Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-557/2016

Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01322-2014-6

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 198¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2015-07-14 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę pagal 2015-07-14 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą – pinigus, t. y. S. A., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. rugsėjo 9 d. apie 11.20 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę Marijampolės pataisos namuose, paskambinus į S. B. UAB „TEO LT“ abonento numerį (duomenys neskelbtini), prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju R. K. ir nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad per jos sąskaitą yra plaunami pinigai ir jam būtina padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, o S. B. tuo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, bei padiktavus savo elektroninės bankininkystės duomenis – vartotojo identifikavimo kodą ir slaptažodžius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai prisijungus prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, ir prisijungus prie S. B. priklausančių sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš šių sąskaitų pervedus 2.920 Lt (845,69 Eur) ir 3.998 Lt (1.157,9 Eur) į sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią S. A., o S. A. 2014 m. rugsėjo 9 d. tarp 12.06 val. ir 12.33 val. pervestus pinigus per penkis kartus - 2.000 Lt, 1.000 Lt, 900 Lt, 1.000 Lt ir 2.000 Lt – nuėmus bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, taip S. A. bendrais veiksmais apgaule įgijo ir užvaldė 6.918 Lt (2.003,59 Eur) nukentėjusiosios S. B. pinigų.

Byloje surinkti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymas nagrinėjamoje byloje, tačiau, apelianto nuomone, jie nebuvo gauti ir ištirti. Siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, BPK 242 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimas turi būti tiesioginis ir žodinis, t. y. teismas, nagrinėjantis bylą, turi tiesiogiai ištirti įrodymus, suteikdamas galimybę jų tyrime dalyvauti visiems proceso dalyviams, todėl nukentėjusios ir liudytojo parodymai turėjo būti ištirti ikiteisminio tyrimo metu. Byloje yra nepašalintų prieštaravimų tarp svarbių parodymų, teismas turėjo šią įrodymų tyrimo klaidą ištaisyti ir atlikęs teisminį tyrimą prieštaravimus pašalinti. Teismas detaliai neišdėstė kiekvieną nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų bei nepateikė išsamių motyvų, kaip vertina vieną ar kitą įrodymą dėl atskiros nusikalstamos veikos, o rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, kurie dėl nusikaltimo itin nekonkretūs ir prieštaraujantys, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Taip buvo apribota S. A. teisė gintis nuo kaltinimo ir negali būti pagrindas pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmos instancijos teismas privalo veikų, už kurias kaltinamasis nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai. Taip apklausoje jam buvo atimta teisė užduoti klausimus. Tuo tarpu dalyvavę apklausoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai tokia teise pasinaudojo. Tai leidžia pripažinti, kad buvo pažeistas BPK 7 str. reikalavimas, nebuvo užtikrinta kaltinimo ir gynybos šalių lygybė bei teisė į gynybą. BPK 44 str. 7 d. įtvirtinta teisė įtariamajam ar kaltinamajam apklausti liudytojus ar prašyti, kad jie būtų apklausti, yra susijusi su rungimosi principo užtikrinimu teismo procese, kas sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-4/2007).

Pažymi, kad pirmos instancijos teismas S. A. parodymus, kad nežino apie padarytą nusikaltimą atmetė, tačiau nenurodė aiškios priežasties, dėl ko jo parodymai yra nepriimami kaip įrodymas, jog jis nėra daręs nusikaltimo. Nuosprendyje nėra duomenų, kuriais galima pagrįsti, jog jis tiksliai žinojo, kad su jo pagalba (banko sąskaita) bus atliekama nusikalstama veika. Nuosprendis gali būti priimtas abejojant įrodymų tikrumu, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti, ir tik tada, kai nepavyksta to padaryti, aiškinti abejones kaltinamojo naudai. Nes interpretuojant įvykio aplinkybės, jeigu jis žinojo apie daromą nusikaltimą ir sąmoningai suteikė galimybę pasinaudoti savo sąskaita kitų asmenų naudai, bet pasekmes dėl nusikaltimo priima pats, tai tokio nusikaltimo atlikime nemato logiškos sąsajos. Be to, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, bet nepagrindė, jog S. A. darė nusikaltimą bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Iš išdėstyto laiko akivaizdžiu, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė esminių BPK normų, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas.

