Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-473-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2A-473-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06199-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Atsakovas
G. Š.
Ieškovas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-473-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06199-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11043-548/2017 buvo nutraukta ieškovės J. Š. ir atsakovo G. Š. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė penkių vaikų: sūnaus D. Š. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus P. Š. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sūnaus M. Š. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus G. Š. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. Š. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo M. Š., G. Š. ir A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina J. Š., o D. Š. ir P. Š. su jų tėvu G. Š.. Šalys susitarė, kad G. Š. nepilnamečių vaikų M. Š., G. Š. ir A. Š., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, išlaikymui moka po 125 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnūs sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad J. Š. nepilnamečių vaikų D. Š. ir P. Š., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, išlaikymui moka po 50 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį iki sūnūs sulauks pilnametystės. Išlaikymą, skirtą D. Š. iki pilnametystės, t. y. už 23 mėnesių laikotarpį, J. Š. įsipareigojo sumokėti vienkartine 1150 Eur suma. Išlaikymą, skirtą P. Š. iki pilnametystės, t. y. už 40 mėnesių laikotarpį J. Š. įsipareigojo sumokėti vienkartine 2000 Eur suma.

Šalies argumentai

2. Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2017 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11043-548/2017 patvirtintos 2017 m vasario 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kurioje aptartas nepilnamečių vaikų M. Š., G. Š. ir A. Š. išlaikymo dydžio klausimas, t. y. padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. Š., G. Š. ir A. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 125 Eur kiekvienam vaikui iki 300 Eur kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės.

3. Ieškovė reikalavimus padidinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintoje teismo sprendimu, sutartą išlaikymo nepilnamečiams sūnums dydį grindė dėl vaikų amžiaus padidėjusiais vaikų poreikiais (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui, būsto išlaidomis kiekvieno iš vaikų daliai) bei pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi. Atsakovas su tokiais ieškovės reikalavimais nesutiko, motyvuodamas tuo, jog realiai ieškovė neįrodė nei vaikų poreikių pasikeitimo (jų padidėjimo), nei savo turtinės padėties pablogėjimo, todėl prašė jos ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. e2YT-11043-548/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., (duomenys neskelbtini), ir A. Š., (duomenys neskelbtini), priteisimo ir priteisė iš G. Š. išlaikymą sūnums M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur iki kiekvieno sūnaus pilnametystės, pervedant nurodytą sumą į J. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių sūnų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskyrė J. Š.; priteisė iš atsakovo G. Š. ieškovei J. Š. 726 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo G. Š. valstybei 44 Eur žyminį mokestį, grąžino ieškovei J. Š. 142 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas laikė pagrįstais ir įrodytais ieškovės teiginius, kad nepilnamečių vaikų poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Teismas nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų poreikiai dėl jų amžiaus šiek tiek pasikeitė, mažiausieji vaikai G. ir A. pradėjo lankyti gimnaziją ir krepšinio mokyklą. Teismas sprendė, kad padidėjo ir vaikų poreikiai maistui, ugdymui, aprangai ir kt. Be to, dėl ekonominių pokyčių, pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos, todėl nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymas. Vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Teismas pažymėjo, kad, ieškovė, pateikdama pažymas iš vaikų lankomos ugdymo įstaigos, krepšinio mokyklos, maisto produktų, degalų, vaistinių, knygynų, kavinių, kino centrų ir t. t. kvitus iš esmės įrodė, kokias išlaidas ji patiria vaikų ugdymui, maistui, aprangai, sveikatos priežiūros paslaugoms, užklasinei, lavinamajai veiklai, pramogoms. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad šalių sūnūs lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klases, papildomus užsiėmimus – krepšinio treniruotes, neturi sveikatos problemų. Byloje pateikti ir sprendime ištirti įrodymai patvirtina būtinus kasmėnesinius vaikų poreikius ir išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis netgi neatspindi kai kurių būtinų išlaidų, nes ieškovė, su kuria šalių nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaikų išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo sūnums teikimas, kuris susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto. Teismas sprendė, kad 125 Eur suma kiekvienam vaikui, kurią, jos nekeičiant, sutinka mokėti atsakovas, nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai per maža ir neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio specialiste ir jos vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis į mėnesį yra 609,64 Eur. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ji neturi, duomenų apie šiuo metu turimas transporto priemones nepateikė, iš sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir civilinėje byloje Nr. e2YT-11043-548/2017 esančių duomenų teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko viena transporto priemonė, atsakovas ieškovei sumokėjo 30 000 Eur kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo likusią didesnę turto dalį. Taip pat po santuokos nutraukimo kreditorinė prievolė „Swedbank“ AB bankui liko abiejų šalių solidaria prievole. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovias, su darbiniais santykiais susijusias pajamas, jo pajamų vidurkis apie 1 810,38 Eur. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turimą turtą, jo vardu registruotas transporto priemones ir t. t., tačiau iš civilinėje byloje Nr. e2YT-11043-548/2017 esančių duomenų teismas nustatė, kad jis turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) akcininkas.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus M. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 457,52 Eur per mėnesį, G. poreikiams tenkinti reikalinga apie 451,52 Eur suma per mėnesį, A. – 456,52 Eur suma per mėnesį. Į šias sumas įeina išlaidos drabužiams ir avalynei, maistui, būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms, vaistams, higienos priemonėms, lavinamosioms priemonėms, stovykloms, transportui, laisvalaikio išlaidoms. Teismas sprendė, jog atsakovas turi visas galimybes gauti ir iš esmės gauna pajamas, kurios leidžia jam teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, todėl, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, gyvenančius kartu su juo, bet ir gyvenančius kartu su ieškove. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas moka kreditą bankui, nereiškia jo sunkios turtinės padėties, nes atsakovas su ieškove dar būdami santuokoje, gerindami gyvenimo sąlygas ir imdami kreditą būstui, turėjo įvertinti savo galimybes tiek esamu metu, tiek ateityje, teikti išlaikymą vaikams. Tai, kad atsakovas realiai yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą negu jis nustatytas sprendime, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad atsakovas pakankamai dažnai keliauja, vyksta į užsienio valstybes, kas realiai reikalauja papildomų lėšų ir patvirtina, jog atsakovas dalį kelionėms skiriamų lėšų galėtų skirti savo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

