Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.6; 1.2.4.6.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.14.9.3; 2.1.14.2; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1

2025 m. kovo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Š., D. J., J. G. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. Š. paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant E. Š. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais, bei mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 10 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1–2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. J. paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant D. J. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais, bei mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir J. G. paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant J. G. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir G. S. iš E. Š., D. B., D. J., J. G. solidariai priteista 80 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš D. J. priteista 307,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas nukentėjusiojo G. S. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteista G. S. iš E. Š., D. B., D. J., J. G. po 400 Eur proceso išlaidų.

Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 46,04 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. Š., D. J., J. G. nuteisti už tai, kad 2023-10-31, apie 1.00 val., prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, veikdami bendrininkų grupe su D. B., tyčia G. S. sudavę ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į pilvą, krūtinę, šonus, rankas, veidą ir kitas kūno vietas, ne mažiau kaip vieną kartą įspyrę jam į koją, papurškę į veidą ašarinių dujų ir tokiu būdu atėmę galimybę priešintis, laikydami už rankų, jėga nuvedė nukentėjusįjį prie E. Š. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jo valią jį į šį automobilį įsodino ir šiame automobilyje laikė, tokiu būdu neteisėtai atimdami jam laisvę. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. Š., D. J., J. G. ir D. B. minėtu E. Š. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo J. G., iš laisvės atėmimo vietos vežė G. S. link (duomenys neskelbtini) ir automobilyje sėdinčiam nukentėjusiajam bendrais veiksmais tyčia smogė kumščiais ir alkūne ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos plaukuotąją dalį, kairės pusės smilkinį, kairę ausį, kaklo kairę pusę, veidą ties akimi, nosimi, lūpa, pilvą ir kitas kūno vietas, po to, atvežus nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) g. (žvyrkelį), ties sklypu Nr. 104, (duomenys neskelbtini) ištempė jį už rūbų ir rankų iš automobilio ant žemės, gulinčiam bendrais veiksmais tyčia spyrė ir smogė kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į šonus, rankas, veidą, nugarą, pilvą ir kitas kūno vietas ir 2023-10-31, apie 1.15 val., toje pačioje vietoje paliko gulintį ant žemės. Taigi E. Š., D. J., J. G. ir D. B. bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam G. S. neteisėtai atėmė laisvę, sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, galvos kaktinės srities kairėje, nosyje, veido dešinėje žandinėje srityje, kaklo priekiniame paviršiuje, sprando kairėje, kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

2. Be to, D. J. nuteistas ir už tai, kad 2023-10-31, nuo 1.19 val. iki 3.04 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Žemaitės al., Kretingoje, ties geležinkelio viaduku pro važiuojančio minėto automobilio langą tyčia išmetė G. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Poco X4 PRO“, kurio vertė 300 Eur, ir taip šį telefoną sudaužė, tuo padarydamas nukentėjusiajam 300 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniais skundais nuteistųjų E. Š., D. J., J. G. gynėjas advokatas A. Galminas prašo Plungės apylinkės teismo 2024-12-17 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, D. J. – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, J. G. – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, ir juos dėl šių veikų padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant: E. Š. – V. V. atsakomybei, D. J. – N. J. atsakomybei, J. G. – G. G. atsakomybei, be piniginio užstato, ir baudžiamąją bylą jiems nutraukti. Apeliantas skunduose nurodo:

Dėl nuteistojo E. Š.

3.1. Nuteistajam E. Š. paskirta arešto bausmė, nors jos vykdymas atidėtas, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus, yra per griežta. E. Š. anksčiau neteistas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs, atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Jis yra jauno amžiaus, mokosi, kelis kartus baustas administracine tvarka. Taigi šiuo atveju E. Š. elgesį labiau koreguotų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nei nuteisimas. Be to, pažymima, jog E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu neturėjo gynėjo. Nuteistajam nebuvo išaiškinta, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip buvo pažeistos nuteistojo teisės, nes nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

3.2. Nuteistojo E. Š. laiduotoja sutinka būti jo mama V. V., kuri anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, dėl to galės daryti teigiamą įtaką nuteistajam, kad šis daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Jei teismas manytų, jog reikia įmokėti piniginį užstatą, laiduotoja sutinka jį įmokėti. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą aplinkybių visumą, šioje byloje nelieka jokių kliūčių nuspręsti dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK 40 straipsnio pagrindu.

Dėl nuteistojo D. J.

