- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- eAS-1278-261/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, Z. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geosmart“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Z. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geosmart“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2015 m. liepos 28 d. raštą Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinti suderintu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei atsižvelgęs į pareiškėjo skundą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas siekia įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra iškeltos net dvi administracinės bylos, kuriose ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštai, tame tarpe ir 2015 m. liepos 28 d. raštas Nr. 16SD-1228-(14.16.7.), kuriuose iš esmės yra išdėstyta Tarnybos pozicija dėl parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto suderinimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundu ginčijamas NŽT raštas adresuotas ne pareiškėjui, o dėl pastarajam adresuoto Tarnybos 2015 m. birželio 12 d. rašto Nr. 16SD-889-(14.16.7.) panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau yra iškelta administracinė byla Nr. eI-2119-386/2015, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl priimti pareiškėjo skundą atsisakė.
III.
Pareiškėjas L. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2dalis 5 punktu, nes teismo žinioje nėra ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, teismas nenurodo, kuri iš dviejų jo įvardintų bylų yra laikytina ta pačia šiai bylai. Paaiškina, kad administracinė bylą Nr. eI-2231-243/2015 yra iškelta pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl to paties, kaip ir šioje byloje ginčijamas, Tarnybos 2015 m. liepos 28 d. rašto Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) panaikinimo ir įpareigojimo suderinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Šioje byloje pareiškėjas įtrauktas trečiuoju asmeniu. Pažymi, kad trečiojo asmens procesinė padėtis bei teisių apimtis skiriasi nuo pareiškėjo, pagal ABTĮ 48 straipsnio 1 dalį trečiasis asmuo netgi nėra laikomas bylos šalimi. Teigia, kad tai, jog skundą dėl to paties atsakovo sprendimo, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, pateikė ir kitas asmuo, nepanaikina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą. Pažymi, jog skunde teismui nurodė apie administracinę bylą Nr. eI-2231243/2015 bei prašė šias bylas sujungti į vieną, ką, pareiškėjo teigimu, vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalimi turėjo padaryti pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinė byla Nr. eI-2119-386/2015 pagal jo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl 2015 m. birželio 12 d. rašto Nr. 16SD-889-(14.16.7) panaikinimo, negali būti vertinama kaip tapati, nes skiriasi bylų nagrinėjimo dalykai, pagrindai administracinei bylai iškelti, skundžiamų raštų turinys bei dėl jų pateiktų skundų reikalavimai. Atkreipia dėmesį, jog, pareiškėjo manymu, administracinė byla dėl NŽT 2015 m. birželio 12 d. rašto Nr. 16SD-889-(14.16.7) neturėtų būti nagrinėjama, nes šis raštas teisinių pasekmių nesukelia, tačiau atsakovui nurodžius, kad jo raštas gali būti skundžiamas, pareiškėjas numatyta apskundimo tvarka ir pasinaudojo. Pažymi, jog jei ši administracinė byla bus nutraukta dėl to, jog reikalavimas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjas nebegalės savo pažeistų teisių apginti teisme.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skundžiamam raštui nesant adresuotam pareiškėjui, jis neturi teisės jį skųsti. Pabrėžia, jog skundžiamas raštas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises, todėl pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį jis turi teisę jį skųsti. Mano, kad atsakovas tikslingai neadresavo šio rašto pareiškėjui, idant šis nesužinotų apie jį ir jo neskųstų, nors ankstesnius sprendimus ir raštus dėl šio žemės sklypo pertvarkymo projekto adresavo pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę pažeistas teises ginti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).
Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo ( žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.
Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 28 d. raštą Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinti suderintu. Ginčijamame rašte, adresuotame Palangos miesto savivaldybės administracijai, Tarnyba nurodė atsisakanti suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Rašte NŽT, be kita ko, pažymėjo, jog jame nurodyta informacija buvo nurodyta ir 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. 16SD-889-(14.16.7.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pastarąjį Tarnybos raštą pareiškėjas yra apskundęs Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Kaip matyti iš pareiškėjo skunde ginčijamo Tarnybos rašto, juo atsisakyta suderinti pareiškėjui ir jo žmonai Z. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio iniciatoriumi buvo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šis Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, todėl pagal ABTĮ 22 straipsnio 1dalį pareiškėjas laikytinas turinčiu teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ginant šiuo raštu galimai pažeistas jo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundą šiuo pagrindu atsisakytina priimti išsiaiškinus, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą.
Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad teisme nėra pradėta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą (Klaipėdos apygardos administraciniame teisme viena administracinė byla yra pradėta pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl to paties Tarnybos 2015 m. liepos 28 d. rašto, tačiau L. Š. joje įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o ne kaip pareiškėjas (administracinė byla Nr. eI-2231243/2015), o kitoje pareiškėjas ginčija Tarnybos 2015 m. birželio 12 d. raštą Nr. 16SD-889-(14.16.7.) (administracinė byla Nr. eI-2119-386/2015), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo dėl NŽT 2015 m. liepos 28 d. rašto panaikinimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo suderintu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo L. Š. atskirąjį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.