Argumentai, kad pareigūnai jokių (ar esminių) pažeidimų nepadarė, nes veikė vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymu, yra akivaizdžiai neteisingi. Pagal Policijos veiklos įstatymą ar kitus ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau baudžiamasis procesas turi vykti pagal BPK (BPK 4 str. 1 d.). Kitų įstatymų (ne BPK) nuostatomis gali būti vadovaujamasi, pavyzdžiui, ieškant informacijos šaltinių, tačiau reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, turi būti fiksuojama atliekant BPK numatytus veiksmus. BPK 2 str. numatyta pareiga per įmanomai trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką įvykdoma atliekant procesinius veiksmus, o ne pareigūnams laisvai nusprendžiant, jog galima imtis ir BPK nenumatytų priemonių. Pagal BPK 276 str. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui per apklausą, net ir tuo atveju, kai tokios apklausos metu buvo preciziškai laikomasi visų procesinių taisyklių ir garantijų, duoti parodymai nelaikomi savarankišku įrodymu ir teismo posėdžio metu gali būti skelbiami tik norint teisingai vertinti kitus įrodymus. Neužtikrinus jokių de facto įtariamo asmens teisių, per BPK nenumatytą procedūrą gauti prisipažinimai negali būti laikomi labiau įrodymų sampratą atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro surašytame įtariamojo apklausos protokole. Pabrėžia, kad kasacinis teismas konstatavo, jog teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-626/2006, 2K-629/2006, 2K-105/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“). Remdamasis minėta teismų praktika, apeliantas mano, kad apeliacinės instancijos teismas privalo pakartotinai ištirti ikiteisminio tyrimo surinktus įrodymus, atlikti veiksmus, kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, pakartotinai išnagrinėti pirmos instancijos argumentus, kuriais pagrįstas nuosprendis, ir pašalinti abejones.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu S. A. prašo jį išteisinti dėl neteisėtai įgytos svetimos S. B. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, finansinių operacijų atlikimo, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule įgyto svetimo turto, teigia, kad jis šių nusikalstamų veikų nepadarė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis S. A. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Atsakomybė pagal BK 198¹ str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Pagal BK 214 str. 1 d., be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 215 str. 1 d., be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją. BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, taip pat kaip ir BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, padaromos tiesiogine tyčia. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti.

S. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl šio įvykio nieko nepamena. Gali paaiškinti tik tiek, kad kažkurio mėnesio 10 d. norėjo išsiimti bankomate invalidumo pensiją, tačiau bankomatas nepriėmė jo banko mokėjimo kortelės. Kai nuėjo į banką išsiaiškinti, jam paaiškino, kad į jo sąskaitą buvo pervesti „nešvarūs“ pinigai, 6000 ar 7000 litų, todėl kortelė buvo užblokuota. Iš tyrėjos jam pateiktos vaizdo medžiagos, filmuotos prie bankomato, jis atpažino save ir E. M.. Daugiau nieko negali parodyti, nes geria alkoholį kasdien ir nieko nepamena (t. 1, b. l. 84). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad jis tų pinigų neėmė. E. M. atėjo pas jį ir prašė padiktuoti sąskaitos PIN kodą, nes jo brolis iš Anglijos nori jam pravesti pinigus, o jo sąskaita areštuota. S. A. sutiko pagelbėti. S. A. jam pasakė PIN kodą, jie nuėjo prie bankomato ir E. M. nusiėmė pinigus. E. M. nupirko S. A. degtinės ir jie išsiskyrė. Jie kiekvieną mėnesį eidavo prie bankomato nusiimti pinigų. Kai S. A. gaudavo neįgalumo pensiją, eidavo kartu su E. M. nuimti pinigų. S. A. tų pinigų neėmė, tik pasakė PIN kodą, o pinigus ėmė E. M.. Rugsėjo 9 dieną gal 5 minutes E. M. nuiminėjo pinigus. Kai S. A. pervedė pensiją, norėjo nuimti pinigų, bet kortelės bankomatas nepriėmė (t. 1, b. l. 169-170, t. 2, b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. M. nurodė, kad dėl šio įvykio nieko neatsimena, iš tyrėjos pateiktų nuotraukų save atpažįsta, prie bankomato yra užfiksuotas jis kartu su S. A.. Jie dažnai kartu gerdavo, ir palaikydamas S. A. kompaniją, jis dažnai eidavo su juo prie bankomato, kai jam reikėdavo nusiimti pinigus nuo sąskaitos (t. 1, b. l. 110). Apklaustas liudytoju pirmos instancijos teismo posėdyje E. M. parodė, kad nieko neatsimena kaip ten buvo, su S. A. draugai buvo, kartais išgerdavo, nėra giminės. Yra daugiau nei kartą ėjęs su S. A. imti pinigų iš bankomato. Nėra pastebėjęs, kad jis būtų staiga praturtėjęs, turėjęs daug pinigų. E. M. neatsimena, kad ėmę pinigus tada, kai buvo padarytos tos nuotraukos. Nėra prašęs, kad S. A. leistų jam pasinaudoti jo sąskaita, kad jam kas pravestų pinigų, taip pat nėra tarpininkavęs dėl pinigų pervedimo S. A.. Neatsimena, ar ėmė tuos pinigus, nežino ar gali to neatsiminti. Pagal nuotrauką save atpažįsta, tačiau ne kartą yra buvęs prie bankomato. Neatsimena, kur nuėjo nuo bankomato, ar kur į svečius ėjo, nežino. Neatsimena, ką veikė tą dieną (t. 2, b. l, 21).

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. B. parodė, kad jai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino nežinomas asmuo, prisistatė kaip finansinių tyrimų pareigūnas ir pasakė, kad per jos sąskaitą išplaunami pinigai Swedbanke, ir kad ji bus kaltinama bendrininkavimu, jei nepadės išsiaiškinti, pasakė, kad uždarys jos sąskaitą banke. Baigus pokalbį netrukus vėl paskambino, ją pradėjo kaltinti, gąsdinti, kad viskas gali blogai baigtis, jei ji nepadės, todėl išsigandusi padiktavo savo sąskaitų rekvizitus. Tuo metu sąskaitoje buvo sukaupta jos pensija, nuėmė visus pinigus, kiek galėjo per vieną dieną. Jai pačiai reikėjo tą dieną pinigų ir tik tada suvokė, kad kažkas negerai. Nuvykus į Swedbanko būstinę paaiškėjo, kad visi pinigai pravesti į SEB banką, nuvykus į SEB banką jai paaiškino, kad buvo apgauta, todėl kreipėsi į policiją. Nuo jos sąskaitos nuėmė šiek tiek mažiau nei 7000 Lt, nori, kad jai būtų grąžinti pinigai, todėl ieškinį prašo tenkinti ir priteisti iš kaltų asmenų (t. 1, b. l. 169).

Iš S. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad 2014-09-09 iš jos sąskaitos į S. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 2.920 litų (t. 1, b. l. 17).

Iš S. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad 2014-09-09 iš jos sąskaitos į S. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 3.998 litai (t. 1, b. l. 18).

Iš byloje esančios AB SEB banko operacijų departamento pateiktos informacijos apie S. A. banko mokėjimo kortelės panaudojimą matyti, kad 2014-09-09 nuo 12.07 val. iki 12.33 val. iš bankomato, esančio Plungėje, (duomenys neskelbtini), per penkis kartus nuimta 6900 litų (t. 1, b. l. 46-49).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad 2014-09-09 prie bankomato Vytauto gatvėje 14, Plungėje, užfiksuoti du asmenys (t. 1, b. l. 50-54). Pirmos instancijos teismo posėdyje apklausiant nuteistąjį S. A. ir liudytoją E. M., šie asmenys patvirtino, jog fotolentelėse yra užfiksuoti prie bankomato.