3.3. Nuteistajam D. J. paskirta arešto bausmė, nors jos vykdymas atidėtas, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus, yra per griežta. D. J. anksčiau neteistas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs, atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Jis yra jauno amžiaus, dirba, kelis kartus baustas administracine tvarka. Taigi šiuo atveju D. J. elgesį labiau koreguotų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nei nuteisimas. Be to, pažymima, jog D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu neturėjo gynėjo. Nuteistajam nebuvo išaiškinta, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip buvo pažeistos nuteistojo teisės, nes nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

3.4. Nuteistojo D. J. laiduotoja sutinka būti jo močiutė N. J., kuri anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, dėl to galės daryti teigiamą įtaką nuteistajam, kad šis daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Jei teismas manytų, jog reikia įmokėti piniginį užstatą, laiduotoja sutinka jį įmokėti. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą aplinkybių visumą, šioje byloje nelieka jokių kliūčių nuspręsti dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK 40 straipsnio pagrindu.

Dėl nuteistojo J. G.

3.5. Nuteistajam J. G. paskirta arešto bausmė, nors jos vykdymas atidėtas, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus, yra per griežta. J. G. anksčiau neteistas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs, atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Jis yra jauno amžiaus, kelis kartus baustas administracine tvarka. Taigi šiuo atveju J. G. elgesį labiau koreguotų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nei nuteisimas. Be to, pažymima, jog J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu neturėjo gynėjo. Nuteistajam nebuvo išaiškinta, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip buvo pažeistos nuteistojo teisės, nes nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

3.6. Nuteistojo J. G. laiduotoju sutinka būti jo tėvas G. G., kuris anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, dėl to galės daryti teigiamą įtaką nuteistajam, kad šis daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Jei teismas manytų, jog reikia įmokėti piniginį užstatą, laiduotojas sutinka jį įmokėti. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą aplinkybių visumą, šioje byloje nelieka jokių kliūčių nuspręsti dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK 40 straipsnio pagrindu.

4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas M. Klemenis prašo apeliacinius skundus atmesti, taip pat priteisti iš nuteistųjų 400 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisinių paslaugų suteikimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl laidavimo instituto taikymo nuteistiesiems nesprendė, kadangi nuteistieji nebuvo pateikę teismui prašymų atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

4.2. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti įvertintos nuteistųjų asmenybės, jų (ne)įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą bei galimų pretendentų į laiduotojus įtaką nuteistųjų elgesiui, nes iki šiol šie teigiamos įtakos nuteistųjų elgesiui nepadarė, nuteistieji iki šiol nepagrindė savo ketinimų atlyginti žalą. Taigi nuteistiesiems neatlyginus žalos ar jos dalies ar neįsipareigojus jos atlyginti nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Tačiau, nuteistiesiems atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą ir teismui nustačius visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, nukentėjusysis sutinka, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai būtų tenkinti.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras neprieštaravo, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai būtų tenkinami.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai tenkinami.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad gynėjas faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei nuteistųjų E. Š., J. G. ir D. J. kaltės neginčija. Skundais prašoma baudžiamąją bylą nuteistiesiems nutraukti, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės E. Š., J. G. ir D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes toks prašymas buvo suformuotas tik apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo proceso metu nuteistųjų duotus parodymus, baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus laiduotojų prašymus, juos charakterizuojančią medžiagą bei teismui duotus parodymus, konstatuoja, kad E. Š., J. G. ir D. J. gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriuo buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, taip ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu E. Š., D. J. ir J. G. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą.

11. Nagrinėjamu atveju E. Š., D. J. ir J. G. padarė po vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o D. J. dar ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, todėl šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalis kaip ir švelnintų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų E. Š., D. J. ir J. G. teisinę padėtį, nes išbrauktas reikalavimas, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs pirmą kartą, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, E. Š., D. J. ir J. G. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija nedraudė taikyti laidavimo instituto, jei būdavo atlyginama tik vienos rūšies žala, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3 punkte. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina E. Š., D. J. ir J. G. teisinę padėtį, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 40 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo E. Š.

