Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. P., kaltinamajam V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus: 1) 1997-05-29 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 4 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 274 str. 2 d., 42 str., laisvės atėmimu 7 m. su turto konfiskavimu, 2000-02-15 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439, VIII-1440, laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 m. 6 mėn., iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2001-07-13 atlikus bausmę; 2) 2002-03-25 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 206 str., 42 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu. 2003-05-09 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 542 str., lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 2 mėn. 16 d. laisvės atėmimo bausmės. 2003-07-29 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, pakeista 2003-08-21 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, nusikalstama veika iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 1 d., skirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nusikalstama veika iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 2 d., skirta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn. 15 d., turto konfiskavimas panaikintas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsniu bausmė sumažinta 1/6; 3) 2004-01-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str.1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 302 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 m., remiantis BK 64 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2002-03-25 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-07-29 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn., iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2009-12-17 atlikus bausmę; 4) 2010-06-04 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 6 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2011-12-07 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str.1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-04 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 6) 2012-03-20 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (15 veikų), 187 str. 3 d. (4 veikos), 187 str. 1 d. (6 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2 veikos), 178 str. 1 d., 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2012-04-04 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 2 mėn.. 2012-07-20 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrintos bausmės, paskirtos 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, 2012-03-20 ir 2012-04-04 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiais, ir skirta galutinė subendrinta 6 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 8) 2013-09-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-20 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, kurioje subendrintos bausmės paskirtos 2011-12-07 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, 2012-03-20 ir 2012-04-04 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 m. 9 mėn. laisvės atėmimas. 2016-05-16 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2017-09-20 laikotarpiu nuo 22.14 val. iki 22.20 val., neteisėtai įgyta ir laikyta svetima, nukentėjusiajai J. P. priklausančia, elektronine mokėjimo priemone su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas, tai yra, panaudojo J. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, PIN kodą, iš banko AB Šiaulių bankas bankomato, esančio adresu Šiauliuose, Vilniaus g. 193, tris kartus pasinaudodamas J. P. priklausančia AB Šiaulių banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašytu PIN kodu, iš J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė jai priklausančius 1000 eurų, tokiu būdu įgydamas savo naudai svetimo turto;

be to, jis, 2017-09-19 apie 17.00 val., Šiauliuose, šalia Stoties gatvės namo Nr. 2 - šalia kavinės - baro „D.“ rasdamas ir pasiimdamas, neteisėtai įgijo ir laikė adresu Pakruojo g. 41-19A, Šiauliai, nukentėjusiajai J. P. priklausančią AB Šiaulių banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašytu PIN kodu ir šiai mokėjimo kortelei priklausančia sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikė su savimi iki 2017-09-20 apie 22.20 val., kol neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą, nukentėjusiajai J. P. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti;

be to, jis, 2017-09-20 laikotarpiu nuo 22.14 val. iki 22.20 val., su neteisėtai įgyta ir laikyta svetima - nukentėjusiajai J. P. priklausančia elektronine mokėjimo priemone su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungdamas prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos, turėdamas tikslą neteisėtai atlikti finansines operacijas, panaudoti J. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, PIN kodą, iš banko AB Šiaulių bankas bankomato, esančio adresu Šiauliuose, Vilniaus g. 193, pasinaudodamas J. P. priklausančia AB Šiaulių banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašytu PIN kodu, iš J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimti esančius pinigus, pažeidė AB Šiaulių banko informacinės sistemos apsaugos priemones;