Pirmosios instancijos teismas S. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė išvardintais byloje esančiais įrodymais (rašytiniai duomenys, nuoseklūs nukentėjusiosios S. B. parodymai, iš dalies kaltinamojo S. A. ir liudytojo E. M. parodymai) ir konstatavo, jog kaltinamojo iškelta versija, kad jam nieko nežinant pinigus nuėmė E. M., teisme nepasitvirtino, ir ši versija vertintina kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

Analizuojant byloje esančią AB SEB banko operacijų departamento pateiktą informaciją, apie S. A. banko mokėjimo kortelės panaudojimą, matyti, kad 2014-09-09 12.07.30 val. (2000 Lt), 12.08.22 val. (1000 Lt), 12.09.45 val. (900 Lt), 12.32.43 val. (1000 Lt), 12.33.22 val. (2000 Lt) iš bankomato, esančio Plungėje, (duomenys neskelbtini), per penkis kartus nuimta 6.900 litų, taip pat tris kartus inicijuotos bankinės operacijos, kurios nebuvo įvykdytos: 12.21.46 val. – 1000 Lt (Nepakanka lėšų), 12.41.49 val. – 1000 Lt (Atmesta, viršytas limitas), 12.43.26 val. – 500 Lt (Atmesta, viršytas limitas) (t. 1, b. l. 46, 48). Visos šios bankinės operacijos buvo nufilmuotos bankomate esančia filmavimo kamera. Analizuojant byloje esančius AB SEB banko operacijų departamento pateiktus keturis vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 49) matyti, kad prie bankomato visuomet prieina du asmenys (S. A. ir E. M., konkrečiai kiekvieno jų tapatybė identifikuojama, vizualiai lyginant vaizdo įrašuose užfiksuotus asmenų atvaizdus su byloje esančiomis S. A. ir E. M. fotonuotraukomis), kurie pakaitomis perima bankomato kontrolę.

Iš įrašo 01 matyti, kad 2014-09-09 12.05.43 val. stovi S. A. ir E. M.; 12.06.01 val. prie bankomato prieina A. A. ir pradeda naudotis bankomatu, 12.06.15 val. jį pradeda stebėti E. M.; 12.06.42 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.06.57 val. A. A. perima bankomato kontrolę; 12.07.15 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.08.01 val. A. A. perima bankomato kontrolę; 12.08.17 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.08.45 val. A. A. perima bankomato kontrolę; 12.09.33 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.09.57 val. E. M. nueina į šalį; 12.09.58 val. prie bankomato priėjęs A. A. 12.10.08 val. nueina į šalį.

Iš įrašo 02 matyti, kad 2014-09-09 12.21.15 val. prie bankomato prieina S. A. ir E. M.; 12.21.17 val. prieidamas prie bankomato S. A. išsitraukia banko kortelę ir atsistoja prie bankomato, S. A. nuo 12.21.30 val. kaip per petį stebi E. M.; 12.21.40 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.22.04 val. A. A. perima bankomato kontrolę; 12.22.23 val. E. M. perima bankomato kontrolę, 12.22.43 val. nueina nuo bankomato rankose laikydamas kvitą, su juo kartu pasitraukia ir A. A..

Iš įrašo 03 matyti, kad 2014-09-09 12.30.52 val. prie bankomato prieina S. A.; 12.31.35 val. E. M. perima bankomato kontrolę, rankose 12.32.14 val. laiko kvitą; 12.32.23 val. S. A. perima bankomato kontrolę; 12.32.38 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.32.57 val. S. A. perima bankomato kontrolę, 12.33.16 val. E. M. perima bankomato kontrolę, 12.33.36 val. atsitraukiančio E. M. rankoje matyti pinigai; 12.33.37 val. prie bankomato priėjęs A. A. 12.33.43 val. nueina į šalį.

Iš įrašo 04 matyti, kad 2014-09-09 12.41.14 val. prie bankomato prieina S. A. ir E. M., 12.41.17 val. S. A. atsistoja prie bankomato; 12.41.43 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.42.00 val. S. A. perima bankomato kontrolę; 12.42. 23 val. E. M. perima bankomato kontrolę; 12.43.08 val. S. A. perima bankomato kontrolę; 12.43.21 val. E. M. perima bankomato kontrolę, 12.43.49 val. atsitraukiančio E. M. rankoje matyti kvitas, jis nueina; 12.44.00 val. S. A. kažką įsidėjęs į piniginę perima bankomato kontrolę, kol 12.45.18 val. pasitraukia nuo bankomato.