12. Nuteistasis E. Š. iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo teistas nebuvo (t. 2, b. l. 116–117). Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad šios veikos viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį, E. Š. laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltę neginčijo, duodamas parodymus jis pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, išreiškė teismui savo nuoširdžius apgailestavimus ir pasiryžimą ateityje nebenusikalsti (t. 2, b. l. 126–129, 137–139; t. 3, b. l. 175; t. 4, b. l. 113). E. Š. atlygino civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 46,04 Eur žalą, taip pat jis atlygino nukentėjusiajam G. S. dalį (500 Eur) padarytos žalos, o likusią dalį pažada atlyginti per vieną mėnesį (t. 3, b. l. 184; t. 4, b. l. 106, 110, 112). Šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina atsižvelgusi ir į šias aplinkybes. Nustatytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš daugiau nei pusantrų metų, o naujų apkaltinamųjų nuosprendžių E. Š. nebuvo priimta. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad E. Š. ateityje visiškai atlygins padarytą žalą bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

13. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas laiduotoja skirti V. V. (t. 4, b. l. 70–71). Vertindama, kiek V. V. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija atsižvelgė į šių aplinkybių visumą. V. V. yra nuteistojo E. Š. motina. Praeityje ji nėra teista ar bausta administracine tvarka (t. 4, b. l. 76, 77). Apklausta teisme V. V. nurodė, kad su sūnumi gyvena kartu, su juo buvo pokalbis apie padarytas nusikalstamas veikas. Dėl jų E. Š. labai gailisi, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Ji yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką ir tokie dalykai nesikartos, mano, kad jam tai bus pamoka. Laiduotojo pareigos ir atsakomybė jai žinomi. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija nusprendžia, kad V. V. asmenybės duomenys, nustatyti artimi, pagarbos santykiais grįsti tarpusavio ryšiai su sūnumi, jos neigiamas požiūris į byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui E. Š., todėl V. V. pripažįsta verta teismo pasitikėjimo asmeniu ir tinkama E. Š. laiduotoja. Pateiktame rašytiniame prašyme V. V. nurodė, kad užstato nesiūlo, tačiau teismo posėdžio metu patikslino sutinkanti iš savo asmeninių lėšų sumokėti 300 Eur, o jos sūnaus E. Š. gynėjas teigė, kad jei teismas nuspręstų, jog turi būti sumokėtas užstatas, tai teismo nurodytas užstatas būtų sumokėtas.

14. Teisėjų kolegija, spręsdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atsižvelgė ir į šias aplinkybes. Nuteistasis E. Š. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus tyčinius, baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija atsižvelgė, kad civilinei ieškovei padaryta žala atlyginta visiškai, o nukentėjusiajam – iš dalies. E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus ir padėjo juos išsiaiškinti, gailėjosi dėl nusikaltimų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. Š. praeityje neteistas, mokosi.

15. Apibendrindamas išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju, esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus pagal V. V. laidavimą, o baudžiamąją bylą jam nutraukti. Įvertinus visumą pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nustatytinas minimalus vienų metų laidavimo terminas su užstatu, kuris būtų pakankamas laidavimo tikslams pasiekti ir veiktų kaip rimtas ir nedeklaratyvus nuteistojo bei laiduotojo išsakytos pozicijos garantas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, 300 Eur užstatas būtų formalus, todėl jį didina iki 1 000 Eur.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu (E. Š. veiksmai susiję su neteisėtu nukentėjusiojo laisvės atėmimu bei smurto panaudojimu, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam), taip pat įvertinusi tai, kad E. Š. išlaikomų asmenų neturi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tikslinga E. Š. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio, šią įmoką sumokant per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, bus pati efektyviausia siekiant užtikrinti, kad E. Š. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bylos duomenimis, nors E. Š. nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir turės galimybę nurodytą sumą sumokėti.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo D. J.

17. Nuteistasis D. J. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo (t. 2, b. l. 163–164). Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį, jis laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltę neginčijo, duodamas parodymus jis pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, išreiškė teismui savo nuoširdžius apgailestavimus ir pasiryžimą ateityje nebenusikalsti (t. 2, b. l. 173–177, 185–187; t. 3, b. l. 175–176; t. 4, b. l. 113). D. J. atlygino nukentėjusiajam G. S. dalį (600 Eur) padarytos žalos, o likusią dalį pažada atlyginti per du mėnesius (t. 4, b. l. 109, 112, 115). Šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina atsižvelgusi ir į šias aplinkybes. Nustatytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš daugiau nei pusantrų metų, o naujų apkaltinamųjų nuosprendžių D. J. nebuvo priimta. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad D. J. ateityje visiškai atlygins padarytą žalą bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

18. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas laiduotoja skirti N. J. (t. 4, b. l. 65–66). Vertindama, kiek N. J. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija atsižvelgė į šių aplinkybių visumą. N. J. yra nuteistojo D. J. močiutė. Praeityje ji nėra teista ar bausta administracine tvarka (t. 4, b. l. 76, 77). Apklausta teisme V. J. nurodė, kad anūkas D. J. gyvena kartu su ja, jis dažnai padeda jai atlikti namų ruošos darbus. Su anūku buvo pokalbis apie padarytas nusikalstamas veikas. Dėl jų D. J. labai gailisi, suprato, kad negerai pasielgė, pažadėjo, jog daugiau taip nesielgs. Ji yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką ir tokie dalykai nesikartos. Laiduotojo pareigos ir atsakomybė jai žinomi. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija nusprendžia, kad V. J. asmenybės duomenys, nustatyti artimi, pagarbos santykiais grįsti tarpusavio ryšiai su anūku, jos neigiamas požiūris į byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo anūkui D. J., todėl V. J. pripažįsta verta teismo pasitikėjimo asmeniu ir tinkama D. J. laiduotoja. Pateiktame rašytiniame prašyme V. J. nurodė, kad užstato nesiūlo, tačiau teismo posėdžio metu patikslino sutinkanti iš savo asmeninių lėšų sumokėti iki 500 Eur, o jos anūko D. J. gynėjas teigė, kad jei teismas nuspręstų, jog turi būti sumokėtas užstatas, tai teismo nurodytas užstatas būtų sumokėtas.

19. Teisėjų kolegija, spręsdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atsižvelgė ir į šias aplinkybes. Nuteistasis D. J. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus tyčinius, baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija atsižvelgė, kad nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta iš dalies. D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir padėjo jas išsiaiškinti bei gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. J. praeityje neteistas, dirba, turi vieną mažametį vaiką.

20. Apibendrindamas išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju, esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagal N. J. laidavimą, o baudžiamąją bylą jam nutraukti. Įvertinus visumą pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nustatytinas minimalus vienų metų laidavimo terminas su užstatu, kuris būtų pakankamas laidavimo tikslams pasiekti ir veiktų kaip rimtas ir nedeklaratyvus nuteistojo bei laiduotojo išsakytos pozicijos garantas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, 500 Eur užstatas būtų formalus, todėl jį didina iki 1 000 Eur.

21. Be to, kaip anksčiau minėta šio nuosprendžio 16 punkte, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi diskrecijos teisę paskirti vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį (D. J. veiksmai susiję su neteisėtu nukentėjusiojo laisvės atėmimu bei smurto panaudojimu, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, bei su nukentėjusiajam priklausančio turto sugadinimu) bei tai, kad D. J. šiuo metu dirba, išlaiko mažametį vaiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga D. J. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio, šią įmoką sumokant per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, bus pati efektyviausia, suteikiant D. J. galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje daugiau nenusikals.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo J. G.

22. Nuteistasis J. G. iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo teistas nebuvo (t. 3, b. l. 69–70). Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad šios veikos viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį, J. G. laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltę neginčijo, duodamas parodymus jis pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, išreiškė teismui savo nuoširdžius apgailestavimus ir pasiryžimą ateityje nebenusikalsti (t. 3, b. l. 79–83, 91–93, 176; t. 4, b. l. 113). J. G. atlygino nukentėjusiajam G. S. dalį (200 Eur) padarytos žalos, o likusią dalį pažada atlyginti per du mėnesius (t. 4, b. l. 108, 112). Šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina atsižvelgusi ir į šias aplinkybes. Nustatytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš daugiau nei pusantrų metų, o naujų apkaltinamųjų nuosprendžių J. G. nebuvo priimta. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad J. G. ateityje visiškai atlygins padarytą žalą bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

23. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas laiduotoju skirti G. G. (t. 4, b. l. 42–43). Vertindama, kiek G. G. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija atsižvelgė į šių aplinkybių visumą. G. G. yra nuteistojo J. G. tėvas. Praeityje jis nėra teista ir nors baustas administracine tvarka už įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (t. 4, b. l. 49, 50–53). Apklaustas teisme G. G. nurodė, kad sūnus gyvena kartu su juo, su sūnumi buvo pokalbis apie padarytas nusikalstamas veikas. Dėl jų J. G. labai gailisi, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Jis yra įsitikinęs, kad gali daryti jam teigiamą įtaką ir tokie dalykai nesikartos. Laiduotojo pareigos ir atsakomybė jam žinomi. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija nusprendžia, kad G. G. asmenybės duomenys, nustatyti artimi, pagarbos santykiais grįsti tarpusavio ryšiai su sūnumi, jo neigiamas požiūris į byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui J. G., todėl G. G. pripažįsta vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir tinkamu J. G. laiduotoju. Pateiktame rašytiniame prašyme G. G. nurodė, kad užstato nesiūlo, tačiau teismo posėdžio metu patikslino sutinkantis iš savo asmeninių lėšų sumokėti iki 500 Eur, o jos sūnaus J. G. gynėjas teigė, kad jei teismas nuspręstų, jog turi būti sumokėtas užstatas, tai teismo nurodytas užstatas būtų sumokėtas.