8. Atsakovas G. Š., atstovaujamas advokato I. B., apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13069-285/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui G. Š. atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui 142 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl M. Š., A. Š. ir G. Š. teikiamo išlaikymo padidinimo, privalėjo įrodyti pagrindą tokio pobūdžio ieškiniui tenkinti, t. y. po Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, priėmimo atsiradusias aplinkybes, lemiančias objektyvų vaikų poreikių padidėjimą arba tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis ir nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo su ieškove gyvenantiems sūnums dydis, buvo priimtas 2017 m. balandžio 5 d., o ieškovės ieškinys dėl Sutarties pakeitimo teisme gautas 2018 m. balandžio 19 d. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė aplinkybes, jog per metus nuo 2017 m. balandžio 5 d. teismo sprendimo priėmimo sūnūs paaugo, du iš trijų nepilnamečių vaikų pradėjo lankyti mokyklą ir krepšinio treniruotes, be to, Lietuvoje nuolat kyla prekių ir paslaugų kainos. Ieškovės nurodytas faktas, jog šalių sūnūs A. ir G. 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti mokyklą šalims neabejotinai buvo žinomas ir įvertintas sudarant 2017 m. vasario 28 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl nepagrįstai laikoma iš esmės pasikeitusia aplinkybe. Be kita ko, nors ieškinys buvo grindžiamas argumentais, susijusiais su dviejų sūnų padidėjusiais poreikiais dėl mokyklos ir krepšinio treniruočių lankymo, o M. Š. poreikių pasikeitimo faktas procese nebuvo įrodinėjamas, ginčijamu sprendimu išlaikymas neargumentuojant padidintas visų trijų vaikų atžvilgiu vienodomis dalimis. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių skaičiavimų ar statistinių duomenų, kurie įrodytų realų prekių ir paslaugų, ieškovės įsigyjamų vaikų poreikių tenkinimui, esminį pabrangimą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., taip pat ieškovė nenurodė, kokio dydžio (procentais) kainų augimu yra grindžiami ieškinyje dėstomi argumentai. Teismas nepagrįstai nurodė, jog vaikams augant jų poreikiai paprastai didėja, o vien aplinkybės, jog dėl ekonominių pokyčių pasikeitė prekių ir paslaugų kainos, teismui pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, paremta vien tik prielaidomis bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuria remiantis, tokio pobūdžio bylose privaloma įsitikinti reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrindo egzistavimu bei nustatyti, ar šis pagrindas objektyviai įrodytas. Vaiko poreikiai neturi būti įrodinėjami kaip pasikeitę vien dėl to, kad vaikas paaugo; vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t.t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni. Vaikų amžiaus pasikeitimas ir kainų augimas šalyje yra neišvengiami procesai, taigi ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo padidinimo grindimas vien šiomis aplinkybėmis, neįrodinėjant realaus papildomų išlaidų atsiradimo fakto bei apimties, sudaro pagrindą piktnaudžiauti CK įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimo galimybe ir ieškovei pakartotinai reikšti tapačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu.