Sugretinus AB SEB banko operacijų departamento pateiktą informaciją apie S. A. banko mokėjimo kortelės panaudojimą, ir AB SEB banko operacijų departamento pateiktus keturis vaizdo įrašus matyti, kad visus 5 kartus nuimant pinigus prie bankomato stovėjo ir bankomato kontrolę buvo perėmęs E. M.: 12.07.30 val. nuimant 2000 Lt bankomatą nuo 12.07.15 val. iki 12.08.01 val. kontroliavo E. M.; 12.08.22 val. nuimant 1000 Lt bankomatą nuo 12.08.17 val. iki 12.08.45 val. kontroliavo E. M.; 12.09.45 val. nuimant 900 Lt bankomatą nuo 12.09.33 val. iki 12.09.57 val. kontroliavo E. M.; 12.32.43 val. nuimant 1000 Lt bankomatą nuo 12.32.38 val. iki 12.32.57 val. kontroliavo E. M.; 12.33.22 val. nuimant 2000 Lt bankomatą nuo 12.33.16 val. iki 12.33.36 val. kontroliavo E. M.. Be to, tris kartus, kai buvo inicijuotos bankinės operacijos, kurios nebuvo įvykdytos, taip pat prie bankomato stovėjo ir bankomato kontrolę buvo perėmęs E. M.: 12.21.46 val. inicijuojant 1000 Lt (Nepakanka lėšų) nuėmimą bankomatą nuo 12.21.40 val. iki 12.22.04 val. kontroliavo E. M.; 12.41.49 val. inicijuojant 1000 Lt (Atmesta, viršytas limitas) nuėmimą bankomatą nuo 12.41.43 val. iki 12.42.00 val. kontroliavo E. M.; 12.43.26 val. inicijuojant 500 Lt (Atmesta, viršytas limitas) nuėmimą bankomatą nuo 12.43.21 val. iki 12.43.49 val. kontroliavo E. M..

Iš išvardinto matyti, kad nors pinigai iš nukentėjusiosios S. B. sąskaitos 2014-09-09 buvo pervesti į S. A. sąskaitą, ir būtent iš šio asmens sąskaitos jie per penkis kartus buvo nuimti 2014-09-09, tačiau šias operacijas iniciavo ne S. A., o E. M.. Tai, kad ne S. A., o kitas asmuo – E. M. vykdė finansines operacijas S. A. sąskaitoje pasinaudodamas šio asmens suteikta prieiga, matyti iš AB SEB banko operacijų departamento pateiktų vaizdo įrašų, nes būtent E. M. įraše užfiksuotas po pinigų nuėmimo operacijos 12.33.22 val. laikantis banknotus 12.33.36 val., o po dviejų nesėkmingų bandymų paimti pinigus (12.21.46 val. inicijavus 1000 Lt nuėmimą, 12.22.43 val. E. M. nueina nuo bankomato rankose laikydamas kvitą; 12.43.26 val. inicijavus 500 Lt nuėmimą, 12.43.49 val. atsitraukiančio E. M. rankoje matyti kvitas) E. M. pasitraukia nuo bankomato su kvitu rankose.