24. Teisėjų kolegija, spręsdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atsižvelgė ir į šias aplinkybes. Nuteistasis J. G. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus tyčinius, baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija atsižvelgė, kad nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta iš dalies. J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus ir padėjo juos išsiaiškinti, gailėjosi dėl nusikaltimų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. G. praeityje neteistas, nedirba.

25. Apibendrindamas išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju, esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus pagal G. G. laidavimą, o baudžiamąją bylą jam nutraukti. Įvertinus visumą pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nustatytinas minimalus vienų metų laidavimo terminas su užstatu, kuris būtų pakankamas laidavimo tikslams pasiekti ir veiktų kaip rimtas ir nedeklaratyvus nuteistojo bei laiduotojo išsakytos pozicijos garantas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, 500 Eur užstatas būtų formalus, todėl jį didina iki 1 000 Eur.

26. Be to, kaip anksčiau minėta šio nuosprendžio 16 ir 21 punktuose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi diskrecijos teisę paskirti vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį (J. G. veiksmai susiję su neteisėtu nukentėjusiojo laisvės atėmimu bei smurto panaudojimu, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam), taip pat įvertinusi tai, kad J. G. išlaikomų asmenų neturi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tikslinga J. G. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio, šią įmoką sumokant per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, bus pati efektyviausia siekiant užtikrinti, kad J. G. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bylos duomenimis, nors J. G. nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir turės galimybę nurodytą sumą sumokėti.

Dėl proceso išlaidų

27. Bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo G. S. atstovo advokato Mindaugo Klemenio prašymas iš nuteistųjų E. Š., D. J. ir J. G. nukentėjusiojo naudai priteisti 400 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus. Byloje yra pateikta sąskaita faktūra Nr. KLM-25-001 ir mokėjimo nurodymo trumpasis išrašas, patvirtinantis, kad G. S. advokatui M. Klemeniui 2025-01-13 sumokėjo 400 Eur (t. 4, b. l. 101, 102).

28. BPK 106 straipsnio nuostatos, be kita ko, galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistųjų E. Š., D. J. ir J. G. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, vyko vienas teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės. Šiame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas nedalyvavo. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo atstovui advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad nors nukentėjusiojo atstovas paruošė atsiliepimą į apeliacinius skundus, tačiau, pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir (ar) jo atstovo advokato atsiliepimas į apeliacinius skundus nėra privalomas, atsiliepimo nepateikimas netrukdo nagrinėti bylos apeliacine tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinių skundų apimtį ir jų turinį, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistųjų gynėjo paduotus skundus dėl baudžiamosios atsakomybės (skundai tenkinti), į tai, kad nukentėjusiojo (jo atstovo advokato) atsiliepimas į apeliacinius skundus nėra privalomas, nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat įvertindama, kad E. Š. ir J. G. nedirba, o nors D. J. dirba, tačiau iš jų nukentėjusiajam priteistas žalos atlyginimas bei nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat šiuo nuosprendžiu jiems paskirtos nemažos įmokos į nukentėjusių nuo susikaltimų asmenų fondą, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti prašomos 400 Eur sumos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Š., J. G. pažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), E. Š., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį V. V. atsakomybei pagal laidavimą vieniems metams su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą E. Š. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), D. J., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį N. J. atsakomybei pagal laidavimą vieniems metams su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą D. J. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), J. G., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį G. G. atsakomybei pagal laidavimą vieniems metams su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą J. G. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Išaiškinti E. Š., D. J. ir J. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojams V. V., N. J. ir G. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei E. Š., D. J. ir (ar) J. G. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Netenkinti nukentėjusiojo G. S. atstovo advokato Mindaugo Klemenio prašymo priteisti G. S. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.