8.2. Ieškovė, byloje pateikdama pažymas iš darboviečių apie jai mokamą darbo užmokestį, iš esmės paneigė ieškinyje deklaruojamą savo turtinės padėties esminį pablogėjimą. 2017 m. balandžio mėn. ieškovė dirbo darbovietėje (duomenys neskelbtini), kurioje jos gaunamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė 612,98 Eur. Ieškovė, pasirašydama Sutartį, įvertino savo tuometinę turtinę padėtį kaip pakankamą su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškinio dėl išlaikymo padidinimo pateikimo metu, 2018 m. balandžio mėn., ieškovė pajamas gavo iš dviejų darboviečių, t. y. 580,16 Eur (atskaičius mokesčius) uždirbo (duomenys neskelbtini) ir 86,20 Eur (atskaičius mokesčius) - (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškinio pareiškimo metu ieškovės gaunamos pajamos siekė 666,36 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. papildomai gauna išmokas už vaikus, kurios remiantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo redakcijos 6 straipsniu, siekia 45,00 Eur už vieną vaiką, t. y. iš viso sudaro 135 Eur per mėnesį. Todėl ieškovės turtinė padėtis per metus pagerėjo. Pagal pateiktas pažymas ieškovės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) nėra reguliaraus dydžio (pavyzdžiui, lyginant ieškovės 2017 m. balandžio ir 2017 m. gruodžio mėnesiais gautas pajamas), kas leidžia daryti išvadą, jog tam tikru metų laikotarpiu ieškovė gauna dvigubai didesnį darbo užmokestį nei nurodė ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino priežasčių, kurios lemia ieškovės darbo užmokesčio darbovietėje (duomenys neskelbtini) nepastovumą, ir byloje esančių prieštaravimų nepagrįstai nešalino. Ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ieškinyje deklaruojamos aplinkybės apie jos darbo laiko normos (etato) sumažėjimą nuo 2018 m. kovo 1 d. Ieškovės į bylą pateikta darbo laiko pažyma neįrodo darbo sutarties sąlygų pasikeitimo, kadangi nėra aišku, kokiomis sąlygomis (etatu) ieškovė dirbo iki nurodytos datos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiuo dokumentu remiantis konstatuoti įvykusį ieškovės turtinės padėties pasikeitimą.

