- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2-12583-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03724-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1. panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 1SD-22067-(15.5.48E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1SD-46073-(15.5.48E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 2. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos parduoti be aukciono jam, D. S., valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo valstybinis žemės sklypas).
2. Procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) ieškovas nurodė, kad jis 2015 m. pradėjo statyti gyvenamojo namo statybą, kuris šiuo metu yra baigtas statyti, tačiau daiktinės teisės į pastatytą gyvenamąjį namą neįregistruotos. Šias aplinkybes pripažino ir Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-20-1051/2022, t. y. kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), jis pasistatęs gyvenamąjį namą, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos. Namą pradėjo statyti pagal tuo metu buvusius sklype žemės sklypų žymėjimus (riboženklius), savo žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ribose. Vėliau pakartotinai pamatavus žemės sklypo ribas, paaiškėjo, kad dalis gyvenamojo namo yra gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijos dalyje (ribose), šis žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai. Už namo pastatymą valstybinės žemės dalyje 2021 metais Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – ir NŽT) ieškovui skyrė administracinę baudą, taip pat buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Supranta, kad gyvenamąjį namą pastatė neturint tam būtinų leidimų ir dokumentų, todėl siekiant gauti būtinus leidimus gyvenamojo namo statybai ir jo įteisinimui, reikalinga turėti nuosavybės teisę į žemės sklypą ar šio sklypo savininko leidimą ar sutikimą gyvenamojo namo statybai. Pastebėjo, jog tiek anksčiau, tiek šiuo metu valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas. Pažymėjo, kad jis su (duomenys neskelbtini) seniūnijos prašymu sutiko ir iki šiol prižiūri ir tvarko minėtą žemės sklypą. Siekdamas įgyti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą ar šio žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su prašymais kreipėsi į NŽT. NŽT 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1SD-22067-(15.5.48E) ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1SD-46073-(15.5.48E) atsisakė parduoti ar išnuomoti valstybinį žemės sklypą (ar jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr(duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pasak ieškovo tiek Sprendimas Nr. 1, tiek Sprendimas Nr. 2, yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikintini. Ieškovas nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-20-1051/2022 pripažino, kad jam priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas D. S. yra pasistatęs gyvenamąjį namą, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos. Nacionalinė žemės tarnyba, 2021 m. balandžio 20 d. surašydama ieškovui administracinio nusižengimo protokolą, konstatavo, kad valstybinės žemės sklype, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra dalis ieškovo pastatyto pastato (gyvenamojo namo) ir, kad jis (D. S.) naudojasi valstybine žeme. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad dalyje valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra dalis ieškovo pastatyto gyvenamojo namo, todėl yra faktinis pagrindas konstatuoti, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, valstybinės žemės sklypas gali būti D. S. parduoti be aukciono.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vilmantas Poškus patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog formaliai sąlygos leisti išsipirkti žemės sklypą, kurio dalyje yra gyvenamojo namo dalis, egzistuoja, todėl patikslintas ieškinys turėtų būti tenkintas. Kad pilnai būtų galima įteisinti gyvenamąjį namą, reikia arba turėti žemę, skirtą statyti namui, arba gauti sutikimą, jo sklype pastatyti namą. Turint ir žemės sklypą, kurioje dalyje stovi dalis pastatyto namo, galima įteisinti projektą, gauti sutikimus ir atitinkamai legalizuoti šitą statinį (gyvenamąjį namą). Gyvenamas namas realiai egzistuoja, tačiau jis Registrų centre neįregistruotas. Namas pradėtas statyti 2015 m., o skyrybų proceso metu name jau buvo gyvenama (2020 m.). Pradėjus namą statyti atskiri žemės sklypo matavimai nebuvo atlikti, ieškovas statė pagal buvusius matavimus, kurie buvo atžymėti vietovėje prakasant griovelius aplink sklypą, tačiau riboženklių nebuvo. 