Taip pat pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad į S. A. sąskaitą nukentėjusiosios S. B. pinigai buvo pervesti du kartus – 2.920 Lt (845,69 Eur) ir 3.998 Lt (1.157,9 Eur), tačiau 12.07.30 val. nuėmus 2000 Lt, 12.08.22 val. nuėmus 1000 Lt, 12.09.45 val. nuėmus 900 Lt, ir po to inicijuojant 1000 Lt paėmimą 12.21.46 val. S. A. sąskaitoje lėšų nebepakako – tai rodo, kad antroji suma buvo pervesta vėliau. Jau po 11 minučių po nepavykusio bandymo nuo S. A. sąskaitos per du kartus: 12.32.43 val. – 1000 Lt, 12.33.22 val. – 2000 Lt vėl buvo nuimti pinigai, kas rodo, kad pinigus nuėmęs asmuo tuo laikotarpiu turėjo bendrauti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pervedusiu pinigus iš nukentėjusiosios S. B. į S. A. sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų (telefono išklotinių, informacijos apie telekomunikacijų įvykius ir pan.), rodančių, jog S. A. būtų bendravęs su byloje nenustatytais bendrininkais (su S. B. skambinusiu asmeniu, atliekančiam bausmę Marijampolės pataisos namuose, ar su kitu asmeniu, pervedusiu nukentėjusiosios pinigus į jo sąskaitą, ir kt.). Kita vertus, visuose keturiuose minėtuose banko pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog E. M. kairėje ausyje yra įsidėjęs ausinę, t. y. galimai naudojasi telefonu su laisvų rankų įranga. Nors pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra garso takelio ir nėra galimybės išgirsti, ar tuo metu E. M. bendrauja telefonu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (reikalingas pastovus ryšys su nusikalstamos veikos bendrininkais ir itin operatyvus pinigų išgryninimas), tai dar labiau didina abejonę dėl S. A. sąsajų su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarta byloje esančių duomenų analizė iš esmės patvirtina nuteistojo S. A. versiją, kad jis tų pinigų neėmė, o būtent E. M. atėjo pas jį ir prašė padiktuoti sąskaitos PIN kodą pasakęs, kad brolis iš Anglijos nori jam pravesti pinigus, o jo sąskaita areštuota. S. A. sutiko pagelbėti, jie nuėjo prie bankomato, ir E. M. nusiėmė pinigus. E. M. nupirko S. A. degtinės ir jie išsiskyrė. S. A. tų pinigų neėmė, tik pasakė PIN kodą, o pinigus ėmė E. M.. Rugsėjo 9 dieną gal 5 minutes E. M. nuiminėjo pinigus (t. 1, b. l. 169-170).

S. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą – pinigus. Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieninteliai S. A. inkriminuoti veiksmai, kurie atitiko objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, yra į jo sąskaitą pervestų pinigų išgryninimas bankomate 2014 m. rugsėjo 9 d. tarp 12.06 val. ir 12.33 val., tačiau iš byloje surinktų ir išanalizuotų duomenų matyti, kad šį pinigų išgryninimą atliko ne S. A., o E. M., S. A. perdavus jam savo sąskaitos kontrolę. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad S. A. būtų pats išgryninęs ir paėmęs į jo sąskaitą pervestus pinigus (šiuos veiksmus atliko E. M.), priešingai, nustatyta, kad S. A. tik suteikė galimybę pasinaudoti jo banko sąskaita E. M. išgryninant pinigus. Byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, kad S. A. šią veiką padarė esant tiesioginei tyčiai, t. y. kad jis suprato ir suvokė, kad savo veiksmais, leisdamas E. M. pasinaudoti jo sąskaita ir išgryninti pinigus, jis atlieka nusikalstamą veiką, jog į jo sąskaitą pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, išviliojant iš nukentėjusiosios S. B. jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir pervedant jos sąskaitose buvusius pinigus S. A., o ne pervesti E. M. giminaičio. Taip pat pažymėtina, jog S. A. nuteistas už tai, kad nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas - tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Šiuo atveju, nustačius jog S. A. pats nusikalstamu būdu gautų pinigų nepaėmė, o tik leido savo sąskaita pasinaudoti E. M., byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti egzistavus S. A. susitarimą su byloje nenustatytais asmenimis atlikti nusikalstamas veikas, ir kurie paneigtų apelianto versiją, kad savo veiksmais jis manė tik suteikiąs galimybę E. M. pasinaudoti jo banko sąskaita ir banko kortele, nusiimant giminaičio pervestus pinigus.