8.3. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti didesnį išlaikymą su ieškove gyvenantiems nepilnamečiams sūnums, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamojo turto, transporto priemonė (motociklas), taip pat jis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 810,38 Eur. Iš gaunamų piniginių lėšų atsakovas moka 783,93 Eur dydžio būsto kredito įmokas, 16,25 Eur turto draudimo įmokas, 84,98 Eur komunalinius mokesčius, 375,00 Eur išlaikymą M. Š., G. Š. ir A. Š., 150,00 Eur su ieškove gyvenančių nepilnamečių vaikų gyvybės draudimo įmokas, M. Š., G. Š. ir A. Š. kas antrą savaitgalį svečiuojantis pas atsakovą išleidžia apie 42,00 Eur pramogoms ir maistui, 360,89 Eur skiria su atsakovu gyvenančių nepilnamečių sūnų, t. y. D. Š. ir P. Š., poreikiams patenkinti. Atsakovo kas mėnesį išleidžiama pinigų suma sudaro 1 813,05 Eur, t. y. atsakovo per mėnesį patiriamos išlaidos praktiškai lygios gaunamoms pajamoms. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas darė visiškai nelogiškas ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, jog atsakovas turi visas galimybes gauti ir iš esmės gauna pajamas, kurios leidžia jam teikti didesnį išlaikymą su ieškove gyvenantiems sūnums. Byloje esančios nuotraukos nepatvirtina atsakovo asmeninių išlaidų patyrimo kelionių metu fakto ar dydžio, todėl sprendime išdėstyti motyvai iš esmės paremti prielaidomis. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu davė paaiškinimus dėl nuotraukose užfiksuotų kelionių finansavimo kilmės ir nurodė, jog dalis kelionių buvo organizuojamos įmonės, kurioje jis dirba, kitos - jo draugės asmeninėmis lėšomis, nepaisant to, šių atsakovo argumentų teismas sprendime neanalizavo ir dėl jų pagrįstumo nepasisakė. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir nesivadovaudamas jokiais objektyviais bylos duomenimis, o vien tik prielaidomis bei ieškovės abstrakčiais teiginiais, nepagrįstai sprendė dėl geros atsakovo turtinės padėties, leidžiančios jam teikti didesnį išlaikymą su ieškove gyvenantiems sūnums. Byloje nenustačius realių atsakovo finansinių galimybių mokėti didesnį išlaikymą su ieškove gyvenantiems sūnums, nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo kas mėnesį teikiamo išlaikymo padidinimo iš viso 165 Eur (55,00 Eur x 3) suma, kuri laikytina reikšminga, atsižvelgiant į atsakovo mėnesio pajamų ir išlaidų balansą.

8.4. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl kitų atsakovo išlaikytinių. Po šalių santuokos nutraukimo su atsakovu liko gyventi du vyriausieji šalių sūnūs – P. ir D., o su ieškove trys jauniausieji – M., G. ir A.. Sudarant Sutartį, šalių buvo įvertinta, jog vidutiniškai vienam vaikui išlaikyti yra reikalinga 250 Eur suma, taigi atsižvelgiant į atsakovo vykdomus finansinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir mokamų kredito įmokų dydį, šalys sulygo, jog atsakovas dengs 50 proc. (125 Eur) su ieškove gyvenančių vaikų išlaidų ir 80 proc. (200 Eur) su juo gyvenančių sūnų išlaidų. Šalys laisva valia, įvertinusios savo turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė įrodymus, patvirtinančius jo prisidėjimą prie su ieškove gyvenančių vaikų išlaikymo didesne dalimi nei buvo priteista 2017 m. balandžio 5 d. teismo sprendimu. Atsakovas taip pat akcentavo, jog padidinus išlaikymą su ieškove gyvenantiems sūnums, nukentės ir iš esmės bus pažeidžiami su atsakovu gyvenančių šalių vaikų interesai. Pareiga išlaikyti savo vaikus, pasirūpinant pajamų gavimu, vienodai taikytina abiem tėvams, ne vien tik atsakovui. Ieškovė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais patvirtino pagal profesiją turinti objektyvias galimybes gauti didesnes mėnesines pajamas, nepaisant to, teismas nesiaiškino, ar ieškovės siekis savo iniciatyva mažinti darbo valandas yra teisėtas, pagrįstas bei atitinkantis geriausius vaikų interesus. Teismo išvados, kuriomis remiantis pagrįstomis pripažintos jaunesniųjų vaikų poreikiams patenkinti reikalingos 450 Eur viršijančios išlaidos, kai vyresniųjų sūnų poreikiams tenkinti skiriama perpus mažesnė suma, iš esmės prieštarauja CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam visų šalių vaikų lygybės principui.

8.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo argumentus dėl ieškovės nepatiriamų būsto, kuris priklauso jos tėvams, nuomos išlaidų. Ieškovė į tėvų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) įsikraustė (duomenys neskelbtini), nepaisant to, nuomos mokestį nurodė mokanti nuo 2017 m. gegužės mėn. Ranka daryti įrašai ant vieno iš nuomos sutarties egzemplioriaus, kurių ieškovė byloje pateikė du skirtingus, neįrodo faktinio prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymo. Atsakovas pagrįstai kėlė abejones ieškovės teikiamų įrodymų dėl faktinio nuomos mokesčio mokėjimo patikimumu, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės nepasisakė.