2012 m. manytina, kad, sudarant žemės sklypo planą ir ribas, ieškovas matė, nes parašas jo ant plano yra. Namas pradėtas statyti neturint statybą leidžiančių dokumentų. Tiek namu, tiek teritoriją aplink namą naudojasi D. S., o ne jo mama I. B.. Teigė, jog įgijus nuosavybėn valstybinį žemės sklypą, ieškovas tikisi pasikeisti žemės sklypo paskirtį. Papildomai atkreipė dėmesį, jog dalį tvoros, pavėsinę ieškovas iš valstybinės žemės pašalino. Kodėl ieškovas reikalauja parduoti visą valstybinį žemės sklypą, teigė, jog tai paprastesnis būdas, nei pirkti dalį sklypo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime, triplike su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, atsakovės nuomone, ieškovas nepagrindė savo ieškinio teisėtumo, t. y. nei ieškinyje, nei dublike neįrodė, kad jis pagal valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančias imperatyvias Žemės įstatymo 11 straipsnio normas turi pagrindą reikalauti parduoti jam be aukciono valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalį savavališkai užstatė namu, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio leidimo ar sutikimo, nesant jam teisės aktų nustatyta tvarka suteikto naudotis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo dalies. Pažymėjo, kad D. S. savavališkai pastatytas gyvenamasis namas patenka ant dviejų žemės sklypų: 1) ant 1,9950 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)), kuriame D. S. nuosavybės teise priklauso 0,2194 ha, valstybei priklauso 0,1171 ha ploto žemės sklypo dalis, kitiems savininkams priklauso 1,6585 ha ploto žemės sklypo dalis; 2) ant kitos paskirties 1,0961 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos ir kuris ieškovo vienbučio gyvenamojo namo statybos metu pagal 2013 m. vasario 12 d. panaudos sutartį Nr. 31SUN-7/SRZ-132 iki 2024 m. balandžio 30 d. (kuomet panaudos sutartis buvo nutraukta) buvo suteiktas neatlygintinai naudotis Šiaulių rajono savivaldybei.
6. Atsakovė pažymėjo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl ieškovas daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti suformuotame 1,9950 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai statęs individualų vienbutį gyvenamąjį namą ir dalį šio namo pastatęs besiribojančiame valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negali būti pripažintas teisėtu valstybinės žemės naudotoju, kuriam įstatymų leidėjas garantuoja teisę pirkti tokią savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono statiniui eksploatuoti. NŽT nuomone, ieškovas negali tikėtis, kad aplinkybė, kad jis savavališkai 2015-2020 metais pastatė dalį gyvenamojo namo atskiriesiems želdynams įrengti ir naudoti skirtame valstybinės žemės sklype, nesudaro jokio teisinio pagrindo reikalauti parduoti 1,0961 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ne aukciono būdu ar priverstinai organizuoti tokio dydžio žemės sklypo pardavimo aukcioną, nes vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 29 punktu, žemės sklypai, kurių naudojimo būdas „atskirųjų želdynų teritorijos“ yra skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti, todėl tokiuose žemės sklypuose individualių gyvenamųjų namų ar jų dalių statyba negalima. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra atlikęs vien tik neteisėtus veiksmus, neteisėtai yra užėmęs valstybinę žemę ir vengia ją grąžinti (pastatė vienbutį gyvenamąjį namą daugiabučio namo kieme nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, statė namą ant dviejų žemės sklypų, kurių viename jokios nuosavybės teisės neturėjo ir negalėjo turėti, nesilaikė teisės aktuose reikalaujamų minimalių atstumų iki gretimo sklypo ribos). NŽT laiko nepagrįstais ieškovo dublike nurodytus teiginius, kad ieškovas neva nežinodamas tikslių 1,9950 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų savo nuosavybės teise turimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje 2015 metais pradėjo gyvenamojo namo (vieno buto statinio) statybą ir tik vėliau tikslios žemės sklypo ribos paaiškėjo, nes rašytiniai įrodymai patvirtina kitokias faktines aplinkybes. Žemės sklypai, kurių naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos“ yra skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams statyti, todėl tokiame žemės sklype vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statyba negalima, o žemės sklypo dalies savininkas turi užtikrinti, kad butui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, vėliau sudarant tokio buto perleidimo sandorius, būtų perleidžiama kartu su butu. 1,9950 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) D. S. nuosavybės teise priklauso 0,2194 ha ploto žemės sklypo dalis, kuri reikalinga daugiabučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiam butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu 167/1000 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, minėta žemės sklypo dalis buvo parduota D. S. 2015 m. sausio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. GŠ-255 asmeninės nuosavybės teise. Prie 2015 m. sausio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GŠ-255 buvo pridėtas parduodamo 1,9950 ha ploto žemės sklypo planas, pagal kurį žemės sklypo ribos buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, plane yra D. S. parašas, todėl laikytina, kad ieškovui 1,9950 ha ploto žemės sklypo ribos buvo žinomos nuo šio žemės sklypo plano parengimo momento. NŽT laikosi nuomonės, kad ieškovo ieškinyje ir dublike nurodyti argumentai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, kurio NŽT atsisakė išnuomoti ar parduoti be aukciono Ieškovui jo savavališkai užstatytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes tokios teisės nenumato imperatyvios Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės sklypų pardavimą ne aukciono būdu ar Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu bei Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, taip pat nesudaro pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti be aukciono D. S. valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė Dalia Andraitienė patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad asmuo užėmė žemę neteisėtai, priverstine tvarka neturi jokio pagrindo reikalauti valstybę, jog ji parduotų žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, jog 2012 m. suformavus sklypą, buvo jo ribos paženklintos riboženkliais ir ieškovas pasirašė ant šio suformuoto žemės sklypo plano, tad ieškovas ribas žinojo, todėl nebuvo jokio pagrindo pasikėsinti į valstybės nuosavybę. Nuo 2012 m. žemės sklypo ribos nebuvo nei permatuotos, nei keistos. VĮ Registrų centro išraše aiškiai yra išviešinti duomenys, jog žemės sklypo (kur stovi ieškovo namas) kadastrų duomenų nustatymo data yra 2012 m. balandžio 17 d. Valstybinio žemės sklypo, kurio plotas 1,961 m², jo paskirtis yra kita ir būdas yra atskirųjų želdynų teritorija, todėl jokie namai daugiabučiai, vienbučiai namai negali būti statomi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose (žemės sklype) statyti vienbučius gyvenamuosius namus draudžiama ir statyba negalima. Iš bylos duomenų, taip pat pateikto sprendimo, kuomet buvo nagrinėta ieškovo ir jos sutuoktinės santuokos nutraukimo byla, konstatuota, jog tai yra ne namas, o statybinės medžiagos, surinktos statybos metu, nors vizualiai ir yra namas. NŽT supranta ieškovo poziciją, bet iš neteisės negali atsirasti teisė ir tas veiksmas laikytinas tyčiniu. Pastebėjo, jog pastatytas namas yra neišlaikant 3 metrų nuo gretimo sklypo ribos, nėra gautas gretimo sklypo savininko sutikimas leisti statyti statinį arčiau sklypo ribos. Nagrinėtinu atveju, susidaro ieškovo veiksmais padaryta visa grandinė teisės pažeidimų. Mano, jog teisės aktai nenumato galimybės parduoti ieškovui valstybinį žemės sklypą be aukciono, o to, ko teisės aktai nenumato, atsakovės darbuotojai atlikti negali. Jei būtų atlikę tokius veiksmus, darbuotojai būtų veikę neteisėtai. Taip pat pažymėjo, jog prieš pradedant namo statybą, ieškovas nesikreipė į NŽT nei kaip į žemės sklypo bendraturtę, nei kaip į gretimo sklypo savininką (dėl sutikimo statyti namą arčiau gretimo sklypo ribos). Apskritai, daugiabučio namo sklype, nepakeitus žemės sklypo paskirties, iš viso nebuvo galimybės statyti namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės įsigyti valstybinį žemės sklypą ne aukciono būdu, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 11 straipsnio 5 dalimi.
9. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2015 m. sausio 13 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 31SU-3 pagrindu ieškovo įgyta 0,2194 ha ploto žemės sklypo dalis bendrai naudojamame 1,9950 ha sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Perkant šį sklypą kartu buvo pridedamas parduodamo žemės sklypo planas, kuris yra/buvo neatskiriama sudedamoji sutarties dalis (Sutarties 9 punktas). 1,9950 ha ploto žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti pagal UAB „Kordimatas“ matininko V. K. 2012 m. gegužės 18 d. parengtą žemės sklypo kadastro bylą, ir žemės sklypo plane M 1:1000 su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis susipažino ir jame 2012 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė ieškovas D. S.. 2015 m. sausio 13 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo akte pažymėta, jog buvo perduota įsigyta valstybinės žemės sklypo dalis 0,2194 ha bendrai naudojamame 1,9950 ha žemės sklype, o žemės sklypo ribos pažymėtos sklypo plane M 1:1000.
