo tapatumą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad nagrinėjamu atveju nesutampa bylų šalys, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje S. L. yra ne bylos šalis, o trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl ji turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo.

Šalių tapatumas yra vienas iš bylos tapatumą nusakančių elementų. Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 1 dalimi ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Taigi sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar pareiškėjas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra šalys tą patį skundo faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Būtent bylos šalys turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų materialiąsias subjektines teises tiesiogiai įtakoja teismo sprendimas. Tretieji suinteresuoti asmenys yra administracinės bylos proceso šalys (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis), o tai reiškia, kad jos turi tik procesinį, tačiau ne materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jų materialiųjų subjektinių teisių teismo sprendimas tiesiogiai neįtakoja, todėl tokie asmenys išsaugo galimybę ginti savo pažeistas subjektines teises pateikdami skundą teismui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos S. L. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysVirginija Volskienė