Nors apelianto nurodomą aplinkybę, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. E. M. pasinaudojo S. A. banko sąskaita savo tikslams, pats E. M. neigia, kolegija šiais liudytojo parodymais nesivadovauja. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. M. parodė, kad prie bankomato yra užfiksuotas jis kartu su S. A., tačiau dėl šio įvykio jis nieko neprisimena, prie bankomato su S. A. eidavo palaikydamas kompaniją, kai jam reikėdavo nusiimti pinigus nuo sąskaitos, todėl E. M. daug kartų galėjo būti užfiksuotas kartu (t.1, b. l. 110). Apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad nieko neatsimena kaip ten buvo, su S. A. draugai buvo, kartais išgerdavo. Yra daugiau nei kartą ėjęs su S. A. imti pinigų iš bankomato. Nėra pastebėjęs, kad jis būtų staiga praturtėjęs, turėjęs daug pinigų. E. M. neatsimena, kad ėmę pinigus tada, kai buvo padarytos tos nuotraukos. Nėra prašęs, kad S. A. leistų jam pasinaudoti jo sąskaita, kad jam kas pravestų pinigų, taip pat nėra tarpininkavęs dėl pinigų pervedimo S. A.. Neatsimena, ar ėmė tuos pinigus, nežino ar gali to neatsiminti. Pagal nuotrauką save atpažįsta, tačiau ne kartą yra buvęs prie bankomato. Neatsimena, kur nuėjo nuo bankomato, ar kur į svečius ėjo, nežino. Neatsimena, ką veikė tą dieną (t. 2, b. l, 21). Visų pirma pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo apklausiamas įtariamuoju ir nebuvo saistomas atsakomybės dėl savo parodymų teisingumo, ir nors jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2015-03-23 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 6-7), o pirmos instancijos teismo posėdyje jis buvo apklaustas liudytoju, tačiau jis ir teisme iš esmės davė parodymus dėl savo galimai padarytos nusikalstamos veikos, suprasdamas, kad vadovaujantis BPK 217 str. 2 d. paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms (2015-03-23 prokuroro nutarimu nutraukiant ikiteisminį tyrimą E. M. atžvilgiu konstatuota, kad E. M. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, pagrindžiančių jo kaltę) ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu gali būti atnaujintas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad S. A. pats mokėjo naudotis bankomatu, nusiimdavo jam pervestas socialines išmokas, ir jokia E. M. pagalba jam nebuvo reikalinga. Tuo tarpu iš byloje esančio įrašo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. naudojantis bankomatu E. M. vis perimdavo jo kontrolę, atlikdavo pinigų gryninimo veiksmus, todėl akivaizdu, kad kartu su S. A. atėjo prie bankomato ne „dėl kompanijos“, o siekdamas pasinaudoti S. A. banko sąskaita. Apklausiamas liudytoju E. M. nurodė, kad neatsimena, ar ėmė pinigus, tačiau jau minėtoje vaizdo medžiagoje E. M. užfiksuotas po pinigų nuėmimo operacijos 12.33.22 val. laikantis banknotus 12.33.36 val. Remdamasi išvardytu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į liudytojo E. M. suinteresuotumą bylos baigtimi, jo parodymų prieštaringumą ir neatitikimą kitais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms laiko, jog šie E. M. parodymai negali būti lemiamu įrodymu S. A. kaltei grįsti. Kaip jau minėta, jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog S. A. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, byloje nesurinkta, o S. A. versija, jog jis leido pasinaudoti savo banko sąskaita E. M. nežinodamas nusikalstamų jo ketinimų, lieka nepaneigta.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių apie pinigus nuo S. A. sąskaitos nuėmusį asmenį, todėl priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį S. A. atžvilgiu. Nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis S. A. išteisinamas, kadangi neįrodyta, kad S. A. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Šioje byloje nusikalstamas veikas padaręs asmuo ar asmenys lieka nenustatyti, todėl vadovaujantis BPK 303 str. 6 d., byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją S. B. padariusiam asmeniui (asmenims) nustatyti.

BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis S. A. išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., todėl nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. A. dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d., BK 198¹ str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). S. A. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nukentėjusiosios S. B. civilinį ieškinį S. A. atžvilgiu atmesti.