10. Iš VĮ Registrų centras 2024 m. birželio 19 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog 1,9950 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)., dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype 0,2194 ha nuosavybės teise priklauso ieškovui D. S., valstybei priklauso 0,1171 ha ploto žemės sklypo dalis bei kitiems savininkams priklauso 1,6585 ha ploto žemės sklypo dalis. Minėto žemės sklypo naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos. Be to, iš išrašo matyti, jog jame nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. padaryta žyma – savavališka statyba. Į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-200929-00034, kuriame konstatuota savavališkas statyba, t. y. statytojas D. S., neturėdamas pagal teisės aktus reikalaujamų parengto statybos projekto, privalomojo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 29 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovas D. S. įpareigotas iki 2021 m. kovo 29 d. nugriauti žemės sklype pastatytą minėtą statinį, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę. Šiuo metu minėtas privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nes teismų sprendimais nustatytas terminas yra pratęstas, ir paskutiniuoju Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu D. S. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSR-30-200929-00034 įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. birželio 30 d.
11. Taip pat iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su kitu žemės sklypu 1,0961 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), priklausantis Lietuvos Respublikai). Minėto žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas - atskirųjų želdynų teritorijos ir kuris ieškovo vienbučio gyvenamojo namo statybos metu pagal 2013 m. vasario 12 d. panaudos sutartį Nr. 31SUN-7/SRZ-132 iki 2024 m. balandžio 30 d. (kuomet panaudos sutartis buvo nutraukta) buvo suteiktas neatlygintinai naudotis Šiaulių rajono savivaldybei.
12. Ieškovui D. S. siekiant gauti būtinus leidimus gyvenamojo namo statybai ir jo įteisinimui, reikalinga turėti nuosavybės teisę į žemės sklypą ar šio sklypo savininko leidimą ar sutikimą gyvenamojo namo statybai. Todėl, ieškovas siekdamas įgyti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą ar šio žemės sklypo dalį, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su prašymais išnuomoti ar parduoti minėtą valstybinį žemės sklypą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 atsisakė parduoti ar išnuomoti minėtą valstybinį žemės sklypą/jo dalį. Sprendime Nr. 1 nurodyta, jog remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, nustatyta, kad ginčo valstybiniame žemės sklype nėra D. S. priklausančių įregistruotų pastatų, taip pat nėra duomenų, jog jam buvo skirtas gyvenamojo namo statybai žemės sklypas (jo dalis) šiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo taikyti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 punktą. Sprendime Nr. 2, nurodyta, jog dėl žemės sklypo pardavimo motyvai nurodyti Sprendime Nr. 1. Dėl ginčo valstybinio žemės sklypo nuomos analogiškai nurodė, jog VĮ Registrų centras duomenimis, nustatyta, kad ginčo valstybiniame žemės sklype nėra D. S. priklausančių įregistruotų pastatų, taip pat nėra duomenų, jog jam buvo skirtas gyvenamojo namo statybai žemės sklypas (jo dalis) šiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo taikyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį.
13. Byloje ginčytini sprendimai, kuriais netenkinti ieškovo prašymai leisti įsigyti ar išnuomoti valstybinį žemės sklypą/jo dalį, reikalingą ieškovui priklausančio namo dalies eksploatacijai ir naudojimui, priimti sprendžiant, jog neegzistuoja ieškovo teisės pirkti/nuomoti ginčo valstybinį žemės sklypą/jo dalį ne aukciono būdu įgyvendinimo sąlygų, nustatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir 11 straipsnio 5 dalyje.
14. Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-136-916/2022, 15 punktas). Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ši taisyklė suponuoja, jog aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo būdas yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 27 punktas). Valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, be kita ko, užtikrinamas viešasis interesas, kad parduodant valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą. Preziumuojama, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu.
15. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 30 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).
17. Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 28 punktas, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-969/2023, 27 punktas).
18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui priklausančioje (priklauso 0,2194 ha dalis) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuri ribojasi su ginčo valstybiniu žemės sklypu, fiziškai stovi ir egzistuoja gyvenamosios (vieno buto) paskirties D. S. pastatytas pastatas, kurio tam tikra pastato dalis yra užstatyta ginčo valstybinio žemės sklypo dalyje. Taip pat byloje nėra ginčo, jog minėtas pastatas, jo daiktinės teisės nėra įregistruotos VĮ Registrų centre. Taip pat nėra ginčo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-200929-00034 konstatuota, jog minėtas ieškovo D. S. pastatytas statinys yra savavališka statyba.
19. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog turint (įsigijus) ginčo valstybinį žemės sklypą, būtų galima įteisinti namo projektą, gauti sutikimus ir atitinkamai legalizuoti statinį, t. y. šiuo metu esantį pastatytą gyvenamąjį namą. Ieškovas D. S. laikosi pozicijos, jog Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-20-1051/2022 pripažino, kad jam priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas D. S. yra pasistatęs gyvenamąjį namą, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos, o Nacionalinė žemės tarnyba, 2021 m. balandžio 20 d. surašydama ieškovui administracinio nusižengimo protokolą, konstatavo, kad valstybinės žemės sklype, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra dalis ieškovo pastatyto pastato (gyvenamojo namo) ir, kad jis (D. S.) naudojasi valstybine žeme, todėl yra faktinis pagrindas konstatuoti, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, valstybinės žemės sklypas gali būti D. S. parduodamas be aukciono. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, jog D. S., savavališkai statęs individualų vienbutį gyvenamąjį namą ir dalį šio namo pasistatęs besiribojančiame valstybinės žemės sklype (ginčo valstybiniame žemės sklype) negali būti pripažintas teisėtu valstybinės žemės naudotoju, kuriam įstatymų leidėjas garantuoja teisę pirkti valstybinės žemės sklypą/jo dalį be aukciono statiniui eksploatuoti.
20. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog tiek Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, tiek 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog valstybinės žemės dalis išnuomojama/galima pirkti be aukciono tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėtinu atveju, atsakovės darbuotojai nustatę, kad ginčo valstybiniame žemės sklype nėra D. S. priklausančių įregistruotų pastatų, taip pat nėra duomenų, jog jam buvo skirtas gyvenamojo namo statybai žemės sklypas (jo dalis) šiame žemės sklype, Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 padarė teisingas išvadas, jog išnuomoti/parduoti valstybinės žemės sklypo/ar jo dalies ne aukciono būdu neturi teisinio pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
21. Visų antra pažymėtina, jog savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 26 punktas). Remiantis šia teismų praktika, akivaizdu, jog ieškovas klaidina tiek teismą, tiek ir atsakovės darbuotojus, teigdamas, jog Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-20-1051/2022 pripažino, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas D. S. yra pasistatęs gyvenamąjį namą, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos. Priešingai, teismas išnagrinėjęs bylą ir nutraukus šalių santuoką, nusprendė tarp šalių (ieškovo ir jos buvusios sutuoktinės) padalinti santuokos metu įgytą bendra turtą, būtent ne gyvenamąjį namą, tačiau žemės sklypo 2194/19950 dalyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas, taip konstatuodamas, jog gyvenamojo namo, kaip civilinės apyvartos objekto nėra.
22. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra suformavęs praktiką, jog statinio savininko ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme būtent ir reiškia šio asmens ketinimą įgyvendinti savo, kaip statinio savininko, turimas teises į statinį. Statinio savininkas, siekiantis įgyti teisę į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, privalo pagrįsti, kad jis turi teisę ir galimybę įgyvendinti savo, kaip statinio savininko, teises. Pažymėtina, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis), todėl statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą (atitinkamai – ir į tokios žemės įsigijimą) ne aukciono būdu, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, statinio savininkas taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 27 punktas, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 27 punktas).
23. Ieškovo nuosavybės teise priklausančio turto, esančio dalyje ginčo valstybiniame žemės sklype, sudėtį iš esmės tesudaro gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos. Pažymėtina, kad ieškovas byloje neginčijo ir pripažįstą faktą, jog statinys (vienbutis gyvenamasis namas), kurio dalis stovi besiribojančiame ginčo valstybinio žemės sklypo dalyje, yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (savavališkas statinys), todėl ieškovas, nagrinėtinu atveju, negali įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatytą statinį. Todėl tokios galimybės egzistavimas yra būtinoji valstybinės žemės nuomos/pardavimo ne aukciono būdu sąlyga (sprendimo 22 punktas), vadinasi, ieškovas neturi teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo/jo dalies nuomą/pardavimą ne aukciono būdu.
24. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėtinu atveju neegzistuojant ieškovo teisės pirkti/nuomoti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu įgyvendinimo sąlygoms, nėra pagrindo naikinti skundžiamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 kaip neteisėtus bei nepagrįstus, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.