8.6. Teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų dalį. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti atsakovo mokamą išlaikymą nuo 125 Eur iki 300 Eur, t. y. 175 Eur suma. Teismas padidino atsakovo teikiamą išlaikymą iki 180 Eur, todėl patenkino ieškinį 31 proc. (180 Eur - 125 Eur = 55 Eur; 55 Eur x 100 proc./ 175 Eur = 31,43 proc.). Teismas atitinkamai nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovo G. Š. apeliacinį skundą ieškovė J. Š., atstovaujama advokato D. M., prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei 744,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Kasacinis teismas neapibrėžia tikslaus laikotarpio, per kurį turi iš esmės pasikeisti tiek nepilnamečių vaikų poreikiai, tiek šalių turtinė padėtis, kad šaliai būtų galima kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Priešingai, kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir bylos medžiagoje esančius įrodymus, visiškai pagrįstai sprendė, kad per laikotarpį nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytas nepilnamečiams vaikams M. Š., G. Š. ir A. Š. teikiamo išlaikymo dydis, priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dienos, iš esmės pasikeitė tiek su ieškove gyvenančių nepilnamečių vaikų poreikiai, tiek ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis.

9.2. Šalims sudarant 2017 m. vasario 28 d. sutartį, nepilnamečiai sūnūs A. ir G. Š. dar nebuvo pradėję eiti į mokyklą, todėl iškovei nebuvo žinomos su tuo susijusios nepilnamečių sūnų išlaikymo išlaidos. Sudarant sutartį visų trijų nepilnamečių sūnų būtinieji poreikiai nebuvo konkrečiai nustatinėjami ir analizuojami. Aplinkybė, kad nepilnamečių sūnų poreikiai iš tikrųjų yra kur kas didesni nei numatyta šalių sutartyje, ieškovei paaiškėjo tik po santuokos nutraukimo pradėjus gyventi kartu su nepilnamečiais sūnumis atskirai nuo atsakovo.

9.3. Aplinkybę, kad Lietuvoje kyla paslaugų, produktų ir prekių kainos, pagrindžia vieši ir visuotinai prieinami statistiniai duomenys, patalpinti Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos departamento portale, kuriais remiantis matyti, jog kainos, Lietuvos vartotojų mokamos už įvairias vartojimo prekes ir paslaugas, nuolat didėja.

Šalies argumentai

9.4. Ieškovė buvo priversta prašyti sumažinti užimamą etatą darbe tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti kasdieniais nepilnamečių sūnų poreikiais, kadangi trijų mažamečių augančių sūnų priežiūra, jų buitinių poreikių tenkinimas, sveikatos priežiūra, mokslo reikalai, vežimas į mokyklą, krepšinio treniruotes, bei auklėjimas užima itin daug laiko. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtindamas, kad ieškovei nebūtina vežioti vaikų į mokyklą ir krepšinio treniruotes, ko pasekoje nebuvo būtina prašyti sumažinti užimamą etatą minėtame darbe, kartu nepateikia priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai siūlosi padėti ieškovei su kasdiene vaikų priežiūra ir rūpinimusi jais.

9.5. Ieškovė dar iki 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis, gaudavo išmokas už nepilnamečius vaikus. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė dėl Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos mokestinių metų pabaigoje deklaravusi PNPD, už tris nepilnamečius vaikus susigrąžindavo viso 90 Eur per mėnesį (200 Eur x 3 x 15 proc. = 90 Eur). Nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovei buvo pradėtos mokėti išmokos vaikams (t. y. vaiko pinigai), lygios 0,79 nuo bazinės socialinės išmokos, kas nuo 2018 m. sausio 1 d. sudaro 30 Eur už kiekvieną auginamą nepilnametį vaiką per mėnesį (viso 90 Eur per mėnesį), bei 45,66 Eur per mėnesį išmoka dėl to, kad ieškovė yra daugiavaikė motina, kas viso bendrai sudaro 135,66 Eur per mėnesį. Taigi, nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovės gaunamų išmokų už nepilnamečius vaikus suma padidėjo tik 45,66 Eur per mėnesį, o ne 135 Eur per mėnesį, kaip nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde. Atsakovui taip pat yra mokamos išmokos už du su juo gyvenančius nepilnamečius vaikus bei už tai, kad jis yra daugiavaikis tėvas. Taigi, net jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2018 m. sausio 1 d. pagerėjo, atitinkamai atsakovo turtinė padėtis nuo 2018 m. sausio 1 d. taip pat turėtų būti laikoma pagerėjusia dėl analogiškų aplinkybių, todėl atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