be to, jis, 2017-09-20 laikotarpiu nuo 22.14 val. iki 22.20 val., neteisėtai įgyta ir laikyta svetima - nukentėjusiajai J. P. priklausančia, elektronine mokėjimo priemone su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, apgaule identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją J. P. savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, panaudojo J. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, PIN kodą, iš banko AB Šiaulių bankas bankomato, esančio adresu Šiauliuose, Vilniaus g. 193, tris kartus pasinaudodamas J. P. priklausančia AB Šiaulių banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašytu PIN kodu, iš J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė jai priklausančius 1000 eurų, tokiu būdu sukčiavo, įgydamas savo naudai svetimo turto.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-09-19 Eidamas iš „D.“, Stoties gatvėje, pamatė ant žemės kortelę. Pakėlęs, pamatė užrašytą PIN kodą. Kortelę parsinešė į namus. Nežinojo, ką su ja daryti. Jis dalyvauja metadono programoje. Kitą dieną, buvo per daug išgėręs klozepamo. „Susisuko protelis“ ir sugalvojo patikrinti kortelę. Patikrinęs kortelę ir pamatęs, kad yra pinigų – 1000 eurų, juos nuėmė. Pinigus išsiėmė per tris kartus. Išėmė, kiek pamena 100, 200 ir 700 eurų. Pinigus išleido rūbams, higienos prekėms. Norėjo kortelę grąžinti, bet nežinojo, ką daryti. Todėl įmetė ją į pašto dėžutę Dvaro ar Varpo gatvėje. Jam yra išrašyti vaistai, kuriuos jis naudoja kiekvieną dieną. Turi tai patvirtinančius medicininius dokumentus, kuriuos pateikia teismui. Pripažįsta 1000 eurų nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, bet nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 215 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, taip pat kaip ir BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, padaromos tiesiogine tyčia. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-557/2016).

Padarytų nusikalstamų veikų objektas – svetima nuosavybė, elektroninių duomenų saugumas, finansai. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu naudojant apgaulę, svetimu mokėjimo instrumento neteisėtu įgijimu bei panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu finansinės operacijos atlikimu, naudojant svetimus tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, t. y. du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 ir 4 d.). V. J. anksčiau teistas (1 t., b. l. 138-152, 153-168), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 172-174), dirbantis (2 t., b. l. 18-19). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas devintą kartą, dauguma jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių už nusikalstamas veikas svetimam turtui, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, tuo metu neturėjo nei darbo nei pastovių pajamų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o jų dydis, mažesnis nei vidurkis numatytas už šių nusikaltimų padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ši bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (Dėl bausmių bendrinimo tvarkos už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo pasisakęs 2010-03-30 Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje Nr. 2K-183/2010).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes asmuo pripažino savo kaltę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais taikytinas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji J. P. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 1000 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 102). Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo V. J. veiksmų pasėkoje, yra pagrįsta, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, stresą, pergyvenimus, nusikalstamos veikos pobūdį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas mano, kad neturtinė žala sudaro 200 Eur.

Siekiant užtikrinti nukentėjusiosios J. P. pateiktą civilinį ieškinį, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. J. pinigines lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133-134), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis 1200 Eur piniginėmis lėšomis iki priteistino civilinio ieškinio atlyginimo.

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

Du mobilaus ryšio telefonai „nokia“ su Tele2 „Pildyk“ SIM kortelėmis, grąžinti V. J., paliktini V. J. neribotam naudojimui (1 t., b. l. 58, 63-64);Dvi viešojo keleivinio transporto elektroninio bilieto kortelės, perduotos UAB „Busturas“, paliktinos UAB „Busturas“ nuosavybėn (1 t., b. l. 58, 72, 76);Trys DVD diskai, gauti iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ir vienas CD diskas, gautas iš AB „Šiaulių bankas“, pridėti prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę V. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę V. J. skirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir V. J. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios J. P. pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, iš V. J. priteisiant nukentėjusiajai J. P. 1000 (vieną tūkstantį) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. P. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, iš V. J. priteisiant nukentėjusiajai J. P. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Laikinai V. J. apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas – 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų), esančias AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško nukentėjusiosios J. P. civilinio ieškinio atlyginimo.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

Du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“ su Tele2 „Pildyk“ SIM kortelėmis, grąžintus V. J., palikti V. J. neribotam naudojimui;Dvi viešojo keleivinio transporto elektroninio bilieto korteles, perduotas UAB „Busturas“, palikti UAB „Busturas“ nuosavybėn;Trys DVD diskus, gautus iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ir vieną CD diską, gautą iš AB „Šiaulių bankas“, pridėtus prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.