- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- I-6255-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05893-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- E. L., V. S., I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Žickus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys E. L., V. S. (V. S.), I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l. 1–12) prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2015-11-13 įsakymą Nr. 30-3634 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pareiškėjai, kartu su E. L., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpa-parduotuvė, esanti pastate, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pastatas yra valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriausybė 2008-08-27 nutarimu Nr. 851 perdavė minėtą sklypą valdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Savivaldybės administracija 2012-02-21 raštu Nr. A-51-10262(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Sprendimas) nusprendė Pastatui išskirti 285 kv. m. ploto Valstybinės žemės sklypo dalį, atvaizduotą SĮ „Vilniaus planas“ 2012-01-06 parengtame žemės sklypo plane (toliau – ir Planas). Pareiškėjos manymu, Valstybinės žemės sklypo dalis Pastatui eksploatuoti Sprendimu ir Planu buvo išskirta pažeidžiant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 ir 33 punktus. Dėl šios priežasties pareiškėja su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą. Savivaldybės administracijos direktorė 2015-05-07 priėmė įsakymą Nr. 30-1423 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą (toliau – ir Projektas). Pareiškėja susipažinusi su viešai skelbiama informacija pateikė Savivaldybės administracijai pasiūlymus. Savivaldybės administracijai 2015-10-15 raštu Nr. A51-98185/15(3.3.16.1-EM4) pareiškėjos pasiūlymus atmetus, pareiškėja su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). NŽT skundo neišnagrinėjus, Savivaldybės administracija priėmė skundžiamą 2015-11-13 Įsakymą, kurio 1 punktu patvirtino Projektą (kelio ir inžinierinių tinklų servitutą) ir jo sprendinius, o 2 punktu pasiūlė NŽT Vilniaus skyriui nustatyti 1.6 punkte nurodytą servitutą.
Nesutikdama su priimtu Įsakymu nurodė, kad patvirtintas Projektas ir sprendiniai, konkrečiai servitutas, prieštarauja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtą žemės sklypo dalį, nes Įsakymo 1.6 punkte nurodytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutas apima ir tą valstybinės žemės sklypo dalies plotą, kuris turėtų būti pripažintas reikalingu Pastatui tinkamai naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį ir (ar) bendrojo naudojimo plotą, reikalingą patekti (privažiuoti) inter alia prie Pastatui išskirtos žemės sklypo dalies. Pažymėjo, jog Įsakymo neteisėtumą patvirtina ir tai, jog Įsakymo 1.6 punkte nurodytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutas yra iš esmės toks pats, kaip kelio servitutas, kurio nustatymo procedūra buvo sustabdyta dėl iki šiol neišnagrinėtos minėtos civilinės bylos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip teigia Savivaldybės administracija, šiuo atveju servitutas projektuojamas prieiti ir privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtos teritorijos – (duomenys neskelbtini) turgavietės (esančios valstybinės žemės sklype), tačiau prieiti ir privažiuoti prie turgavietės galima iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Visos šios gatvės ribojasi su Valstybinės žemės sklypu, dėl ko servitutas iš esmės yra nereikalingas. Pažymėjo, kad, kaip nustatyta Savivaldybės administracijos 2015-10-15 rašte Nr. A51-98185/15(3.3.16.1-EM4), naujus inžinierinius tinklus bus galima nutiesti tik servituto apribotame plote. Tačiau, kaip matyti iš statinio projekto brėžinio „Inžinierinių tinklų planas“, jame yra suprojektuota daugybė naujų inžinierinių tinklų, kurie yra išvagoję praktiškai visą 30191 kv. m. Valstybinės žemės sklypo plotą, kai tuo tarpu Įsakymo 1.6 punkte nurodytas servitutas užima tik 2889 kv. m. Tuo pagrindu darė išvadą, kad minėtame Savivaldybės administracijos rašte pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Nurodė, kad tuo pačiu nėra aišku, kokiu pagrindu Įsakymo 1.6 punkte nustatytas tik 2889 kv. m. ploto servitutas naujų tinklų tiesimui. Pabrėžė, kad tokia prieštaringa informacija leidžia teigti, kad Projektas yra nepagrįstas. Nurodė, kad, kaip matyti iš Statinio projekto brėžinyje „Eismo organizavimo planas“ pavaizduotų transporto judėjimo krypčių, Valstybinės žemės sklype suprojektuoto kelio plotas yra ženkliai didesnis nei 2889 kv. m. Be to, Įsakymo 1.6 punkte nurodytas servitutas nustatytinas aplink Pastatą, tačiau Statinio projekto brėžinyje „Eismo organizavimo planas“ aplink pastatą nenumatytas jokio transporto judėjimas. Galiausiai gaisriniam transportui yra numatyti du keliai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau Įsakymo 1.6 punkte nurodyto servituto plotas apima tik rytinėje Valstybinės žemės sklypo dalyje esantį kelią ir labai nedidelę dalį vakarinėje žemės sklypo dalyje esančio kelio. Iš to seka, kad įgyvendinus Statinio projektą (duomenys neskelbtini) turgavietėje bus galima naudotis keliu, užimančiu ženkliai didesnį nei 2889 kv.m. Valstybinės žemės sklypo plotą, nei numatyta Įsakyme. Pareiškėjai abejonę kėlė ir tai, kad servitutu suteikiama teisė juo naudotis tik turgavietės nedarbo metu bei tai, kad naudojimasis servitutu ne darbo metu turėtų būti suderintas su turgavietės administratoriumi (trečiuoju asmeniu, nesančiu tarnaujančio daikto savininku ir nesančiu servituto santykių subjektu). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 dalį, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis nustatomas detaliuosiuose planuose. Tačiau Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V patvirtintame teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliajame plane jokie žemės servitutai valstybinės žemės sklype nenumatyti. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje „Sklypų ribų planas“ nenumatytas nei kelio, nei inžinierinių tinklų servitutas. Taigi servitutai nebuvo numatyti, poreikio jiems nebuvo, poreikio nėra ir šiai dienai. Todėl Įsakymu patvirtintas projektas ir jo sprendiniai, konkrečiai servitutas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 157–167) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėja neturinti subjektinės teisės ginčyti Įsakymo, nes ji nenurodė, kokios jos subjektinės teisės yra pažeistos ir kokie interesai bus apginti jei teismas galimai tenkintų pareiškėjos skundą. Pažymėjo, jog Įsakymu yra patvirtintas Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas – kurio tikslas pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą. Numatomas planuojamo servituto plotas – 30194 kv. m., tačiau dėl šios žemės sklypo dalies nuomos su pareiškėja nėra sudaryta nuomos sutartis, tuo tarpu pareiškėja teisme ginčija Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą žemės sklypo dalį, išskirtą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatacijai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nėra pripažinta, kad pareiškėjai išskirta žemės sklypo dalis yra neteisėta. Todėl nesutiko, kad ginčijamas Įsakymas turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Atsakovė taip pat nurodė, jog priimtas Įsakymas nėra galutinis, todėl byla turėtų būti nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu. Įsakymo tikslas tik pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą. Savivaldybės administracija servitutų nustatymo procese nepriima galutinio sprendimo. Tokį sprendimą priima NŽT vadovas. Teisines pasekmes pareiškėjai sukels būtent NŽT sprendimas. Tuo tarpu Įsakymo priėmimas sudaro parengiamąjį etapą servituto nustatymo administraciniu aktu procedūroje.
Dėl Įsakymo neprieštaravimo aukštesnės teisės aktams nurodė, kad dar 2000-03-23 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 678V buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų Detalusis planas, kuriame servituto galiojimo ribos sklype(duomenys neskelbtini) jau buvo numatytos tvirtinant Detalųjį planą, todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje servitutai nebuvo numatyti. Tuo tarpu pareiškėja Detalaus plano neginčijo. Pareiškėjai priklausančiam statiniui buvo numatyta sklypo dalis esanti tik po statiniu, o tai pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir turėjo būti padaryta. Pabrėžė, kad Detalusis planas galiojantis, todėl atsakovė juo vadovaujasi atliekant visus išvestinius veiksmus. Nurodė, kad priimant Įsakymą ir rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo planą, nėra vadovaujamasi Detaliuoju planu, kadangi tai nėra Detalaus plano koregavimas, o atskira procedūra – rengiamas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas su tikslu nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kuomet yra siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus (4.5. p.). Atsižvelgiant į esamą situaciją, atsakovė 2015-06-17 parengė pakeistus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pagal kuriuos yra planuojamas kiek pasikeitusių ribų servitutas, o projektas nelaikomas Detaliojo plano koregavimu. Pareiškėjos argumentus susijusius su nagrinėjama civiline byla, taip pat vertino kaip nepagrįstus ir neįrodančius Įsakymo neteisėtumo.
Nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog vien tai, kad NŽT yra sustabdžiusi procedūra ir dar nėra priimto sprendimo dėl servituto nustatymo nereiškia, kad atsakovė negali rengti formavimo ir pertvarkymo projekto siekiant pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą. Nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylą iškilo naujų aplinkybių ir atsirado būtinybė išskirti ne tik kelio, bet ir inžinierinių tinklų servitutą, todėl buvo inicijuotas ginčo žemės sklypo projekto dėl kelio ir inžinierinių tinklų servituto nustatymo rengimas. Pažymėjo, jog 2012 m. numatytas servitutas buvo 2792 kv. m., tuo tarpu 2015 m. numatytas 2889 kv. m. Atsižvelgiant į tai nesutiko su argumentais, kad atliekant 2015 m. procedūras, yra projektuojamas analogiškas servitutas. Pakartotinai NŽT teikti servituto projektą teisės aktai nedraudžia. Tuo tarpu procedūros sustabdymas dėl civilinės bylos taip pat nereiškia, kad atsakovė negali rengti pakartotinio projekto.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad servitutas iš esmės yra nereikalingas nurodė, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja servituto tikslus. Šiuo aspektu nurodė, kad tai, kad gyventojai gali privažiuoti ir prieiti prie (duomenys neskelbtini) turgavietės laisvai, nereiškia, kad nėra reikalingas numatytas kelio servituto per ginčo žemės sklypą, kad būtų galimybė prekeiviams stambiagabaritėms transporto priemonėms atvežti, išsikrauti, pakrauti prekes ir tai būtų galima daryti turgavietės nedarbo metu. Be to, pareiškėjos šiuo aspektu išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti, arba bylą nutraukti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 189–195) argumentais nurodė, kad administracinės bylos išsprendimas jų teisėms ir pareigoms įtakos neturės, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. S., I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-13 įsakymo Nr. 30-3634 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamas Įsakymas priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Įsakymo 1 punktu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą (pagal pridedamą brėžinį M 1:1000), ir jo sprendinius (nurodyti 1.1 – 1.6. punktuose). Įsakymo 2 punktu siūloma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nustatyti 1.6 punkte nurodytą servitutą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, bei į skundžiamo Įsakymo turinį, pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar pareiškėjos skundžiamas Įsakymas gali būti administracinės bylos dalyku.
Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tiek ABTĮ 5 straipsnio, tiek minėto ABTĮ 22 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.
Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1157/2009). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).
Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis servitutus administraciniu aktu nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 5 punkte taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas. Iš skundžiamo Įsakymo turinio matyti, kad jo tikslas pasiūlyti nustatyti suformuotą kelio ir inžinierinių tinklų servitutą (pagal pridedamą brėžinį M 1:1000), ir jo sprendinius (nurodyti 1.1 – 1.6. punktuose). Tuo tarpu kaip matyti iš aptartų teisės nuostatų, galutinį sprendimą dėl servitutų nustatymo priima NŽT vadovas arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas. Įsakymo 2 punktu kaip tik ir yra įformintas siūlymas NŽT padalinio skyriui priimti sprendimą dėl suprojektuoto servituto. Nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su Įsakymo teisėtumu akcentavo, jog Įsakymo 1.6 punkte nurodytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutas apima ir tą valstybinės žemės sklypo dalies plotą, kuris turėtų būti pripažintas reikalingu pareiškėjos Pastatui tinkamai naudoti. Pareiškėja nurodė, jog jos konkrečiai netenkina Įsakymu nustatytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutas. Kaip tvirtina bylos medžiaga (proceso šalių atsiliepimai, argumentai teismo posėdžio metu) NŽT sprendimo dėl suprojektuoto servituto dar nėra priėmusi, kas atitinkamai reikštų, kad servituto nustatymo procedūra dar nėra baigta. Atsižvelgiant į tai, kad galutinį sprendimą dėl servituto (duomenys neskelbtini) nustatymo turės priimti NŽT padalinio skyrius, todėl būtent šis galutinis sprendimas ir turėtų būti skundžiamas, tuo atveju, jei NŽT sprendimu galutinai patvirtintas servitutas pareiškėjai sukels neigiamas pasekmes, ar kaip kitaip pažeis jos teises ir pareigas. Taigi skundžiamas Įsakymas nėra galutinis dokumentas (juo pareiškėjai abejones keliantis servitutas dar nėra patvirtintas), todėl jis (Įsakymas) negali būti šios administracinės bylos dalyku. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-555/2010. Teismas nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Įsakymo turinys taip pat patvirtina, kad tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (kuriuo bus patvirtintas servitutas pagal parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą). Papildomai pažymėtina, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, NŽT yra sustabdžiusi sprendimo dėl servituto priėmimo procedūrą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įsakymu tik siūloma nustatyti servitutą, todėl galutinio sprendimo priėmimo procese, iš esmės galimai pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (vyksta civilinis ginčas, civilinė byla Nr. 2-1073-129/2015), Įsakymu nustatyto ploto prašomas patvirtinti servitutas nebūtinai būtų patvirtintas, todėl bet kuriuo atveju, esamoje situacijoje, Įsakymas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Kaip minėta, Įsakymu tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl servituto nustatymo.
Skundžiamas Įsakymas keliamo ginčo kontekste laikytinas tarpiniu dokumentu, t. y. tik galutinio sprendimo dėl servituto nustatymo sudėtinė dalimi, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Įsakymas savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nelemia pareiškėjai materialinių teisių ir pareigų. Tuo pagrindu darytina išvada, kad reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai).
Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (ABTĮ 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 101 str. 1 p., 102 str. 1 p., 2 p., 105 str., 106 str., 149 str.,
nutarė:
Administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys E. L., V. S. (V. S.), I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.