9.6. Po Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, nes jam atiteko daugiau kaip 6 kartus didesnės vertės turtas nei ieškovei. Atsakovas, pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)mokėdamas AB „Swedbank“ kreditą, savo turtinę padėtį tik gerina, o ne blogina. Aplinkybė, jog atsakovas moka kreditą bankui, nereiškia jo sunkios turtinės padėties. Atsakovas nuolat gerina savo turtinę padėtį – rekonstruoja nekilnojamąjį turtą, perka prabangos prekes, keliauja. Atsakovo deklaruojamos gaunamos pajamos (1 810,38 Eur per mėnesį) yra daug mažesnės už atsakovo faktiškai patiriamas išlaidas, kadangi iš tokių pajamų atsakovas negalėtų išlaikyti savęs ir penkių vaikų, mokėti kredito, o kartu ir gerinti bei rekonstruoti savo turimo nekilnojamojo turto, pirkti prabangos prekių bei vykti į dažnas keliones į užsienį. Todėl atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei jis deklaruoja.

Atsiliepimas

9.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog padidinus išlaikymą kartu su ieškove gyvenantiems nepilnamečiams vaikams pablogės su atsakovu gyvenančių nepilnamečių vaikų P. ir D. Š. padėtis. Pareiga išlaikyti savo vaikus vienodai taikytina abiems tėvams, o ne tik atsakovui. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti su ieškove gyvenantiems nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą nei numatyta šalių sudarytoje (duomenys neskelbtini) sutartyje, ir tai nereiškia, kad padidinus išlaikymą su ieškove gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, atsakovas turės atimti sumas iš su juo gyvenančių nepilnamečių sūnų išlaikymui skiriamų lėšų.

Šalies argumentai

9.8. Ieškovė į bylą kartu su 2018 m. spalio 25 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo yra pateikusi ne tik 2017 m. gegužės 1 d. gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje yra ranka daryti įrašai apie ieškovės faktiškai sumokėtą nuomos mokestį patalpų nuomotojui A. G., bet ir patalpų nuomotojo A. G. metinę pajamų deklaraciją 2017 metams, įrodančią, kad jis faktiškai gavo ir deklaravo ieškovės už gyvenamųjų patalpų nuomą sumokėtus pinigus. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, objektyviai ir visapusiškai įvertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus apie faktinį gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio mokėjimą ir teisingai konstatavo, jog atsakovas, teigdamas, kad ieškovė nepatiria nuomos išlaidų, į bylą nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepilnamečio sūnaus M. Š. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 457,52 Eur per mėnesį, G. Š. poreikiams tenkinti reikalinga apie 451,52 Eur suma per mėnesį, o A. Š. - 456,52 Eur suma per mėnesį, į šias sumas įskaičiuojant ne tik išlaidas drabužiams, avalynei, maistui, vaistams, higienos priemonėms, lavinamosioms priemonėms, transportui, laisvalaikio išlaidoms, bet ir išlaidas būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

12. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

13. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 125 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 300 Eur kas mėnesį.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir išlaikymą padidino iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

15. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas; 2) teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį.

16. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.

17. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11043-548/2017 buvo nutraukta ieškovės J. Š. ir atsakovo G. Š. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. t. 1, b. l. 14-16). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė penkių vaikų: sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo M. Š., G. Š. ir A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina J. Š., o D. Š. ir P. Š. su jų tėvu G. Š.. Šalys susitarė, kad G. Š. nepilnamečių vaikų M. Š., G. Š. ir A. Š., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, išlaikymui moka po 125,00 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnūs sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų, skirtų M. Š., G. Š. ir A. Š. tvarkytoja uzufrukto teise paskirta J. Š.. Šalys susitarė, kad J. Š. nepilnamečių vaikų D. Š. ir P. Š., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, išlaikymui moka po 50,00 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį iki sūnūs sulauks pilnametystės. Išlaikymą, skirtą D. Š. iki pilnametystės, t. y. už 23 mėnesių laikotarpį, J. Š. įsipareigojo sumokėti vienkartine 1150,00 Eur suma. Išlaikymą, skirtą P. Š. iki pilnametystės, t. y. už 40 mėnesių laikotarpį J. Š. įsipareigojo sumokėti vienkartine 2000,00 Eur suma. Išlaikymo lėšų, skirtų D. Š. ir P. Š. tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas G. Š..

18. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

19. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, jog šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nebuvo nustatinėjami ir analizuojami. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovės argumento nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovės argumentas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Ta aplinkybė, jog ieškovė neįvertino vaikų poreikių, negali būti pagrindas atmesti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, net ir neįrodžius vaikų poreikių pasikeitimo ar tėvų turtinės padėties pasikeitimo, nes dėl šių priežasčių negali būti skiriamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnamečius vaikus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atmesdamas ieškinio dalį, kuri buvo nepagrįsta, ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.

23. Spręsdama dėl atsakovo argumento, jog teismas turėjo individualiai įvertinti kaip vaikų poreikiai pakito jiems augant, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tą ir padarė, nurodydamas, kad vaikai G. ir A. pradėjo lankyti gimnaziją ir krepšinio mokyklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikams pradėjus mokytis pagal bendrojo lavinimo programą, be to, papildomai juos ugdant, padidėja poreikis lėšų, kurios užtikrina ugdymo procesą. Be to, akivaizdu, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

24. Nors atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ieškovės turtinės padėties, pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrįstas vaikų poreikių, o ne pasikeitusios šalių turtinės padėties kriterijumi.

25. Be to, vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi trys vaikai, kurių amžius bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu su atsakovu liko gyventi du vaikai, kurių vienas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra (duomenys neskelbtini), t.y. jau pilnametis, o kitas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Paprastai vaikams augant didėja jų savarankiškumas ir mažėja suaugusių asmenų priežiūros poreikis. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi trys jaunesni vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis jaunesniaisiais vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, vaikų sveikata, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje.

26. Nustatęs vaiko poreikius teismas turi įvertinti, ar tas iš tėvų, iš kurio prašomas priteisti didesnį nei buvo priteista išlaikymą, turi galimybę tokį išlaikymą teikti.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turi galimybę vaikams teikti po 180 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovas yra jaunas, darbingas. Pažymėtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, turi 34 proc. akcijų. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) akcininkas (100 proc.) akcijų, ir (duomenys neskelbtini) akcininkas (60 proc. akcijų). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Taigi, atsakovas yra verslininkas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pajamas sudaro vidutiniškai 1810,38 Eur atlyginimas, tačiau pažymėtina, kad jis duomenų apie kitą gaunamą turtinę naudą iš įmonių, kuriose yra direktorius ir akcininkas, pvz., duomenų apie išmokėtus dividentus, įmonės automobilius, kuriais naudojasi asmeniniais tikslais ir pan., nepateikė. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dalį jo kelionių apmokėjo įmonė, todėl darytina išvada, kad atsakovas, be darbo užmokesčio, gauna ir kitas turtines naudas iš įmonės (-ių). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą, kuris pakankamas ir kartu su atsakovu gyvenantiems vaikams išlaikyti.

28. Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas kartu su ieškove gyvenančių vaikų interesus iškėlė aukščiau, nei vaikų, gyvenančių kartu su atsakovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo iškeltas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio su atsakovu gyvenantiems šalių vaikams pakeitimo. CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Darytina išvada, kad nesant reikalavimo dėl su atsakovų gyvenančių šalių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo teismas neturėjo pareigos spręsti dėl šių vaikų išlaikymo dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas turi galimybes užtikrinti visų vaikų poreikius, darytina išvada, kad padidinus su ieškove gyvenančių šalių vaikų išlaikymą, su atsakovu gyvenančių šalių vaikų interesai nebus pažeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 744,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 180-182). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 744,40 Eur bylinėjimosi išlaidas J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika